Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, S. S. gynėjui advokatui Gediminui Skaisčiui, artimajam giminaičiui (vaikaičiui) K. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo S. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, našliui, nedirbančiam, neteistam, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 145 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. S. 2019 m. balandžio 11 d., apie 18.40 val., būdamas savo namuose (duomenys neskelbtini), pirmo aukšto kambaryje kilus žodiniam konfliktui tarp jo ir G. K. (G. K.) dėl nuomos nutraukimo, iš spintos lentynos išsitraukė fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletą „Walther mod PP“ Nr. (duomenys neskelbtini) ir nukreipė jį į G. K.; jam (S. S.) pasisukus į šoną, nukentėjusysis G. K., išsigandęs grasinimo nukreiptu ginklu, pabėgo iš kambario; nukentėjusiajam G. K. išėjus iš namo ir būnant lauke prie vartelių, jis (S. S.), tęsdamas veiką, priėjo prie nukentėjusiojo G. K. ir nukreipė į jį turėtą pistoletą, tokiais veiksmais sudarė realų pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad grasinimas ginklu sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais S. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į šioje byloje ekspertų pateiktą išvadą, kad šiuo metu dėl savo psichikos būklės S. S. negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, taip pat negali būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, todėl nerekomenduojama su juo atlikti proceso veiksmų ir šaukti į teismą, ši baudžiamoji byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta S. S. nedalyvaujant. Dėl šios priežasties teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu iki ekspertizės atlikimo duoti parodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju S. S. paaiškino, kad jis turi dujinį pistoletą, kurį įsigijo teisėtai, turi leidimą. 2019 metų sausio mėnesį G. K. atsikraustė gyventi į jo namą. 2019 m. balandžio 11 d. G. K. atėjo pas jį į kambarį, ant stalo padėjo 100 Eur ir pasakė, kad daugiau nebegyvens jo name. Jis G. pasakė, kad šis dar skolingas už kambario nuomą, turi sumokėti už balandžio mėnesį, nes iš anksto neįspėjo. G. buvo piktas ir pareiškė, kad jis jam nieko neskolingas, nuo stalo pagriebė pinigus ir nubėgo prie lauko durų. Jis (S. S.) pagriebė dujinį pistoletą iš spintos, įsidėjo į kelnių dešinę kišenę, išbėgo į lauką paskui G., kurį pasivijo prie kiemo vartelių. G. pagriebė jam už drabužių, užsimojo ranka trenkti. Jis (S. S.) dešine ranka iš kelnių kišenės ištraukė dujinį pistoletą, kuris buvo neužtaisytas. Į G. nebuvo nukreipęs ginklo. Jis, laikydamas ginklą dešinėje rankoje, ranką buvo nuleidęs žemyn. G. matė, kad jis ginklą išsitraukė iš kišenės. Jis pasakė G. eiti į namą. G. užėjęs į namus užrakino lauko duris, tuomet jis paskambino anūkui ir pasakė atidaryti duris. Anūkas atidarė. Jis anūkui pasakė kviesti policiją, tačiau anūkas pasakė, kad G. jau iškvietė. Jis kambaryje G. ginklo nerodė, tai buvo tik prie vartelių lauke. Rodydamas ginklą G. norėjo, kad pastarasis sugrįžtų į kambarį ir nepabėgtų neatsiskaitęs. Nenorėjo G. sužaloti, tuo labiau nužudyti. Negrasino ginklu (b. l. 46–47).

Nukentėjusysis G. K. apklausiamas teisme parodė, kad 2019 m. kovo mėnesį grįžo namo ir viena iš merginų, gyvenančių tame name, perspėjo, kad jo ieškojo šeimininkas S. S.. Tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), kur iš S. S. buvo išsinuomojęs patalpą. Šeimininkas kartais užeidavo, tai buvo įprastas S. S. elgesys. Norėjo nutraukti žodinę nuomos sutartį ir atsiskaityti su šeimininku. Šeimininkas gyveno tame pačiame name. Užėjo pas S. S., padėjo pinigus už visą laikotarpį ir perspėjo, kad pas pastarąjį negyvens. S. S. atsistojo ir pradėjo rėkti ant jo. S. S. nepatiko, kad jis nori išsikraustyti. S. S. pasakė: „Na, palauk“, išėjo į koridorių ir pasakė „Ateik čia“. Jis išgirdo pistoleto užtaisymo garsą, išėjo ir pamatė pistoletą. S. S., atidaręs koridoriuje spintelę, iš antros lentynos paėmė pistoletą, greit jį užtaisė. Jis matė pistoletą, matė smulkmenas, t. y. kaip S. S. paima pistoletą, šis momentas jam greit užsifiksavo. Jis išsigando, kad į jį pataikys, pasakė: „Palaukit, ką jūs darot“. S. S. pasakė: „Einam pas mane į kambarį, atiduosi visus daiktus, niekur neišeisi“, tuo pačiu metu S. S. užrakino duris. Jie dar stovėjo koridoriuje. Pistoletas jam buvo nukreiptas į krūtinę. S. S. stovėjo prieš jį. Jis išsigando, kad S. S. išaus. Jis bandė S. S. nuraminti, norėjo bėgti, žinojo, kad name buvo S. S. anūkas, dvi merginos. Nubėgo į antrą aukštą, po to, nubėgo į laiptinę, pamatė bėgdamas anūką. Pastarajam pasakė kviesti policiją, nes jo senelis su ginklu puola. S. S. anūkas jam pasakė: „Jūs pats kvieskit“. Jo telefonas buvo antrame aukšte, kuriame jis gyveno. Anūkas jam davė telefoną, jis paskambino policijai, prisistatė ir pasakė apie įvykį. Nuėjo į savo kambarį, paėmė telefoną, bet bijojo pasilikti kambaryje. Jau išeidamas perspėjo merginas, kad S. su ginklu. Bijodamas pasilikti patalpoje, išbėgo lauk, paskui jį išbėgo S.. S. jam pasakė grįžti atgal. Tuo metu buvo prie vartelių. S. S. nuleistoje rankoje laikė ginklą, pasižiūrėjo į gatvę ir ginklą nukreipė į jį. Praėjo daug laiko, neprisimena, kaip pasibaigė situacija. Kai nukreipė į jį ginklą, S. S. buvo labai arti jo. Kai pakėlė, ginklas buvo nukreiptas į pilvo sritį. S. S. sakė: „Grįžk į namus“. Jis (nukentėjusysis) nubėgo į namą, užsirakino duris. Kai įvykis įvyko, nuėjo į holą, paskambino policijai, paklausė, kur jie. Neatsimena, ar S. S. bėgo, ar ėjo, bet jis girdėjo pastarojo žodžius.

Liudytojas K. M. apklausiamas teisme parodė, kad yra trijų aukštų namas, pirmame gyvena senelis, antrame – nuomininkai, trečiame – jis. Yra laiptinė, kuri jungia visus aukštus. Tą dieną jis darbavosi tarp antro ir trečio aukšto. Jis laiptinėje pamatė G., šnektelėjo, nes pastarasis tuo metu pasiskundė, kad negali su S. S. susikalbėti. Jis davė patarimų kaip su S. S. bendrauti. Po kelių minučių G. nusileido pas senelį į pirmą aukštą. Dirbdamas laiptinėje išgirdo konfliktą, girdėjo pakeltą balsą ir dundėjimą. Suprato, kad kažkas ten vyksta. G. atbėgo pas jį ir pasakė, kad senelis pastarajam grasino ar išsitraukė ginklą. Jis pasakė: „Gerai, kviesk policiją“. Jis pasakė, kad iš savo telefono nenori skambinti. G. nubėgo apačion, išbėgo į kiemą ir kieme jau laukė S., neleisdamas G. išeiti. Jam buvo smalsu, todėl nusileido žemiau pažiūrėti pro langą, kas vyksta, tą sekundę suvokė, kad reikia bėgti apačion, kad situacija nekontroliuojama. G. sugalvojo pasislėpti. Jis pasakė: „Imk mano telefoną“, sakė kviesti policiją. G. nubėgo užsirakinti ir iškvietė policiją. Jam skambino senelis telefonu į namus ir prašė, kad įleistų. Pamatė, kai atrakino duris, kad ginklą buvo įsidėjęs į kišenę, pasakė: „Eik į vidų“. S. S. pradėjo priešintis, jis pastarajam neleido, S. S. nuėjo kažkaip, jis pasakė: „Jeigu išsitrauksi, aš panaudosiu prieš tave jėgą“. Praėjo 2 minutės ir atvažiavo policija. Jis matė sekundės reikalą, nes žaibiškai reagavo, norėjo bėgti. Pamatė, kad stovėjo prie vartelių ir jam atrodo, kad S. S. užtaisinėjo ginklą, kuris buvo aukščiau negu nuleistas. Jis žinojo, kad senelis turi dujinį pistoletą, per šventes pašaudydavo. Su nuomininkais būdavo pastovūs konfliktai, nuomininkai ilgai pas juos neužsibūna, senelis yra senas žmogus, paskaičiuoja ne taip, kaip turi būti, dėl to kyla konfliktai. Bando padėti seneliui, bet pastarasis „kietas“ žmogus, jo nuomonės nepakeisi. Dėl ambulatorinio gydymo sutika, nes tai yra paprastas ambulatorinis gydymas, bet dėl stacionaraus gydymo nesutika. Po šio įvykio jis S. S. stipriai moralizavo. Matosi, kad pastarasis pradeda tvardytis ir apmąstyti savo veiksmus. Sunku su S. S. susikalbėti. Senelio elgesys būna neprognozuojamas.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini). Įvykio vietos apžiūros metu paimti objektai: iš šeimininko dešinės pusės kelnių kišenės pistoletas „Walther PP“, iš užtaisyto pistoleto „Walther PP“ pistoleto „Walther PP“ dėtuvė su šoviniais, 6 vnt. (b. l. 5–8).

Iš garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro. Garso įraše užfiksuoti, kaip G. K. prašo policijos pagalbos, kadangi namo šeimininkas, paėmęs pistoletą, jam grasina, neišleidžia iš namų (b. 1. 30).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-854(19) matyti, kad tirti pateiktas ginklas yra fabrikinės gamybos 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Walther mod PP“ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas šaudyti 9 mm kalibro pistoletų dujiniais ir garsiniais šoviniais. Iš pateikto dujinio pistoleto galima šaudyti ir signalinėmis raketomis. Pateikto pistoleto saugiklis neveikia, kadangi nulūžusi jo vidinė svirtelė. Pistoleto išorinių ir vidinių dalių paviršiuose perdirbimo požymių nėra. Tirti pateiktas 9 mm kalibro dujinis pistoletas „Walther mod PP“ Nr. (duomenys neskelbtini) yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie „C“ kategorijos ginklų. Tirti pateiktas dujinis pistoletas yra tinkamas šaudyti. Tarp šešių tirti pateiktų šovinių: trys šoviniai yra 9 mm kalibro pistoletų dujiniai šoviniai ir trys šoviniai yra 9 mm kalibro pistoletų garsiniai šoviniai. Tirti pateikti trys dujiniai ir trys garsiniai pistoletų šoviniai yra šaudmenys, priskiriami prie „C“ kategorijos šaudmenų. Tirti pateikti šeši šoviniai yra tinkami šaudyti iš tirti pateikto dujinio pistoleto (b. l. 34–37).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2019 m. balandžio 11 d. 18.54 val. užregistruotas įvykis, kad (duomenys neskelbtini), namo savininkas su pistoletu grasina pranešėjui susidorojimu, neleidžia išeiti iš namų, pranešėjas pas vyrą nuomojasi butą (b. l. 96).

Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvados Nr. 89TPK-218/2019 matyti, kad S. S. tikslinga skirti ambulatorinę teismo psichiatrijos ekspertizę, kadangi įtariamajam S. S. (duomenys neskelbtini), kas gali turėti esminės įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (b. l. 50).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutarties matyti, kad S. S. paskirta ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė, pavedant ją atlikti Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus teismo psichiatrijos skyriaus ekspertams (b. l. 56–60).

Iš 2019 m. rugsėjo 12 d. – spalio 24 d. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 78TPK-172/2019 matyti, kad:

1. S. S. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu sirgo (duomenys neskelbtini), dėl tuometinės savo psichikos sveikatos būklės jis negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų.

2. Šiuo metu S. S. konstatuojama (duomenys neskelbtini), dėl savo psichikos būklės jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti.

3. Dėl savo psichikos būklės ((duomenys neskelbtini)) sutrikimų, (duomenys neskelbtini)) S. S. negalės būti pilnaverčiu teismo proceso dalyviu, nerekomenduojama su juo atlikti proceso veiksmų bei šaukti jo į teismą.

4. S. S. rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones –ambulatorini stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (b. l. 68–71).

Teismo psichiatrė ekspertė Aurelija Survilaitė teismo posėdyje patvirtino ekspertizės akto išvadas. Paaiškino, kad S. S. anksčiau nesirgo psichinėmis ligomis ir nebuvo gydytas, tiesiog jam gyvenimo eigoje pradėjo vystytis (duomenys neskelbtini), būdingas dažniausiai senatvėje. Šiuo atveju užtektų ambulatorinio stebėjimo, nes (duomenys neskelbtini) yra nepagydomas sutrikimas ir psichiatras nuolatinio stebėjimo metu gali pastebėti tam tikro psichinio sutrikimo požymius. Būtina stebėti būseną. Jeigu bus būtinybė, skirti medikamentinį gydymą. Asmuo, kuris prižiūrėtų asmenį, galėtų spręsti pagal dabartinę jo psichiatrinę būseną, nes gali kisti (duomenys neskelbtini) į neigiamą pusę. (duomenys neskelbtini) neturi grįžtamosios eigos. Dabartinė S. S. liga gali turėti įtakos jo pavojingam elgesiui ateityje. Socialiai pavojingas elgesys gali kartotis, tačiau ambulatorinėmis sąlygomis galima užtikrinti, jeigu psichiatras pamato, kad atsiranda poreikis stacionarui, jis gali nukreipti, kur jis bus prižiūrimas. Nuolatiniam stebėjimui nėra poreikio.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, tarp jų S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusiojo G. K. ir liudytojo K. M. teisme duotus parodymus, kurie sutampa su šių asmenų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kitą minėtą rašytinę bylos medžiagą (garso įrašo apžiūros protokolą, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolą, specialisto išvadą, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenis), konstatuoja, kad byloje visiškai įrodyta, kad (duomenys neskelbtini), kur nukentėjusysis G. K. buvo išsinuomojęs iš S. S. patalpą, žodinio jų konflikto metu S. S. iš spintos lentynos išsitraukė dujinį pistoletą ir nukreipė jį į G. K.. Jam (S. S.) pasisukus į šoną, nukentėjusysis G. K., išsigandęs grasinimo nukreiptu ginklu, pabėgo iš kambario. Nukentėjusiajam G. K. išėjus iš namo ir būnant lauke prie vartelių, jis (S. S.), tęsdamas veiką, priėjo prie nukentėjusiojo G. K. ir nukreipė į jį turėtą pistoletą, tokiais veiksmais sudarė realų pagrindą nukentėjusiajam manyti, kad grasinimas ginklu sunkiai sutrikdyti sveikatą ar nužudyti gali būti įvykdytas. Šiais savo veiksmais S. S. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Teismas kritiškai vertina paties S. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų dalį, kad jis negrasino nukentėjusiajam ginklu ir nebuvo nukreipęs ginklo į nukentėjusįjį. Pirma, pagal ekspertizės akto išvadą S. S. ir šiuo metu dėl savo psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Tai reiškia, kad tokia jo būsena buvo ir parodymų davimo metu. Antra, minėta jo parodymų dalis neatitinka tiek nukentėjusiojo, tiek liudytojo nurodytoms aplinkybėms. Nors liudytojas (S. S. anūkas) nedalyvavo S. S. ir nukentėjusiojo žodiniame konflikte, vykusiame name, tačiau matė, kad nukentėjusysis įvykio dieną ėjo pas S. S. kalbėtis, davė jam patarimų kaip reikia bendrauti. Liudytojas patvirtino, kad girdėjo pakeltus balsus ir netrukus pamatė bėgantį nukentėjusįjį, kuris pasakė, kad S. S. išsitraukė ginklą ir jam grasina. Be to, liudytojas pats matė konflikto tęsinį lauke prie vartelių, t. y. kad S. S. užtaisinėjo ginklą, kuris buvo aukščiau negu nuleistas. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai dėl esminių šiai bylai reikšmingų aplinkybių sutampa, todėl teismas neturi pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo parodymais, iš kurių matyti, jog susiklosčiusioje situacijoje jis turėjo pagrindą manyti, kad S. S. grasindamas ginklu gali realiai sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ar nužudyti.

Teismas, įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto duomenis, pateiktą išvadą ir teismo psichiatrės ekspertes teismui duotus paaiškinimus, pripažįsta, kad S. S., darydamas minėtą baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, sirgo (duomenys neskelbtini), dėl ko negalėjo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmų, t. y. buvo nepakaltinamas (BK 17 str. 1 d.).

BK 17 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal šį kodeksą už padarytą pavojingą veiką; jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Nagrinėjamu atveju teismas, nustatydamas, kokią priverčiamąją medicinos priemonę tikslinga taikyti S. S., atsižvelgia į ekspertizės akte pateiktas rekomendacijas ir išvadą, kad S. S. šiuo metu serga (duomenys neskelbtini), į ekspertės paaiškinimus, jog šiuo atveju užtektų ambulatorinio stebėjimo, psichiatras, esant būtinybei, gali skirti medikamentinį gydymą. Nors nukentėjusysis akcentavo S. S. pavojingumą visuomenei, ekspertės nuomone, S. S. skirti stacionarinį gydymą nėra poreikio. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nėra duomenų apie analogišką S. S. elgesį praeityje, ginklas iš jo yra paimtas, sutinka su minėta ekspertės nuomone, jog nėra pagrindo skirti stacionarinį priverstinį gydymą. Pagal BK 98 straipsnio 2 dalį ambulatorinį stebėjimą teismas taiko asmeniui, kurio dėl padarytos veikos pavojingumo ir jo psichikos sutrikimo nereikia stebėti ir gydyti stacionare arba kuris gali toliau ambulatoriškai gydytis, kai po stacionarinio gydymo jo psichikos būklė pagerėja. Taigi teismas konstatuoja, kad S. S. taikytina priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 str.6 d.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketas, kuriame yra dujinis pistoletas UMAREX Walther PP 9mm PAK Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu dėl daiktų saugojimo (b. l. 38) ir 2019 m. rugpjūčio 29 d. kvitu B serija BBB Nr. OVS004030 (b. l. 39) atiduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą, nutarčiai įsiteisėjus, perduotinas Lietuvos Respublikos ginklų fondui (BPK 94 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad S. S., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje.

Taikyti S. S. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – paketą, kuriame yra dujinis pistoletas UMAREX Walther PP 9mm PAK Nr. (duomenys neskelbtini), atiduotą saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus ginklų saugyklą, nutarčiai įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.