- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-18
- Bylos Nr.
- eI-6751-402/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01612-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Natalja Zelionkienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“
- Atsakovas
- P. B.
- Advokatai
- Ina Kurauskienė
- Kategorijos
- 12.18Vietinės rinkliavos
- 55.1.3Teismo sprendimo formos ir turinio reikalavimai
- 57.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“, atstovaujamo advokatės Inos Kurauskienės, skundą atsakovui P. B. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 62,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, taip pat prašė priteisti 38,12 Eur pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie buvo pakeisti nuo 2017 m. balandžio 1 d. įsigaliojusiais Druskininkų savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-33 patvirtintais Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – ir Nuostatai), kurie yra privalomi visiems Druskininkų savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Pagal Nuostatų 6, 24 ir 37 punktus pareiškėjui yra pavesta kurti, atnaujinti, administruoti Rinkliavos mokėtojų registrą, ne rečiau kaip kartą per metus parengti ir pateikti rinkliavos mokėtojams mokėjimo pranešimus apie apskaičiuotas mokėtinas rinkliavos įmokas ir mokėjimo terminus, išieškoti nesumokėtą vietinę rinkliavą iš rinkliavos mokėtojų. Rinkliavos mokėtojai – fiziniai ir juridiniai asmenys – atliekų turėtojai, nuosavybės teise valdantys rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta piniginė prievolė mokėti rinkliavą (Nuostatų 4.5 p.). Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu. Nekilnojamojo turto objektas, esantis Druskininkų sav., nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. paveldėjimo teise pagal testamento liudijimą 1/4 dalis priklauso atsakovui. Atsakovas laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. nėra sumokėjęs pareiškėjui 62,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, kuri jam buvo paskaičiuota remiantis Nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovo atžvilgiu nėra priimta sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo. Pareiškėjo nuomone, reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovo yra teisėtas ir pagrįstas.
Proceso šalims apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 72 str. 3 d., 74 str. 7 d.), atsakovas atsiliepimo į skundą nepateikė, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant (ABTĮ 77 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad kelios ar visos į komunalinių atliekų tvarkymo regioną įeinančios savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Druskininkų savivaldybės taryba 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-247 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai; nauja redakcija, patvirtinta Druskininkų savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 28 d. sprendimu Nr. T1-33, galioja nuo 2017 m. balandžio 1 d.; toliau – ir Nuostatų nauja redakcija). Vietinė rinkliava – tai Druskininkų savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 2 p.). Rinkliava – Savivaldybės tarybos patvirtinta dvinarė Rinkliava, kurią Nuostatuose nustatyta tvarka privalo mokėti visi komunalinių atliekų turėtojai (Nuostatų naujos redakcijos 4.4 p.). Nuostatų 3 punkte nurodoma, kad vietinės rinkliavos mokėtojai yra atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys, valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu savivaldybės teritorijoje. Pagal Nuostatų naujos redakcijos 4.5 punktą, Rinkliavos mokėtojas yra fizinis ir juridinis asmuo – atliekų turėtojas, nuosavybės teise valdantis Rinkliava apmokestinamos kategorijos nekilnojamąjį turtą, arba teisės aktų nustatyta tvarka jo įgaliotas asmuo, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu yra nustatyta piniginė prievolė mokėti Rinkliavą. Taigi, tiek pagal Nuostatus, tiek pagal Nuostatų naują redakciją, Druskininkų savivaldybės teritorijoje esantys fiziniai ir juridiniai asmenys valdantys, naudojantys, disponuojantys nekilnojamuoju turtu yra komunalinių atliekų turėtojai ir privalo mokėti rinkliavą. Jos dydis nustatomas litais (nuo 2015 m. sausio 1 d. eurais) už 100 kv. m. nekilnojamojo turto plotą (Nuostatų 14 p.). Nuostatų naujos redakcijos 4 punkte reglamentuojama, kad konkrečios komunalinių atliekų susikaupimo normos ir rinkliavos dydžiai nustatomi pagal nekilnojamojo turto objekto kategoriją (Nuostatų naujos redakcijos priedas Nr. 1). Nuostatų 16, 22 punktai bei Nuostatų naujos redakcijos 6 ir 45 punktai įpareigoja pareiškėją nustatyta tvarka išsiųsti mokėjimo pranešimus atliekų turėtojams (rinkliavos mokėtojams) bei vykdyti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą išieškojimą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas nuo 2009 m. rugsėjo 23 d. nuosavybės teise valdo 1/4 dalį nekilnojamojo turto objekto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) (valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas), todėl pagal Nuostatų 3 punktą ir Nuostatų naujos redakcijos 4.5 punktą, jis yra vietinės rinkliavos mokėtojas. Į bylą pateikti Vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai ir UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ (toliau – ir Pažyma) patvirtina, kad prašoma priteisti vietinė rinkliava, t. y. 62,50 Eur, atsakovui buvo apskaičiuota už laikotarpį nuo 2013 m. kovo 1 d. iki 2018 m. birželio 30 d. Atsakovas nurodytos sumos nėra sumokėjęs, todėl susidarė įsiskolinimas.
Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovei vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. Nuostatų bei Nuostatų naujos redakcijos pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog vietinė rinkliava vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka. Ši rinkliava nėra siejama su atlygiu už teikiamas paslaugas ir ji negali būti vertinama, kaip mokėjimas už komunalinę paslaugą privatinės teisės prasme (žr., pvz., LVAT 2005 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11‑1574/2005; 2008 m. liepos 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556‑1333/2008; 2012 m. gegužės 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822‑2403/2012). LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A556-334/2014) konstatavo, kad atliekų turėtojas privalo kompensuoti jo aplinkai daromą žalą bei atlyginti komunalinių atliekų sistemos organizatoriaus išlaidas, susijusias su jo atliekų tvarkymu. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Akcentuotina ir tai, kad LVAT yra išaiškinęs, jog savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (ABTĮ 13 str., 20 str.; žr., pvz., LVAT 2010 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-471/2010). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl Hotel Futura ir kt. (48–50 p.)).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimas dėl 62,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Pareiškėjas taip pat prašo priteisti rengiant skundą jo patirtas 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas tenkintas, todėl jis turi teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Teismui pateikta 2017 m. vasario 22 d. Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutartis Nr. 33, 2017 m. kovo 7 d. Sutartis dėl teisinių paslaugų teisimo prie Skundų parengimo ir pateikimo teismui paslaugų teikimo sutarties Nr. 33, PVM sąskaita faktūra, internetinės bankininkystės duomenys (Danske Bank mokėjimo nurodymas) patvirtina 38,12 Eur pareiškėjo išlaidas sumokėtas UAB Creditum už advokatės suteiktas paslaugas – skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose. Tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką, spręsdamas išlaidų atlyginimo klausimą panašaus pobūdžio bylose, yra pasisakęs, kad kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą jėgomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1330-556/2015, 2016 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1461-520/2016, 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2130-662/2016). Todėl teismas vertina, kad prašoma priteisti 38,12 Eur bylinėjimosi išlaidų suma nagrinėjamos bylos kontekste neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų bei suformuotos nuoseklios administracinių teismų praktikos, todėl mažintina iki 15,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais 88 straipsnio 4 punktus, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti.
Priteisti pareiškėjui UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ iš atsakovo P. B. 62,50 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.