- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-04
- Bylos Nr.
- A-556-822-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Arūnas Sutkevičius (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- L. S.
- Atsakovas
- Radviliškio rajono policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės,
rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Radviliškio rajono policijos komisariatui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims akcinei bendrovei ,,Lietuvos draudimas“ ir akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ Radviliškio skyriui dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2-4), patikslintu skundu (b. l. 56-59; 104-107) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Radviliškio rajono policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) 400 Lt turtinės ir 5 000 Lt neturtinės žalos, atsiradusios dėl policijos pareigūnų neveikimo.
Pareiškėjas nurodė, kad jam 2005 m. gegužės 30 d. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, jog jis, tariamai, 2005 m. gegužės 16 d. 10.00 val. Radviliškyje, prie Šiaulių g. 1 namo, vairuodamas automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio, lenkdamas nesuvaldė automobilio ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu automobiliu. Nuo smūgio dar trenkėsi į betoninį stulpelį. Eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, sugadinti automobiliai. Pareiškėjui Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau – ir Institucija) 2005 m. birželio 21 d. nutarimu pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta administracinė nuobauda - 150 Lt bauda, kurią Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. rugsėjo 16 d. nutartimi panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo Institucijai. Praėjus bylos nagrinėjimo terminui, pareiškėjas kreipėsi į Radviliškio rajono policijos komisariatą norėdamas sužinoti, koks yra priimtas naujas nutarimas administracinėje byloje, kad toliau galėtų įgyvendinti įstatymu nustatytas teises. Radviliškio rajono policijos komisariate paaiškėjo, kad joks nutarimas nebuvo priimtas ir byla nebuvo nagrinėjama. Vėliau buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinę bylą, nes praėjo įstatymo nustatyti terminai administracinei nuobaudai skirti. Dėl to pareiškėjas patyrė žalą, nes būtent dėl policijos pareigūnų neveikimo buvo neišnagrinėta byla, nebuvo priimtas sprendimas byloje, nebuvo nustatytas autoįvykio kaltininkas. Dėl šio įvykio pareiškėjas patyrė materialinę žalą. Praėjus beveik 2 metams nebuvo išsaugotos sąskaitos-faktūros liudijančios apie padarytą materialinę žalą, todėl pareiškėjas pateikė sąskaitą-faktūrą tik dėl 400 Lt žalos atlyginimo. Dėl to, kad buvo vilkinamas procesas, pareiškėjas patyrė didžiulį emocinį stresą, nes jam reikėjo vaikščioti į policijos įstaigą, kreiptis į teismus ir skųsti įvairius sprendimus, dėl ko buvo didžiulis moralinis diskomfortas. Metus laiko pareiškėjui reikėjo išgyventi tą patį eismo įvykį, dėl kurio tęsėsi ši byla. Dėl pareigūnų neveikimo nebuvo nustatyta tiesa, nepateisinti teisėti lūkesčiai, dėl to jam yra padaryta 400 Lt materialinė žala ir 5 000 Lt moralinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 116-117) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad žala, kurią nurodo pareiškėjas, yra patirta dėl pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų. Atsakovo manymu, pareiškėjas negalėjo išgyventi didelio streso, nes turėjo jaustis kaltu dėl eismo įvykio kilimo. Teigė, kad institucija, nagrinėjusi administracinę medžiagą ir paskyrusi nuobaudą pareiškėjui, bylos nagrinėjimo terminų ir procedūrų nepažeidė.
Tretysis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į pareiškėjo skundą (b. l. 67; 121) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotas asmuo nurodė, kad dėl 2005 m. gegužės 16 d. įvykusio autoįvykio Šiaulių g. 1, Radviliškyje, dėl žalos atlyginimo kreipėsi UAB ,,Natanga“ atstovas, kuris prašė išmokėti draudimo išmoką pagal pareiškėjo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Remiantis Radviliškio rajono policijos komisariato pažyma dėl eismo įvykio 2005 m. lapkričio 17 d. buvo priimtas sprendimas išmokėti UAB ,,Natanga“ 1 083,87 Lt draudimo išmoką.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 5 d. sprendimu (b. l. 134-137) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 485 straipsniu, nuo 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojusio CK 6.271 straipsniu, CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.250 straipsnio 1, 2 dalimis, Viešojo administravimo įstatymo 39 straipsnio l, 2 dalimis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo plenarinės sesijos 2003 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A4-689/03. Teismo nuomone, pareiškėjui Radviliškio rajono policijos komisariato surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas, kuris vėliau teismo buvo panaikintas, ir Radviliškio rajono policijos komisariato priimtas nutarimas nutraukti administracinę bylą pasibaigus įstatymu numatytam terminui skirti administracinę nuobaudą nerodo, kad policijos darbuotojų veiksmai buvo neteisėti ar viršijo jiems suteiktos kompetencijos ribas, nes buvo nustatytas pareiškėjo padaryto teisės pažeidimo faktas. Tai patvirtino atlikta eismo įvykio ekspertizė. Teismas konstatavo, kad pagal ATPK 257 straipsnį įrodymus ir jų pakankamumą bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, todėl termino skirti administracinę nuobaudą pasibaigimas nesudaro pagrindo vertinti pareigūno, nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą, veiksmų kaip neteisėtų. Atsižvelgiant į tai nenustatyta pagrindo taikyti CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatą ir ja remiantis priteisti pareiškėjui žalos atlyginimą. Teismas taip pat nurodė, kad administracinių teisės pažeidimų teisena ir joje dalyvaujantys subjektai nepatenka į viešojo administravimo sistemą, todėl, byloje sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, Viešojo administravimo įstatymo nuostatos netaikytinos. Teismas konstatavo, kad byloje nenustačius būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijos darbuotojo neteisėtos veikos, valstybės civilinė atsakomybė nekyla ir nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad jis patyrė didžiulį emocinį stresą, nenurodė kitų įrodymų, patvirtinančių, jog turtinė ir neturtinė žala atsirado dėl atsakovo pareigūnų neteisėtų kaltų ar piktavališkų veiksmų.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 143-156) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareigūnai neveikimu sukėlė teisines pasekmes - civilinę atsakomybę.
2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. gruodžio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A4-689/03 esančios aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, todėl šia nutartimi nesiremtina.
3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad, Radviliškio rajono policijos komisariato pareigūnų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, nutarimas skirti administracinę nuobaudą ir nutarimas nutraukti pareiškėjo atžvilgiu administracinę bylą pasibaigus įstatymų nustatytam terminui skirti administracinę nuobaudą, nesudaro pagrindo vertinti pareigūno nagrinėjusio administracinio teisės pažeidimo bylą veiksmų kaip neteisėtų.
4. Teismas sprendime tik dėstė teoriją, kada gali būti atlyginama turtinė ir neturtinė žala, o kada ne, tačiau visiškai netaikė šios teorijos nuostatų konkrečioje situacijoje ir jų nepagrindė.
5. Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. nutartis buvo teisėta ir pagrįsta, tačiau teismas nenagrinėjo, ar buvo įvykdyti visi šios nutarties reikalavimai, nukreipti atsakovui.
6. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracine byla Nr. A4-1625/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 8).
7. Teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje nustatytą įrodymų vertinimo taisyklę.
8. Atsakovas neveikė pagal įstatymą, tai yra nevykdė ATPK nustatytų imperatyvių normų dėl bylos tyrimo eigos ir teismo sprendimo, visiškai nevedė administracinės bylos, nevykdė tyrimo, nesidomėjo savo nutarimo vykdymo eiga ir visiškai nevykdė Šiaulių apygardos administracinio teismo nutarties, kurioje buvo aiškiai nurodyta, ką reikia ištirti administracinėje byloje.
9. Dėl pareigūnų neveikimo buvo patirta materialinė žala, kurią sudaro nuostoliai kilę dėl apeliantui priklausiusio sužaloto automobilio remonto. Kadangi dėl pareigūnų neveikimo nebuvo nustatytas autoįvykio kaltininkas, apeliantas prarado teisę gauti draudimo išmoką už sužalotą automobilį.
10. Pareiškėjas dėl eismo įvykio patyrė didžiulį stresą. Pareiškėjui bylos nagrinėjimas sukėlė didelius nepatogumus, jam reikėjo pastoviai lankytis teisėsaugos institucijose, rašyti skundus dėl atitinkamų pareigūnų veiksmų ar neveikimo, buvo sugaišta daug laiko siekiant įrodyti, kad apeliantas nėra kaltas dėl autoįvykio, apeliantas pats privalėjo rūpintis bylos eiga, kad būtų pateisinti teisėti lūkesčiai ir nustatyta tiesa byloje. Tokia situacija suteikė didelį moralinį diskomfortą, nes beveik per du metus nebuvo nustatyta tiesa ir šiuo metu administracinė byla yra nutraukta be jokio rezultato.
11. Pareigūnai be jokio teisinio pagrindo pateikė draudimo įmonei 2005 m. liepos 11 d. pažymą administracinėje byloje Nr. 51609, kurioje nurodė, kad dėl eismo įvykio kaltas pareiškėjas, tai yra nurodė negaliojantį 2005 m. gegužės 21 d. nutarimą, kurio pagrindu nukentėjusiajam buvo išmokėta 1 083,87 Lt žala.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 166-167) prašo pareiškėjo skundą atmesti.
Atsakovas nurodo, kad institucija, nagrinėjusi administracinę medžiagą ir paskyrusi nuobaudą pareiškėjui, bylos nagrinėjimo terminų ir procedūrų nepažeidė. Radviliškio rajono policijos komisariatas pagal L. S. skundą, dėl policijos pareigūnų neveikimo, atlikęs tarnybinį patikrinimą, pareigūnų veiksmuose pažeidimų nenustatė. L. S. skundas dėl žalos priteisimo yra neturintis teisinio pagrindo, kadangi žala patirta dėl paties pareiškėjo padarytų teisės aktų pažeidimų. Atsakovo manymu, pareiškėjas negalėjo išgyventi didelio streso, nes turėjo jaustis kaltu dėl eismo įvykio kilimo. Moralinės žalos priteisimo reikalavimas nepagrįstas, kadangi moralinė skriauda patirta dėl pareiškėjo veiksmų priešingų taisyklėms.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius (CK 6. 245 str. 1 d.). Civilinei atsakomybei atsirasti, inter alia ir atsakomybei už valdžios institucijų neteisėtus veiksmus, būtinos keturios sąlygos, kurios organiškai tarp savęs susijusios. Nesant vienos iš jų, teisė į turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą paneigiama. Šios sąlygos yra: 1) neteisėti veiksmai (CK 6. 246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6. 248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 str.).
Pareiškėjas nurodo, kad tiek turtinė, tiek neturtinė žala buvo padaryta Radviliškio rajono policijos komisariato veiksmais – priėmus (kitoje administracinėje byloje dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo) nutarimą nutraukti administracinę bylą pasibaigus administracinės nuobaudos skyrimo terminams.
Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnį kompetentinga institucija išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą priima vieną iš tokių nutarimų: 1) skirti administracinę nuobaudą; 2) nutraukti bylą; 3) motyvuotai perduoti bylos nagrinėjimą kitam įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą organui (pareigūnui). Pareiškėjo minimoje administracinėje byloje dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo priimtas nutarimas nutraukti administracinę teiseną. Policijos komisariato nutarimas teismine tvarka neginčytas ir yra galiojantis. Taigi, teismas, nagrinėjantis bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, neturi teisinio pagrindo šio teisės akto revizuoti, o tokiu atveju jokio pagrindo teigti apie Radviliškio rajono policijos komisariato veiksmų neteisėtumą. Nesant vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų, teisė į žalos atlyginimą paneigiama visiškai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad „procesą nutraukus bet kokiu pagrindu administracinėn atsakomybėn trauktas asmuo laikomas nekaltu, nes dėl jo nėra priimtas ir negali būti priimtas bei įsiteisėti nutarimas skirti administracinę nuobaudą. Tokioje situacijoje bet kokios išvados apie pažeidimo padarymo faktą yra beprasmės, nes asmuo nei gali būti pripažįstamas kaltu, nei nusprendžiama, kad jis neatliko draudžiamos veikos“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7 „Bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos“).
Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri taip pat gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kitą, tačiau tai gali būti padaryta tik įstatymų numatytais atvejais. Kaip ir turtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus, jau pirmiau minėtus, žalos elementus, kurie vienas be kito, žalos atsiradimo kontekste, egzistuoti negali. Nagrinėjamoje administracinėje byloje nei vienas iš tų elementų nenustatytas, todėl pagrįstai nepatenkintas ir aptariamas pareiškėjų reikalavimas.
Pažymėtina, jog asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas).
V.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų priimtinumo klausimą būtina vadovautis ir privatinėmis teisės normomis. Civilinio kodekso 6. 271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės turtinė prievolė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Radviliškio rajono policijos komisariatas – viena iš valstybės valdžios institucijų, atliekanti viešosios tvarkos palaikymo ir kitas įstatymų apibrėžtas funkcijas. Tai neabejotinai lemia valstybės, kuriai atstovauja Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, įtraukimą į procesą atsakovu (CK 6.273 str. 1 d.). Pastarasis klausimas teismo liko nesvarstytas ir pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teisme išnagrinėtas į procesą neįtraukus tinkamo atsakovo. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju, įvardintas trūkumas nėra imperatyvas naikinti skundžiamą teismo sprendimą, nes byla iš esmės išnagrinėta teisingai ir priimtas baigiamasis aktas neįtrauktam į procesą asmeniui teisinių pasekmių nesukels.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi tiek apskųstosios, tiek neapskųstosios sprendimo dalių teisėtumą ir pagrįstumą, pagrindų sprendimo naikinimui ar keitimui nenustatė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o L. S. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.