- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-143-464/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Neringa Švedienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Atsakovas
- J., J. B.
- Ieškovas
- UAB „Polikopija“
- Kategorijos
- 28.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. B. reklamos paslaugų įmonės „Era“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Polikopija“ ieškinį atsakovams J. B. reklamos paslaugų įmonei „Era“ ir J. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Polikopija“ 2006-06-20 Vilniaus miesto 1-jam apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo J. B. reklamos paslaugų įmonės „Era“ (ir subsidiariai iš J. B.): 1) 11 388 Lt avansą, kuris sumokėtas J. B. reklamos paslaugų įmonei „Era“ už medžiagų įsigijimą; 2) 6 750 Lt, kurie sumokėti J. B. reklamos paslaugų įmonės „Era“ darbų vykdytojui V. A. pagal kasos išlaidų orderius už medžiagų įsigijimą; 3) 5153,28 Lt negautų pajamų (netiesioginių nuostolių) už nuomą; 4) 6 % dydžio metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-5). Teigia, kad ieškovas su atsakovu J. B. reklamos paslaugų įmone „Era“ 2006-01-23 sudarė sutartį Nr. 01.23, pagal kurią atsakovas J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“ įsipareigojo atlikti 146 m² bendro ploto patalpų, esančių Dūmų g. 3A, Vilniuje, vidaus apdailos darbus iki 2006-02-28 už 22 776 Lt su PVM (ar 156 Lt/ m²) kainą. Ieškovas sumokėjo rangovui 11 388 Lt avansą, vėliau darbų vykdytojui V. A. per šešis kartus perdavė dar 6 750 Lt už medžiagų įsigijimą, bet prekės nepristatytos, darbai neatlikti. Ieškovas 2006-02-10 sudarė ginčo patalpų nuomos sutartį su trečiuoju asmeniu už 1 717,76 Lt/ mėn., tačiau dėl rangovo kaltės nuo 2006-03-01 iki 2006-06-01 negalėjo patalpų perduoti nuomininkui, tad negavo planuotų pajamų.
Atsiliepimas
Atsakovas J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.72-73) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Išvardino vidaus apdailos darbus, kuriuos įsipareigojo atlikti ieškovui, o būtent: 1) sumontuoti, gruntuoti, glaistyti ir dažyti GKP plokštes; 2) pakloti plyteles ir sudėti laminatą (linoleumą); 3) paruošti santechninius taškus įvedimui; 4) paruošti šildymo prietaisus įrengimui; 5) išlyginti grindis; 6) paruošti elektros taškus įrengimui; 7) įstatyti į vieną langą groteles. Pasak atsakovo, visus darbus, išskyrus GKP plokščių dažymą, plytelių klojimą ir linoleumo sudėjimą, grindų lyginimą, jis atliko laiku ir tinkamai, o nurodytų darbų neatliko, nes ieškovas be įspėjimo vienašališkai nuo 2006-03-01 nutraukė sutartį Nr. 01.23. Atsakovas pateikė ieškovui atliktų detalizuotą darbų už 11 385,20 Lt priėmimo – perdavimo aktą, kurį ieškovas atsisakė pasirašyti. Atsakovas prieštarauja tam, kad iš jo būtų priteista 6 750 Lt suma, nes jo su V. A. nesieja darbiniai ar civiliniai teisiniai santykiai. Neigia, jog yra atsakingas už ieškovo netiesioginius nuostolius: dėl per didelio šalčio patalpose nedžiūvo gruntas, todėl buvo neįmanoma dažyti plokščių, ieškovas neišsirinko pageidaujamų medžiagų (linoleumo, plytelių) ir nesuteikė atsakovui papildomo termino užbaigti likusius darbus.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2006-12-20 sprendimu (b.l.170-172) ieškinį tenkino ir priteisė ieškovui iš J. B. reklamos paslaugų įmonės „Era“ 23 291,28 Lt nuostolių su 6 % procesinėmis palūkanomis, 917,12 Lt žyminio mokesčio, vertimo išlaidų bei 1500 Lt už advokato suteiktą teisinę pagalbą byloje. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovas pavedimu atsakovui sumokėjo 11 388 Lt, taip pat atsakovo darbų vykdytojui sumokėjo 6 750 Lt. Tačiau atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė; vidaus apdailos darbus atliko kiti ieškovo pasirinkti rangovai; ieškovas pats pirko būtinas statybines medžiagas. Iš ieškovo paaiškinimų, liudytojų R. G., R. K., D. A. parodymų nustatė, kad atsakovas V. A. pristatė ieškovui kaip savo darbuotoją, t.y. darbų vykdytoją, nuslėpdamas, jog taip iš tikrųjų nėra. Iš kasos išlaidų orderių matyti, jog V. A. 6 750 Lt iš ieškovo gavo kaip atsakovo įgaliotas asmuo, todėl būtent atsakovas privalo juos grąžinti (CK 2.133 str. 2 d.). Ant atsakovo pateiktų medžiagų PVM sąskaitų – faktūrų nėra atsakovo parašo, kad jis prekes gavo, taigi darytina išvada, jog atsakovas dokumentuose išvardintų prekių neįsigijo. Ieškovas 2006-02-10 pasirašė ginčo patalpų nuomos sutartį su UAB „WMT Baltic“ (turėjo įsigalioti nuo 2006-03-01), bet dėl rangovo kaltės patalpos laiku nesuremontuotos. 2006-06-01 ieškovas sudarė kitą patalpų nuomos sutartį su UAB „WMT Vilnius“. Už tris mėnesius ieškovas prarado 5 153,28 Lt (1 717,76 Lt/ mėn. x 3 mėn.) pajamų, kas sudaro jo netiesioginius nuostolius.
Šalies argumentai
Atsakovas J. B. reklamos paslaugų įmonė „Era“ apeliaciniu skundu (b.l.175-178) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-12-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas ydingu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu bei absoliučiu sprendimų negaliojimo pagrindu. Pirma, privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai yra asmens, kuris turi teisę surašyti ir pasirašyti apskaitos dokumentus, vardas ar pirmoji vardo raidė ir pavardė, parašas ir pareigos (2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 6 p.). Visose PVM sąskaitose – faktūrose (b.l.75-79, 140, 142-144) yra šie rekvizitai. Įstatymas nereikalauja, jog PVM sąskaitose – faktūrose būtinai būtų ir pirkėjo parašas, todėl padarė klaidingą išvadą, jog statybinių medžiagų apeliantas neįsigijo. Liudytojai R. G. yra užsakovo įmonės direktorius, D. A. – nuomininko atstovas, vadinasi, pastarųjų, kaip turinčių suinteresuotumą bylos baigtimi, parodymai apie patalpų remontą ir darbų atlikimo eigą vertintini kritiškai; juolab kad R. G. patalpose apsilankė tik 2006-04-19, o D. A. nėra rangos sutarties šalis ir nežino sutartų atlikti darbų apimties, kokybės, terminų, kitų sąlygų. Net jei darbai neatlikti sutartyje nustatytu laiku, nereiškia, jog darbai apskaitai nebuvo atliekami ir tam nebuvo naudotos įsigytos medžiagos. Antra, negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp ieškovo ir UAB „WMT Vilnius“ sudaryta 2006-06-01. Šios sutarties 3.1.1 p. numato, kad ieškovas turi perduoti patalpas nuomininkui ne vėliau nei iki 2006-03-01. Nurodytas faktas patvirtina, jog ieškovas bandydamas prisiteisti 5 153,28 Lt pateikė teismui sutartis, turinčias apsimestinio sandorio požymių. Trečia, VSDFV Vilniaus skyriaus pažyma įrodo, jog V. A. niekada nedirbo pas atsakovą. Ieškovo išrašytuose kasos išlaidų orderiuose nurodyta, kad pinigai duodami pagal 2006-02-06 įgaliojimą, bet tokio įgaliojimo apeliantas neišdavė, byloje nėra jo egzemplioriaus nei originalo, nei nuorašo. Ieškovas neturėjo teisės išmokėti pinigus V. A., jei jis nepateikė įstatymų nustatyta tvarka išduoto įgaliojimo (Vyriausybės 2000-02-17 nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 6 str. 2 d.). Nesuprantama, kodėl ieškovas per kelis kartus perdavė V. A. 4 250 Lt kovo mėnesį, t.y. po vienašališko sutarties nutraukimo (b.l.14-17). Teismui buvo pateikta per mažai duomenų, jog jis galėtų teigti, kad ieškovas turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog V. A. yra įgaliotas atsakovo įmonės vardu imti pinigus. Galiausiai V. A. turėjo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu, nes bylos išsprendimas gali turėti įtakos pastarojo teisėms ir pareigoms.
Ieškovo UAB „Polikopija“ atsiliepimas į apeliacinį skundą per įstatymo nustatytą terminą teisme nebuvo gautas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Kolegija, išklausiusi ieškovo atstovės paaiškinimus dėl skundo argumentų, išnagrinėjusi bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai taikė materialinės bei procesines teisės normas, todėl jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai, o rangos sutarties objektas- patalpos, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal statybos rangos sutartį pagrindinė rangovo pareiga yra per sutartą terminą atlikti statybos darbus (ginčo atveju – nurodytų patalpų vidaus apdailos darbus) pagal užsakovo užduotį, o užsakovo – sudaryti rangovui būtinas sąlygas darbams atlikti, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 str. 1 d.). Atlikęs sutartus darbus, rangovas praneša užsakovui apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, o šis turi juos priimti. Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kuriame užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas perdavęs atliktus darbus (CK 6.662 str., 6.694 str. 4 d.). Būtent tokiame akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, yra aptariami bet kokie nukrypimai nuo sutarties sąlygų, bloginantys darbo rezultato kokybę, ar kiti trūkumai. Šalys darbų perdavimo-priėmimo akto nėra pasirašiusios, ir nors apeliantas (rangovas) tokio 2006-03-01 akto kopiją į bylą yra pateikęs ( b.l. 74), ieškovas neigia, kad šį aktą jam buvo siūloma pasirašyti, tvirtina su juo susipažinęs tik bylos procese. Jokių kitų savo pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą patvirtinančių įrodymų – pranešimų užsakovui, kvietimų atvykti akto pasirašymui ar panašiai, į bylą apeliantas nepateikė (CPK 178 str.), neįrodė ir neįrodinėjo tokios aplinkybės, kad ieškovas nepagrįstai atsisakė arba vengė pasirašyti dokumentą, patvirtinantį atliktų darbų perdavimą – priėmimą, kaip tokią užsakovo pareigą nustato CK 6.662 str.1 d., šalių 2006-01-23 sudarytos sutarties 3 p. nuostatos (b.l. 6). Todėl šis aktas nevertintinas kaip dokumentas, be išlygų patvirtinantis atliktus darbus, kuomet užsakovas nepagrįstai atsisako juos priimti ( CK 6.694 str. 4 d.). Be to, ieškovui įstatymo ir sutartyje aptarta tvarka nepriėmus įvykdymo (darbo rezultato), įrodinėjimo našta, jog prievolė įvykdyta tinkamai, 6iuo atveju tenka pačiam apeliantui ( CK 6.123 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog atsakovas sutartyje numatytų darbų atlikimo sutartu laiku neįrodė.
Apeliacinio skundo argumentas dėl PVM sąskaitų - faktūrų vertinimo ir pirkėjo parašų jose nebuvimo iš dalies yra pagrįstas, pati savaime ši aplinkybė nepaneigia, jog prekes buvo įgytos. Kita vertus, šios sąskaitos nepatvirtina kur ir kaip jose nurodomos prekės (kuriuose objektuose) buvo panaudotos, juo labiau, kad dalis šių prekių galėtų būti naudojamos išorės statybos darbams, o ne ginčo sutartyje aptartiems vidaus apdailos darbams atlikti, arba sutartyje nenumatytiems darbams (PAROC vata, peilis tapetams ir t.t.) (b.l.75,76). Visa tai leidžia pagrįstai abejoti tokių sąskaitų įrodomąja reikšme. Ieškovo pateikti priešingi įrodymai – liudytoju apklaustų R. G. ir D. A. paaiškinimai ( b.l. 150-152, 154), kad gipso kartono plokštės neturėjo būti montuojamos visose 146 kv.m. patalpose, nes didžiojoje dalyje patalpų jau egzistavo, todėl realiai ir patys darbai galėjo būti pabaigti iki kovo 1 d., nuotraukos (b.l. 119-124), kuriose akivaizdžiai matyti patalpų būklė ir gipso kartono sienos iki rangos sutarties sudarymo, PVM sąskaitos-faktūros, kuriose fiksuojamas ir gipso kartono plokščių įsigijimas paties ieškovo sąskaita balandžio mėn. pabaigoje – gegužės mėn. pradžioje (b.l. 95, 99), nenuginčyti. Nepaisant šių aptartų įrodymų, apeliantas į 2006-03-01 Atliktų darbų ir panaudotų medžiagų priėmimo-perdavimo aktą įtraukė net tuos neatliktus darbus, kurių neatlikimui nustatyti nereikia specialių žinių, jie akivaizdūs iš bylos duomenų – GKP montavimo darbai visose 146 kv.m. ploto patalpose, jų gruntavimas, glaistymas, santechnikos paruošimas ir elektros taškų paruošimas įrengti ( už tai ieškovas sumokėjo kitiems rangovams bei pats pirko medžiagas, 2006-04-25 ir 2006-06-05 atliktų darbų aktai), grotelių langui pastatymas, kurios natūroje neegzistuoja (nuotraukos b.l.116-118, liudytojo D. A. paaiškinimai). Pažymėtina, kad apeliantas nepareiškė savarankiškų priešpriešinių reikalavimų ieškovui dėl skolos už atliktus darbus išieškojimo. Pats savaime 2006-03-01 aktas ( b.l. 74) nors jame nurodytos sumos panašios gauto avanso sumai, kaip jau minėta, nepatvirtina, jog tokie darbai realiai atlikti būtent sutarties galiojimo terminu. Apeliantas nereikalavo ekspertizės paskyrimo, kuri įvertintų ir atliktų arba neatliktų darbų apimtis, kokybę, sąnaudas, nors tuo metu – kovo-gegužės mėnesiais, iki paties ieškovo pastangomis kiti rangovai pabaigė patalpų remontą, tai nebuvo sunku padaryti bei įrodyti, tokią galimybę aptaria ir teisės norma, reglamentuojanti atliktų darbų priėmimo tvarką – CK 6.662 str.5 d. Tai reiškia, kad apeliantas (rangovas) pažeidė sutarties šalių pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti ( CK 6.38 str. 3 d., 6.200 str. 2 d., 6.691 str.), ir jam pačiam tenka neigiamos tokio savo neveikimo pasekmės. Kolegija sprendžia, kad šioje skundo dalyje apelianto argumentai nepagrįsti.
Neįrodo apeliantas ir tokio apeliacinio skundo motyvo, kad nebuvo įleistas į patalpas, kad ieškovas elgėsi nesąžiningai, nesuteikė papildomo termino sutarčiai įvykdyti ir be teisėto pagrindo vienašališkai nutraukė susitarimą. Teisės normos - CK 6.658 str. 2 d. ir 3 d., 6.665 str. 3 d. leidžia užsakovui nutraukti rangos sutartį, jei esama šiose teisės normose nurodytų sąlygų. Tokios sąlygos bei prielaidos sutarčiai nutraukti egzistavo, nes būtent atsakovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų dalies, darbų neatliko, ilgą laiką nesudarė sąlygų ieškovui pateikti į jam priklausančias patalpas (negrąžino raktų), dėl ko šis turėjo ir papildomų išlaidų. Ieškovo teiginius, kad papildomas terminas ištaisyti trūkumus – pabaigti darbą buvo apeliantui nustatytas kovo – balandžio mėnesiais, kad atsakovas ir jo atstovai vengė tai daryti, slapstėsi, negrąžino raktų, todėl balandžio 19 d. tik avarinės tarnybos pagalba patekta į patalpas, patvirtina šie bylos duomenys: už raktų ir spynos cilindro pakeitimą ieškovui 2006-04-19 pateikta PVM sąskaita – faktūra (b.l. 107); 2006-05-03 pateikta pretenzija su pranešimu apie sutarties nutraukimą ( b.l. 18); liudytojų R. G. paaiškinimai (b.l. 150-151); nuomininko atstovo, liudytojo D. A. paaiškinimai apie negalėjimą įsikelti į išsinuomotas patalpas laiku (kovo 1 d.) ir dėl to įvykusį aiškinimąsi su darbu vykdytoju V. A., šis skundėsi, kad trūksta darbuotojų, kad netinkamai sumontuotos plokštės, todėl esą reikės darbą perdaryti ( b.l. 153-154); V. A. papildomai avansu būtent kovo mėn. sumokėtos pagal 2006-01-23 sutartį pinigų sumos ( b.l. 14-17); faktas, kad ieškovas naujus rangovus atlikti darbams pasamdė bei pirko statybines medžiagas tik balandžio mėnesio pabaigoje – gegužės mėnesį ( b.l. 89-90, 91, 94), kuomet jau tapo aišku, kad rangovas sutarties neįvykdys. Įrodinėjimo našta šiuo atveju, kad darbai buvo atliekami tinkamu laiku ir tinkamos kokybės, o dėl sutarties pažeidimo yra kaltas pats užsakovas ( ieškovas), tenka rangovui (apeliantui), tačiau pastarasis savo teiginių apie ieškovo nesąžiningumą ir neteisėtą sutarties nutraukimą nenuginčijo ( CPK 178 str.). Taigi ir šis apelianto argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Dėl sutarties nutraukimo prieš terminą pažymėtina, kad apeliantui apie tai buvo pranešta CK 6.217 str. 1 d pagrindu tik 2006-05-03 (b.l. 18), todėl apelianto atsikirtimų į ieškinį argumentai, jog ši sutartis vienašališkai nutraukta dar 2006-03-01, todėl po šio termino V. A. nepagrįstai sumokėtos išmokos, vėlgi pripažintini neteisingais, neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių.
Pirmosios instancijos teismas sprendime teisingai įvertino faktinius duomenis, susijusius su V. A. buvimu apelianto atstovu rangios teisiniuose santykiuose ir tinkamai tai motyvavo. Vien ta aplinkybė, kad šis nebuvo atsakovo darbuotojas, nepaneigia faktinių atstovavimo santykių. Atsakovo bendrovėje iš viso nebuvo samdomų darbuotojų ( b.l. 131), vis tik atsakovas apsiėmė vykdyti statybos rangos darbus, taigi neabejotinai turėjo galimybę pasitelkti kitus asmenis ( ne savo darbuotojus ) pavedimui įvykdyti.
Teisėtas sutarties nutraukimas atleidžia šalis nuo sutarties vykdymo, tačiau nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius bei netesybas, tai reglamentuoja tiek bendrosios, tiek specialiosios, rangos santykius reguliuojančios teisės normos - CK 6.221 str. 2 d., 6.658 str. 2 d. ir 3 d. Tokia savo teise ieškovas pasinaudojo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius reikalavimus patenkino, įpareigodamas atsakovą atlyginti tiek tiesioginius nuostolius ( išmokėtas avansu grynais ir pavedimu prekių įsigijimui sumas) ( b.l. 9-17), tiek netiesioginius nuostolius (negautas iš nuomos pajamas). Argumentas dėl V. A. nepatraukimo trečiuoju asmeniu nesudaro pagrindo panaikinti sprendimo dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų. Viena vertus, jis pats bylos nagrinėjimo procese galėjo tokį prašymą reikšti, atitinkamai motyvuoti, kokias šio asmens teises ir/ar pareigas vienoks ar kitoks teismo sprendimas gali sukurti, pakeisti, antra vertus, taip pat galėjo prašyti teismo kviesti šį asmenį liudyti, jei jau nesutiko su ieškinio argumentais dėl V. A. statuso kaip atsakovo įgalioto asmens ( CPK 178 str.). Teismas pagrindų įtraukti šį asmenį dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu nenustatė, todėl tokio procesinio veiksmo savo iniciatyva ir neatliko, tai nėra bylos proceso esminis pažeidimas, kaip kad traktuoja apeliantas. Savarankiškai spręsti dėl liudytojų kvietimo, kas reikštų įrodymų rinkimą už bylos šalį, išskyrus tam tikras išimtis tam tikrų kategorijų bylose, teismas taip pat negali, įstatymas pareigą įrodinėti aplinkybes, kuriomis šalys remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, nustato ginčo šalims.
Neteisingas ir toks apelianto argumentas, kad nuomos sutartis sudaryta tik 2006-06-01, todėl joje nurodyta nuomos pradžia – 2006-03-01 esą nepatvirtina negautų ieškovo pajamų. Egzistuoja dvi nuomos sutartis, ieškovas atitinkamai motyvavo antrosios sutarties sudarymo būtinybę. Pirmąją sutartį su WMT Baltic ieškovas pasirašė dar 2006-02-10 ( b.l. 19-41 ), jos 3.1.1.punkte aptarė nuomos patalpų perdavimą ne vėliau, nei iki 2006-03-01 ir tokio sutarties šalių susitarimo atsakovas nenuginčijo, be to, jį patvirtino ir liudytoju teisme apklaustas D. A. (b.l.153-154). Patalpos buvo perduotos nuomininkui 2006-06-01 aktu (b.l.42), dėl ko ieškovas realiai prarado pajamas, kurių pagrįstai tikėjosi gauti nuo 2006-03-01. Šiuos jo nuostolius privalu atlyginti atsakovui, nes nuompinigių ieškovas negavo dėl rangos sutartyje atsakovo prisiimtų įsipareigojimų pabaigti apdailos darbus iki 2006-02-28 neįvykdymo ( b.l. 6-8), dėl jo neveikimo. Todėl egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos - veiksmų neteisėtumas, kaltė, priežastinis ryšis bei realūs nuostoliai. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) yra sutartinės atsakomybės taikymo viena iš priemonių, jie atlyginami atsižvelgiant į jų buvimo realumą. Bylos šalis, reikšdama tokį reikalavimą, turi būti tikra, jog ji patyrė faktinių nuostolių, t. y. negavo pajamų, dėl sutarties kontrahento veiksmų pasekmių. Tokių negautų pajamų realumas visiškai įrodytas, o pirmosios instancijos teismo teisingai įvertintas, priteisiant negautas pajamas kaip nuostolius.
Nors teismo sprendime nėra motyvų dėl subsiadiarios atsakovės J. B. atsakomybės, kai toks reikalavimas buvo ieškinyje pareikštas, ieškovas apeliacinio skundo dėl to nepadavė, taigi šiuo aspektu sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nevertintini, tai reglamentuoja CPK 320 str.
Dėl aptartų motyvų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimu padarytų išvadų teisingumo, šis sprendimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas netenkinamas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė.
Paduodamas apeliacinį skundą, atsakovas sumokėjo tik dalį mokėtino žyminio mokesčio. Pagal CPK 80 str. 4 d., 306 str. 3 d. nuostatas, iš ieškovo valstybei priteistina jo nesumokėta žyminio mokesčio dalis už paduotą apeliacinį skundą, t.y. 348,74 Lt [ ( 23 291 Lt x 3%) – 350 Lt ].
Taip pat iš apelianto ieškovo naudai priteistinos šio turėtos bylinėjimosi išlaidos - sumokėtas, paduodant kasacinį skundą, 647 Lt žyminis mokestis ( CPK 93 str. 1 d. ir 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. B. reklamos paslaugų įmonės „Era“ 348 (tris šimtus keturiasdešimt aštuonis) litus 74 centus nesumokėto žyminio mokesčio dalį už paduotą apeliacinį skundą valstybės naudai.
Priteisti iš J. B. reklamos paslaugų įmonės „Era“ 647 (šešis šimtus keturiasdešimt septynis) litus bylinėjimosi išlaidų UAB „Polikopija“ naudai.