Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Kristina Baškienė, rašytinio proceso tvarka išsprendė A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, skundo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 22 d. nutarimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. balandžio 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimu (toliau – Klaipėdos AVPK) A. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą paskirta 300 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 1 metams. A. P. nubaustas už tai, kad 2017 m. balandžio 22 d., 7 val. 5 min. Šilutės pl., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis.

2017 m birželio 2 d. Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. P. skundas dėl Klaipėdos AVPK 2017 m. balandžio 22 d. nutarimo su prašymu atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą motyvuojamas tuo, jog apskundimo terminas praleistas dėl pasikeitusio įstatymo ir naujo ANK priėmimo, A. P. nežinojo, jog naujai įsigaliojusiame kodekse neliko galimybės prašyti sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą praėjus pusei paskirto termino. Kita svarbi termino praleidimo priežastis – užimtumas darbinėje veikloje.

Motyvuojamoji dalis

A. P. skundą atsisakytina priimti ir jis grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

ANK 623 straipsnyje numatyta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos. Jeigu šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, jį pareiškėjo prašymu rašytinio proceso tvarka gali atnaujinti apylinkės teismas. Įstatyme numatytas terminas skundui paduoti įpareigoja asmenis, turinčius teisę skųsti byloje priimtą nutarimą, šia savo procesine teise naudotis itin operatyviai, atidžiai, rūpestingai bei sąžiningai, nes priešingu atveju jų procesinė teisė teikti byloje skundą nebus galima. Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą būtina nustatyti, dėl kokių priežasčių jis praleistas, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstant tik objektyvias, nuo asmens valios nepriklausiusias aplinkybes, sutrukdžiusias asmeniui įstatymo nustatytu terminu pateikti skundą.

Svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui laiku ir tinkamai pateikti skundą. Šios aplinkybės turi būti pagrįstos jais įrodančiais dokumentais.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad A. P. Klaipėdos AVPK 2017 m. balandžio 22 d. nutarimu už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį pažeidimą nubaustas 300,00 Eur bauda ir jam paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas vieneriems metams. Nutarimas A. P. buvo priimtas jam dalyvaujant ir įteiktas 2017 m. balandžio 22 d., t.y. pažeidimo padarymo dieną (t. y. iš karto po nusižengimo padarymo). Terminas nutarimui apskųsti suėjo 2017 m. gegužės 12 d. A. P. nurodo, kad terminą pateikti skundą praleido dėl pasikeitusio įstatymo, t. y. dėl nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio naujojo ANK, kuriame skirtingai nei iki tol galiojusiame Administracinių teisės pažeidimų kodekse, neliko galimybės prašyti sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą praėjus pusei šios teisės atėmimo termino. Kita priežastis dėl kurios buvo praleistas nutarimo apskundimo terminas – padidėjęs užimtumas darbinėje veikloje dėl pasunkėjusio mobilumo. Pažymėtina, jog nutarime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka ir terminai.

Teismas, spręsdamas ar terminas skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, turi įsitikinti, kad asmens nurodomos aplinkybės egzistavo iš tikrųjų. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pažeidimą, už kurį A. P. nubaustas padarė jau kelis mėnesius galiojant ANK, dar prieš naujojo įstatymo įsigaliojimą pasikeitęs reglamentavimas buvo plačiai aptariamas visuomenės informavimo priemonėse, o griežtėjanti įstatymų leidėjo pozicija dėl neblaivių asmenų vairavimo nuolat akcentuojama viešojoje erdvėje, todėl darytina pagrįsta išvada, jog pareiškėjui turėjo būti žinoma apie pasikeitusį teisinį reguliavimą. Pažymėtina ir tai, jog ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia, nes įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (lot. ignorantia legis non excusat). Aplinkybę, jog A. P. neva nebuvo žinoma apie pasikeitusį teisinį reguliavimą dėl galimybės kreiptis su prašymu sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą suėjus pusei jos atėmimo laiko paneigia paties pareiškėjo elgesys pateikiant skundą nelaukiant kol sueis pusė specialiosios teisės atėmimo termino.

Pareiškėjo argumentai, jog terminas skundui pavėluotai paduotas dėl padidėjusio užimtumo darbinėje veikloje taip pat niekuo nepagrįsti, prie prašymo A. P. nepateikė jokių nurodytą aplinkybę pagrindžiančių dokumentų. Priešingai A. P. teiginiams, iš pateiktos darbo sutarties matyti, jog dirbti jis pradėjo 2017 m. balandžio 21 d., t. y. dieną prieš tai, kai buvo nubaustas, todėl pareiškėjo teiginiai, jog netekus specialiosios teisės (teisės vairuoti) padidėjo užimtumas vykdant darbo funkcijas laikytini nepagrįstais ir nepripažintini svarbia Klaipėdos AVPK nutarimo apskundimo terminą praleidimą nulėmusia priežastimi.

Įstatymo numatyta teisė kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo nėra absoliuti. Siekiant garantuoti teisinių santykių stabilumą, užtikrinti teisinių santykių dalyviams apibrėžtumą, įstatymas nustato laiko tarpą, per kurį valstybė garantuoja pažeistos teisės gynybą. Sprendžiant termino praleidimo klausimą, būtina užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama suteiktomis teisėmis, todėl reikia atsižvelgti į sąžiningo, atidaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus. Asmuo pats turi rūpintis tinkamu savo teisių įgyvendinimu ir pažeistos teisės gali būti ginamos tik tada, kai asmuo elgiasi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, o svarbios termino praleidimo priežastys yra nuo asmens valios nepriklausančios objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios asmeniui įgyvendinti savo teises ar vykdyti pareigas. Todėl yra svarbu įvertinti ir tai, ar gavęs nutarimą A. P. operatyviai pasinaudojo savo teise į teisminę gynybą. Nustatyta, kad apskundimo terminas baigėsi 2017 m. gegužės 12 d., prašymas dėl termino atnaujinimo Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnyboje gautas ir užregistruotas – 2017 m. gegužės 29 d., teismui prašymas perduotas 2017 m. birželio 2 d., t. y. skundas pateiktas praėjus net 16 dienų po apskundimo termino pasibaigimo, kas leidžia daryti išvadą, kad A. P. savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo pakankamai rūpestingai ir operatyviai, jo prašyme nurodytos priežastys nepripažįstamos svarbiomis, pateisinančiomis termino praleidimą.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebuvo atidus ir rūpestingas, nesistengė įstatymo nustatytu laiku ir tvarka pateikti skundo. Aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, kad A. P. galimybė pateikti skundą, kai skundžiamas nutarimas priimtas jam dalyvaujant ir įteiktas iš karto po jo priėmimo (2017 m. balandžio 22 d.), įstatyme numatytu terminu buvo objektyviai apribota dėl priežasčių, nepriklausiusių nuo jos valios.

Esant nurodytoms aplinkybėms, A. P. skundą atsisakytina priimti ir skundas grąžintinas jį padavusiam asmeniui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 622 straipsniu, 623 straipsniu,

nutaria:

atsisakyti priimti A. P. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2017 m. balandžio 22 d. nutarimo ir grąžinti skundą jį padavusiam asmeniui.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą