Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 4 dalį 45 parų arešto bausme, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta 30 parų arešto bausmė, atliekama areštinėje.

Arešto bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio sulaikymo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo A. P. palikta galioti kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas T. M. (T. M.), tačiau dėl šios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. P. nuteistas už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 4 d. apie 18.35 val. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su T. M. vagystės tikslu iš kosmetikos skyriaus savitarnos paėmė kvepalus „Hugo Boss Deep red“ (parf. vand.), 50 ml talpos, 54,74 eurų vertės, kvepalus „Hugo Boss Nuit“ (parf. vand.), 50 ml talpos, 63,43 eurų vertės, kvepalus „Hugo Boss Sunset“ (tual. vand. mot.), 50 ml. talpos, 53,58 eurų vertės, prekes T. M. sudėjus į specialiai vagystei paruoštą ir jo laikomą rankinę su viduje įklijuota folija, tikėdamasis prekes pranešti pro kasas, pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį bendros 171,75 eurų vertės turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojos.Apeliaciniame skunde nuteistasis A. P. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės ir arešto bausmės vykdymo tvarkos nustatymo.Skunde apeliantas nurodo, kad jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, o jo nusikalstamo elgesio priežastis buvo narkotinių medžiagų vartojimas. Kadangi jis šiuo metu gydosi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms pagal metadono programą, prašo jam paskirtą arešto bausmę leisti atlikti poilsio dienomis arba pakeisti jam paskirtą arešto bausmę priverstiniu gydymu ar viešaisiais darbais Vilniaus mieste, kur jis galėtų gauti nustatytą gydymą. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo apeliacinis skundas tenkintinas. Nuteistasis A. P. apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės, padarius BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką, o nesutinka tik su jam paskirtos bausmės rūšimi ir jos vykdymo tvarka – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Nuteistasis padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir ši aplinkybė buvo įvertinta skundžiamame nuosprendyje parenkant A. P. bausmės dydį ir rūšį. Kaip teisingai įvertino apylinkės teismas, apeliantas prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, apeliantui paskirta arešto bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamą veiką apeliantas padarė veikdamas kartu su kitu kaltinamuoju, abiem asmenims veikiant bendravykdytojais, aplinkybė, jog nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, pagrįstai pripažinta A. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame nuosprendyje nurodytoms išvadoms, pažymi, jog nuteistasis jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumams pagal ankstesnius nuosprendžius neišnykus. Visi ankstesni ir šis A. P. teistumai susiję išimtinai su nusikalstamų veikų nuosavybei darymu. Nusikalstamų veikų pakartotinumas ir sistemingas jų vykdymas rodo akivaizdų nuteistojo įstatymų nepaisymą ir nenorą laikytis visuomenėje priimtų normų. A. P. iki šiol paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bei arešto bausmės nesulaikė jo nuo neteisėto elgesio, todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo manyti, jog švelniausia BK 42 straipsnyje nurodyta bausmė – viešieji darbai, į kurią nuteistasis prašo pakeisti jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę, sulaikys A. P. nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ir bus pasiekti kiti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės skyrimo tikslai. Nuteistojo skunde nurodoma alternatyvi bausmės rūšis arešto bausmei – priverstinis gydymas baudžiamajame įstatyme yra numatytas tik asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė nepakaltinamumo būsenoje, tačiau duomenų, kad A. P. veikos padarymo metu būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, nėra, todėl priverčiamosios medicininio poveikio priemonės jam negali būti skiriamos. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių ir atsižvelgdamas į nustatytą apelianto atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, jo ankstesnius teistumus, už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė arešto bausmę, kurios dydis nustatytas lygus maksimaliam už baudžiamojo nusižengimo padarymą skiriamam arešto bausmės dydžiui, pagrįstai spręsdamas, jog tik tokiu būdu gali būti pasiekti bausmės tikslai. Nuteistasis apeliaciniame skunde taip pat prašo jam paskirtą arešto bausmę leisti atlikti poilsio dienomis. BK 49 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto, teismas gali nustatyti arešto bausmę atlikti poilsio dienomis. Taigi baudžiamajame įstatyme teismui numatyta diskrecijos teisė nustatyti arba pakeisti nuosprendžiu (teismo baudžiamuoju įsakymu) paskirtos arešto bausmės atlikimo tvarką.Iš nuteistojo A. P. su apeliaciniu skundu pateiktų rašytinių duomenų – Vilniaus priklausomybės ligų centro 2016 m. gruodžio 16 d. pateiktos informacijos matyti, kad nuteistasis nuo 2016 m. gruodžio 5 d. ambulatoriškai gydosi priklausomybės ligų centre, jam nustatyta diagnozė – psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant opioidus, priklausomybės sindromas. Kaip nurodoma nuteistojo skunde, jam atliekant arešto bausmę įprastine tvarka, taptų neįmanomas gydymo pagal metadono programą tęsimas, kadangi arešto bausmės atlikimo laikotarpiui jam nebūtų suteikti reikiami vaistai, kurie gali būti gaunami tik trumpam laikotarpiui ir tik asmeniui atvykus į priklausomybės ligų centrą. Remiantis baudžiamojoje byloje pateiktais objektyviais duomenimis, patvirtinančiais A. P. gydymosi nuo priklausomybės ligų faktą, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti tokiais nuteistojo skundo motyvais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į nurodytą teisinį reglamentavimą, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, siekiant neužkirsti kelio nuteistajam tęsti gydymą, apelianto skundas tenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendis keistinas, nustatant nuteistajam A. P. paskirtą galutinę 30 parų arešto bausmę atlikti poilsio dienomis.A. P. išaiškintina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalį, nuteistasis, kuriam paskirtas poilsio dienomis atliekamas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko, kitų bausmės atlikimo sąlygų. Pažeidus šią arešto atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos A. P., išlaidas iki 2017 m. sausio 30 d. sudaro 60,80 eurų dydžio advokato užmokestis. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažymoje nėra suformuluotas prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas valstybės naudai, todėl tokia pažyma traktuojama kaip informacinio pobūdžio ir neįpareigojanti teismą šias išlaidas priteisti iš nuteistojo. Be to, pažymėtina, kad BPK 322 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai, kad paduodamas apeliacinį skundą nuteistasis A. P. įgyvendino savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš nuteistojo gali būti laikomas ribojančiu jo galimybes pasinaudoti tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Dėl šių priežasčių antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. P. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. P. apeliacinį skundą tenkinti. Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 5 dalimi, nustatyti nuteistajam A. P. paskirtos galutinės 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės atlikimo tvarką, bausmę paskiriant atlikti poilsio dienomis.

Išaiškinti A. P., kad jis privalo ne vėliau kaip per septynias dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (šiuo atveju nuo šios nutarties paskelbimo dienos, tai yra 2017 m. kovo 2 d.) susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (L. Sapiegos g. 1, LT-10312 Vilnius, tel. (8 5) 271 9003, faks. (8 5) 275 2778, el. p. kaldep@kaldep.lt) dėl paskirtos bausmės atlikimo sąlygų: areštinės, kurioje bus atliekamas areštas, savaitės dienų, kuriomis bus atliekamas areštas, atvykimo į areštinę ir išleidimo iš jos laiko. Nuteistasis ir Kalėjimų departamentas gali susitarti ir dėl kitų bausmės atlikimo sąlygų. Apie susitarimo sąlygas Kalėjimų departamentas praneša nuosprendį priėmusiam teismui ir areštinės, kurioje bus atliekama bausmė, administracijai bei prokurorui. Ginčus dėl arešto bausmės atlikimo sąlygų sprendžia teismas Kalėjimų departamento teikimu arba nuteistojo prašymu. Poilsio dienomis atliekamą areštą nuteistasis gali atlikti poilsio dienomis, taip pat švenčių dienomis ir savo atostogų metu. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai pranešti areštinės, kurioje atliekama bausmė, administracijai. Nuteistajam pažeidus arešto poilsio dienomis atlikimo tvarką, ją teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine arešto atlikimo tvarka.

Likusioje dalyje Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 1 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.