- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-29
- Bylos Nr.
- e2S-1480-967/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00045-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- L. J.
- Kategorijos
- 3.1.14Ieškinys
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, dalį dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bei dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas L. J. pateikė patikslintą ieškinį byloje dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, asmeninio testamento patvirtinimo, bei dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. gegužės 9 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto patikslintą ieškinį.
3. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 383 straipsnyje nustatyta, kad bylose, nagrinėjamose šiame skirsnyje (Santuokos nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia) nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. Pažymėjo, kad CPK 385 straipsnio 1 dalis nėra numatyti reikalavimai dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bei dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo patikslinto ieškinio reikalavimus dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bei dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo argumentai
4. Ieškovas L. J. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
4.1. Nurodo, kad tarp šalių yra kilęs ginčas ir dėl atsakovės mirusio tėčio V. K. surašyto asmeninio testamento, kuriuo palikėjas išreiškė valią po savo mirties dalį turto (t. y. gyvenamąjį namą: butą/Patalpą - Butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 124.000 Eur) palikti savo anūkei E. J. (t. y. apelianto ir atsakovės dukrai), tačiau palikėjo valia yra neįgyvendinta. Įvertinus tai, kad minimas turtas po V. K. mirties pagal 2023 m. vasario 23 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1327 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turte registre atsakovės N. J. asmenine nuosavybe ir mirusio V. K. valia dėl minimo turto paveldėtojos nėra įgyvendinta, tarp šalių kilo ginčas dėl asmeninio testamento galiojimo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo. Pažymi, kad siekdamas apginti santuokoje gimusios ir augančios nepilnametės dukros interesus, - 2023 m. gegužės 4 d. per EPP pateikė bylą nagrinėjančiam teismui patikslintą ieškinį, kuriuo pateikė papildomus du reikalavimus: dėl atsakovės mirusio tėčio V. K. surašyto asmeninio testamento patvirtinimo teisme ir Vilniaus rajono 9-ojo notaro biuro notaro J. P. išduoto 2023 m. vasario 23 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 1327 dalies, kuria atsakovei patvirtinama paveldėjimo teisė į Butą/patalpą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pripažinimo negaliojančiu.
4.2. Mano, kad pirmosios instancijos teismas labai formaliai aiškino CPK 383 straipsnio ir 385 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti dalį ieškinio reikalavimų. Nurodo, kad santuokos nutraukimą reglamentuojančiose materialiosios ir proceso teisės normose imperatyviai nurodoma, kad sutuoktinių turtiniai klausimai, kaip ir visi kiti, susiję su santuokos nutraukimu (santuokos nutraukimo pasekmėmis), turi būti nagrinėjami santuokos nutraukimo byloje, nes tik taip galima užtikrinti sutuoktinių turtinių bei asmeninių neturtinių teisių ir vaikų interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-520/2008). Pažymi, kad Kasacinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad santuokos nutraukimo padarinių klausimai turi būti sprendžiami toje pačioje byloje kaip ir santuokos nutraukimas ir tik išimtiniais atvejais galimas tokių reikalavimų sprendimas atskiroje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011). Dar kitoje civilinėje byloje kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog jeigu vienas iš sutuoktinių ar kitas suinteresuotas asmuo atskiroje byloje pareiškia pretenzijas į sutuoktinių turtą, ši byla turi būti sujungta ir nagrinėjama kartu su santuokos nutraukimo byla (CPK 136 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011).
4.3. Aiškina, kad sutuoktiniams bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančiame name adresu (duomenys neskelbtini), dabar gyvena apelianto sutuoktinė. Šis gyvenamasis namas yra sublokuotas su kitu gyvenamuoju namu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris apelianto teigimu buvo statomas sutuoktinių bendromis lėšomis, buvo įregistruotas NTR kaip sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau dėl mokestinių dalykų buvo perrašytas atsakovės tėvo V. K. nuosavybėn. Sutuoktinės tėvas ketino patvirtinti testamentą pas notarą ir testamentu ketino minimą turtą (t. y. gyvenamąjį namą: butą/Patalpą - Butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 124.000,00 Eur) paskirti anūkei E., tačiau to nepadarė, kadangi sukakus vizito pas Notarą datai, kada reikėjo vykti tvirtinti testamento, dingo jo pasas ir dėl tos priežasties jis nebegalėjo šio sandorio sudaryti notarine tvarka. Todėl neturėdamas kitos išeities, šiam turtui sutuoktinės tėvas V. K. savo ranka surašė asmeninį testamentą, kuriuo minimą turtą po savo mirties nusprendė palikti savo anūkei E. J.. Toliau nurodo, kad atsakovė, siekdama, kad minimo turto nepaveldėtu dukra, veikdama prieš patikėjo valią ir dukros interesus, inicijavo paveldėjimo pagal įstatymą procedūras, taip siekdama savo vardu įgyti minimą turtą. To pasėkoje, 2023 m. vasario 23 d. Vilniaus rajono 9-ojo notaro biuro notaras J. P. išdavė 2023 m. vasario 23 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1327, kuris patvirtino atsakovės paveldėjimo teisę į gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir kurio pagrindu buvo įregistruota atsakovės asmeninė nuosavybės teisė nekilnojamojo turto registre.
4.4. Taip pat pažymi, kad tinkamam santuokos nutraukimo pasekmių taikymui ir turto padalijimui yra svarbu identifikuoti tiek bendrąja jungtine sutuoktiniu nuosavybe, tiek asmenine vieno ar kito sutuoktinio nuosavybe esantį turtą, tiek ir bendras abiejų sutuoktiniu (solidarias, dalias), tiek asmenines kiekvieno iš sutuoktiniu prievoles. Nagrinėjamu atveju, jei būtu priimti apelianto papildomi reikalavimai ir juos teismas tenkintų, ginčo nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) negalėtų būti traukiamas į turto balansą. Todėl apelianto nuomone, teismo nepriimti nagrinėjimui patikslinto ieškinio reikalavimai turi būti priimti ir išnagrinėti šioje santuokos nutraukimo byloje. Juo labiau, kad byloje sprendžiamas ir išlaikymo vaikui klausimas. Teigia, jog pripažinus asmeninį testamentą ir jam įgijus oficialaus testamento statusą, bei pripažinus negaliojančiu išduoto paveldėjimo teisės liudijimo dalį į ginčo turtą, tai turėtu įtakos ir vaiko išlaikymo dydžiui, nes turėtų būti vertinama vaiko nuosavybės teise valdytino turto išlaikymo sąnaudos, ir tai turėtų įtakos vaiko išlaikymo dydžiui.
Atsiliepimas
5. Atsakovė N. J. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. gegužės 9 d. nutartį. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
5.1. Atsakovė pažymi, kad CPK 385 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog, nutraukiant santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštus reikalavimus dėl vaiku išlaikymo, ir gyvenamosios vietos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo klausimus. CPK 383 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad šalys negali kelti kitu reikalavimu. išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. Apeliantas patikslintame ieškinyje be kitų reikalavimų nutraukiant santuoką taip pat patikslintu ieškiniu pateikė reikalavimus: dėl asmeninio testamento patvirtinimo ir dėl dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Pagal CPK 382 straipsnio 4 punktą, ieškinyje dėl santuokos nutraukimo turi būti nurodomi duomenys apie bendrą sutuoktinių turtą ir reikalavimas jį padalyti. Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę (CK 3.88, 3.90 straipsniai) sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovės vertinimu santuokos nutraukimo byloje turi būti sprendžiami tik sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo klausimai.
5.2. Nurodo, kad apeliantas be reikalavimų, nagrinėtinų santuokos nutraukimo bylose, t. y., dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir kt., byloje reiškia ir kitus reikalavimus dėl atsakovės N. J. asmeninės nuosavybės teise paveldėto turto iš savo tėvo. Taip pat siekia inicijuoti ginčą, kaip minėta dėl dalies paveldėjimo teises liudijimo pripažinimo negaliojančiu ir asmeninio testamento patvirtinimo. Tokie santykiai kvalifikuojami kaip paveldėjimo santykiai (CK 5.1 straipsniai). O vadovaujantis CK 5.8 straipsniu, asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, taigi atsakovė mano, kad pirmosios instancijos teismas, kaip ir minėta pirmiau, pagrįstai atsisakė priimti patikslintus apelianto ieškinio reikalavimus susijusius su paveldėjimu ir paveldėjimo liudijimu.
5.3. Atsakovė atkreipia dėmesį ir į tai, jog nors apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012, kaip atskirojo skundo argumentais, tačiau ieškovo nurodytoje minėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad apelianto cituojama byla nepriskirtina šeimos bylu kategorijai: kasatorių buvo keliamas klausimas, dėl nagrinėjamos bylos priskirtinumo šeimos bylų kategorijai, argumentuojant, jog šioje byloje sprendžiamas jų nepilnamečio vaiko teisės turėti gyvenamąją patalpą klausimas, tačiau buvo konstatuota, kad minėti santykiai nepriskiriami šeimos bylų kategorijai, todėl, nors byloje sprendžiamas klausimas ir dėl nepilnamečio vaiko teisių į gyvenamąją patalpą, savaime nereiškia, jog tokia byla yra dispozityvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų.
7. Teismas, išnagrinėjęs bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.
8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, dalį dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bei dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių
9. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apeliantas pateikė patikslintą ieškinį byloje dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su vaiku nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto padalijimo, asmeninio testamento patvirtinimo, bei dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Taip pat nustatyta, jog tarp bylos šalių, be santuokos nutraukimo ir susijusių klausimų, yra kilęs ginčas ir dėl atsakovės mirusio tėčio V. K. surašyto asmeninio testamento, kuriuo palikėjas išreiškė valią po savo mirties dalį turto (t. y. gyvenamąjį namą: butą/Patalpą - Butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 124.000 Eur) palikti savo anūkei E. J. (t. y. apelianto ir atsakovės dukrai), tačiau palikėjo valia yra neįgyvendinta. Įvertinus tai, kad minimas turtas po V. K. mirties pagal 2023 m. vasario 23 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. 1327 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turte registre atsakovės N. J. asmenine nuosavybe ir mirusio V. K. valia dėl minimo turto paveldėtojos nėra įgyvendinta, tarp šalių kilo ginčas dėl asmeninio testamento galiojimo ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumo.
Dėl patikslinto ieškinio reikalavimų (ne)priimtinumo
10. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė atsisakyti priimti apelianto patikslinto ieškinio reikalavimus dalyje dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bei dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. Mano, kad minėti reikalavimai turėtų būti nagrinėjami kartu su nagrinėjama byla, kadangi siekiama apsaugoti vaiko interesus.
11. Lietuvos Respublikos CPK 383 straipsnyje nustatyta, kad bylose, nagrinėjamose šiame skirsnyje (Santuokos nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia) nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus.
12. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktą apelianto patikslinto ieškinio reikalavimus, vadovaudamasis CPK 383 straipsniu nutarė apelianto patikslinto ieškinio reikalavimus dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bei dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atsisakytina priimti. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.
13. Kaip ir minėta Nutarties 10 p. Lietuvos Respublikos CPK 383 straipsnyje nustatyta, kad bylose, nagrinėjamose šiame skirsnyje (Santuokos nutraukimas ar pripažinimas negaliojančia) nustatyta tvarka, šalys negali kelti kitų reikalavimų, išskyrus numatytus CPK 385 straipsnio 1 dalyje. Šiame straipsnyje įtvirtinta, jog priimdamas sprendimą nutraukti santuoką, teismas privalo išspręsti pareikštų reikalavimų dėl vaikų išlaikymo, jų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo, vieno sutuoktinio išlaikymo ir turto padalijimo, žalos atlyginimo, jeigu šis reikalavimas pareikštas, klausimus. Pripažindamas santuoką negaliojančia, teismas turi išspręsti vaikų ir sąžiningo sutuoktinio išlaikymo, taip pat vaikų gyvenamosios vietos, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymo klausimus. Taigi, kaip matyti, reikalavimai dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bei dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu nenagrinėti sprendžiant ginčus dėl santuokos nutraukimas ar šios pripažinimu negaliojančia. Kasacinio teismo, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje tokių atvejų, kaip nagrinėjamu atveju, taip pat neaptinkama.
14. Apeliantas atskiruoju skundu teigia, kad patikslino ieškinio reikalavimais dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bei dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu atsisakyti priimti, siekia apginti savo ir atsakovės bendro vaiko teises, kvestionuodamas atsakovės įgyto turto pagrįstumą. Tam vadovaujasi, be kita ko, ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012, tačiau, kaip ir teisingai atsakovė atsiliepimu į atskirąjį skundą pažymėjo, ieškovo nurodytoje minėtoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad apelianto cituojama byla nepriskirtina šeimos bylu kategorijai: kasatorių buvo keliamas klausimas, dėl nagrinėjamos bylos priskirtinumo šeimos bylų kategorijai, argumentuojant, jog šioje byloje sprendžiamas jų nepilnamečio vaiko teisės turėti gyvenamąją patalpą klausimas, tačiau buvo konstatuota, kad minėti santykiai nepriskiriami šeimos bylų kategorijai, todėl, nors byloje sprendžiamas klausimas ir dėl nepilnamečio vaiko teisių į gyvenamąją patalpą, savaime nereiškia, jog tokia byla yra dispozityvaus pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2012). Todėl atsižvelgus į CPK 383 straipsnio 1 dalies turinį, bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada.
15. Pažymėtina, kad jeigu apeliantas kvestionuoja atsakovės įgyto turto paveldėjimu teisėtumą ir kitus susijusius klausimus, šis turi teisę kreiptis į teismą dėl asmeninio testamento patvirtinimo, bei dalies paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu įstatymo nustatyta tvarka.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsniu 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
apelianto (ieškovo) L. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.