- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- e2S-1252-450/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01111-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Radzevičienė
- Pareiškėjas
- V. F.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. F. pareiškimą dėl antstolio veiksmų ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja V. F. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame nurodė, kad antstolis R. S. prieš ją naudoją fizinį smurtą, pažeidinėja pareiškėjos teises, vykdydamas antstolio veiksmus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 17 d. nutartimi pareiškėjos V. F. procesinį dokumentą atsisakė priimti ir grąžino jį pareiškėjai.Teismui iš procesinio dokumento turinio buvo neaišku ar pareiškėja skundžia antstolio veiksmus, ar prašo jį nušalinti. Teismas atsisakė procesinį dokumentą priimti, nes LR CPK 636 str., 637 str., reglamentuoja antstolio nušalinimo klausimą, pareiškimas dėl antstolio nušalinimo pateikiamas pačiam antstoliui, o ne teismui. LR CPK 594 str. numatyta, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismas arba teismo rūmai, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.Pareiškėjai skundžiant antstolio veiksmus, skundas paduodamas laikantis LR CPK 510 str. 2 d. tvarkos – antstoliui, kuris skundą tenkina, o nesutikdamas su skundu, persiunčia apylinkės teismui, pagal antstolio kontoros buvimo vietą.
III. Atskirojo skundo argumentai
Pareiškėja V. F. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį, priimti procesinį dokumentą ir nagrinėti jį iš esmės, patraukti atsakomybėn Lietuvos antstolių rūmus. Teismas, atsisakydamas priimti procesinį dokumentą, sudaro galimybes Lietuvos antstolių rūmams laikytis neatsakingos pozicijos, kai buvo prašoma pakeisti antstolį R. S.. Pareiškėja skundžia ne antstolio veiksmus, o Lietuvos antstolių rūmų veiksmus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Nagrinėjamojoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. skundą dėl antstolio veiksmų.Veiksmingas ir operatyvus teismo sprendimo vykdymas – būtina teisės į teismą įgyvendinimo sąlyga. Šiais principais inter alia grindžiamas ir CPK XXXI skyriuje įtvirtintas privalomo išankstinio skundų dėl antstolio veiksmų sprendimo ne teisme institutas. CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Šioje normoje nurodyti antstolio procesiniai veiksmai – tai antstolio veikla atliekant vykdymo veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka ir naudojantis juose suteiktais įgalinimais. Paprastai vykdymo procese kylančius klausimus antstolis išsprendžia patvarkymu (CPK 613 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminė ginčų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka skirta tam, kad vykdymo procesas vyktų racionaliai ir sklandžiai; išankstinis skundo nagrinėjimas suteikia galimybę pačiam antstoliui ištaisyti vykdymo trūkumus, taip išvengiant nereikalingo bylinėjimosi teisme ir su tuo susijusio vykdymo proceso vilkinimo, be to, išankstinio skundo nagrinėjimo metu išaiškinamos reikšmingos aplinkybės, surenkami aktualūs bylai duomenys, tai palengvina ir pagreitina ginčo nagrinėjimą teisme.Išankstinė skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka reglamentuojama CPK 510 straipsnyje. Pagal CPK 510 str. 2 d. skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 str. nustatytą terminą (ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo). Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir priima patvarkymą; jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus CPK 510 str. 5 d. nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 3 d.). Pagal CPK 510 str. 4 d. jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė.Nors nagrinėjamu atveju apeliantė nurodo, kad skundžia ne antstolio veiksmus, o Lietuvos antstolių rūmų veiksmus, tačiau iš pareiškėjos pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad apeliantė iš esmės nesutinka su antstolio veiksmais ir siekia jį nušalinti, nurodydama, kad jis naudoja prie ją smurtą, neaprašė jos daiktų, esančių name, taip pažeisdamas jos teises. Byloje nėra jokių duomenų, jog apeliantė kreipėsi į minėtą antstolį su skundu dėl jo veiksmų ar kad jam pateikė pareiškimą dėl nušalinimo. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodo ir atskirajame skunde. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą bei nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja, siekdama nušalinti antstolį, pagal CPK 636 straipsnio 3 dalį nušalinimo pareiškimą turėjo pateikti pačiam nušalinamajam antstoliui. Jeigu antstolis nenusišalina, nušalinimo pareiškimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną kartu su vykdomąja byla perduodamas teisėjui, kad spręstų nušalinimo klausimą. Antstoliui pareikšto nušalinimo ir antstolio nusišalinimo klausimus ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsprendžia antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismo, o kai teismas sudarytas iš teismo rūmų, – teismo rūmų teisėjas (CPK 637 straipsnio 1 dalis). Pareiškėja, siekdama skųsti antstolio veiksmus, turėjo laikytis CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatytos tvarkos ir visų pirma kreiptis tiesiogiai į antstolį, bet ne kreiptis tiesiogiai į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs išankstinės nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymą, pagrįstai atsisakė priimti pateiktą procesinį dokumentą.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą dėl antstolio veiksmų, tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo ginčijamą nutartį panaikinti atskirajame skunde nurodytų motyvų pagrindu. Remiantis išdėstytais argumentais, atskirasis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.