Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1590-929/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-15
Bylos Nr.
1-1590-929/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57602-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Paužaitė
Kaltinamasis
B. B.
Nukentėjusysis
V. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1590-929/2018Proceso Nr.1-01-1-57602-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė,sekretoriaujant Daivai Paliokaitei,dalyvaujant prokurorei Orijai Audronei Kolbienei,kaltinamajai B. B.,

nukentėjusiajai V. T.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:

B. B., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, nedirbanti, teista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-13 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 str. 1 d.,182 str. 1 d., paskirta galutinė bausmė - 5 MGL dydžio bauda,

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. B. 2017 m. lapkričio 1 d., būdama bute, esančiame buto, adresu (duomenys neskelbtini), kompiuteriu suklastojo tikrą AB Šiaulių bankas kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. užpildė mokėtojo, gavėjo duomenis, mokėjimo paskirtį bei tariamai V. T. pervestų piniginių lėšų sumą – 650 Eur, su tikrais banko darbuotojų parašais. Iš karto po to panaudojo šį suklastotą dokumentą (kopiją), elektroniniu paštu persiųsdama V. T., kaip patvirtinimą apie atsiskaitymą už buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuomą, tačiau realiai V. T. į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pinigų nepervedė. Tokiu būdu B. B. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo bei pasikėsino apgaule išvengti 650 eurų turtinės prievolės V. T..

Kaltinamoji B. B., apklausiama teismo posėdyje, savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad butą išsinuomojo, nes neturėjo kitos išeisties. Buvo vyro sumušta, išvažiavo iš savo kaimo su vaikais. Pagyveno pas draugę, į savo kaimą bijojo grįžti dėl vaikų. Internete ieškojo skelbimo dėl nuomos. Paskamino V. ir išsinuomojo butą. Tada turėjo apie 100 eurų. Buvusį vyrą uždarė į areštinę. Butą (duomenys neskelbtini) galimai išsinuomojo 2017-11-01. Dėl nuomos susitarė telefonu, kaina 60 eurų už parą, sutarė nuomotis 10 dienų. Nuomos sutartis buvo palikta bute, ją pasirašė. Tarėsi, kad apmokės pavedimu sekančią dieną. Banko sąskaitos numerį atsiuntė V.. Turėjo kvitą, kai mokėjau už gyvybės draudimą. Internete pamatė, kaip galima per programą pakeisti dokumento rekvizitus. Padarė kvito kopiją ir komiuteriu pakeitė sumą, gavėją. Pagamino dokumentą tarsi ji sumokėjo už nuomą ir išsiuntė V. elektroniniu paštu. Dokumentą suklastojo nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Tame bute gyveno 4 dienas, nes atvyko V., suprato, kad buvo apgauta. Tada išsikraustė. Jai žadėjo giminaitė atsiųsti pinigus, todėl suklastodama kvitą norėjo tik laimėti laiko, kol atsiųs pinigus. Pinigus pervedė jos pirmo vyro teta N. K. iš užsienio. Pinigus pervedė kitą dieną, kai turėjo atsiskaityti. Išėjusi iš areštinės nusiėmė pinigus, tačiau nežinojo, kaip su V. atsiskaityti. Tuo momentu nerado išeities iš situacijos, neturėjo ketinimo nemokėti už nuomą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 str., byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji V. T. parodė, dirba pagal individualios veiklos pažymą ir užsiima nekilnojamo turto objektų nuoma. Su buto esančio (duomenys neskelbtini) savininku yra sudariusi sutartį, pagal kurią ji turi teisę pernuomoti šį butą tretiesiems asmenims. Skelbimas dėl buto nuomos patalpintas internete. 2017 m. spalio pabaigoje, tikslios datos neprisimena, su ja telefonu susisiekė moteris prisistačiusi kaip B. B., kuri pageidavo išsinuomoti minėtą butą. 2017-10-31 jos pasirašė buto nuomos sutartį, pagal kurią pastaroji turėjo teisę gyventi bute nuo 2017-10-31 iki 2017-11-09, už tai turėjo sumokėti 650 eurų. Mokėjimas už komunalines paslaugas įeina į šią sumą. B. B. iš pradžių bendraujant telefonu, neprieštaravo šią sumą sumokėti grynais, tačiau prieš pat sutarties pasirašymą, pasakė, kad sumokėti šios sumos grynais negali, mokės banko pavedimu. 2017-10-31 ji jai elektroniniu paštu atsiuntė savo asmens tapatybės kortelės nuotrauką, o 2017-11-01 elektroniniu paštu atsiuntė mokėjimo pavedimo kopiją, kurioje buvo nurodyta, kad B. B. sumokėjo į jos banko sąskaitą AB "Swedbankas" 650 eurų. Tačiau šių pinigų ji negavo. 2017-11-03 ji paskambino į AB "Šiaulių bankas", kadangi pavedime buvo nurodyta, kad pavedimas buvo padarytas šio banko skyriuje (duomenys neskelbtini). Banko darbuotojai telefonu paaiškino, kad tokio pavedimo nėra atlikę, patarė kreiptis į savo banką. Tada ji pasiteiravo AB "Swedbankas" kuriame yra jos sąskaita ir gavo atsakymą, kad jokie pinigai į jos sąskaitą pervesti nebuvo. 2017-11-04 papildomai susisiekė su AB "Šiaulių bankas" darbuotojais ir pasiteiravo dėl pavedimo. Iš banko gavo atsakymą, kad pavedimo kopijoje nurodytas sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) yra paties banko AB "Šiaulių bankas" sąskaitos numeris, nors pavedime jis nurodytas kaip B. B. sąskaitos numeris. Pavedimo kopijoje yra banko klientų aptarnavimo vadybininkės J. B. spaudas. Banko darbuotojai jai paaiškino, kad tokia vadybininkė tikrai dirba banke, tačiau ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) skyriuje. Be to B. B. atsiųstoje pavedimo kopijoje pastebėjo kelias gramatines klaidas, iš to daro išvadą, kad pavedimo kopija yra suklastota ir B. B. apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti už būsto nuomą. Kadangi B. B. bute, esančiame (duomenys neskelbtini) gyveno nuo 2017-10-31 iki 2017-11-04 ir nesumokėjo nuomos mokesčio, jai padarytą turtinę žalą vertina 325 (tris šimtai dvidešimt penki) eurais (b. l. 7-8).

2017-11-17 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu V. T. pateikė 2017-10-31 buto, esančio (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad buto nuomininkė yra B. B., o nuomos mokestis – 650 eurų (b. l. 18-20).

Į bylą pateiktas suklastotas kasos pajamų orderis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus daro išvadą, kad B. B. kaltė padarius jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas, įrodyta. Be kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltę taip pat įrodo nukentėjusiosios V. T. parodymai, kiti rašytiniai bylos duomenys. B. B. patvirtino, kad išsinuomojo butą, esantį (duomenys neskelbtini) ir buto nuomotojai V. T. elektroniniu paštu išsiuntė suklastotą kasos pajamų orderį, kuriame buvo nurodyta, kad nuomos suma pervedama į nukentėjusiosios banko sąskaitą. Kaltinamoji taip pat patvirtino, kad šį kasos pajamų orderį ji pati suklastojo naudodama kompiuterinę programą, su kuria pakeitė jo tikrus rekvizitus. Nors B. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad ketino sumokėti už nuomą, kai tik giminaitė jai perves pinigus, tačiau tokius kaltinamosios paaiškinimus teismas vertina kaip jos gynybinę poziciją, siekiant sušvelninti savo atsakomybę. Byloje nustatyta, kad B. B. už nuomą nukentėjusiajai V. T. nesumokėjo iki šiol, nors kaip pati teigė, pinigus jos pirmo vyro teta iš užsienio pervedė kitą dieną, kai turėjo atsiskaityti. Šios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji nuomos mokesčio mokėti neketino, o elektroniniu paštu išsiųsdama suklastotą kasos pajamų orderį nukentėjusiajai, ketino apgaule išvengti prievolės sumokėti nuomos mokestį. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, kad B. B. suklastojo tikrą dokumentą ir šį suklastotą dokumentą panaudojusi pasikėsino apgaule išvengti 650 eurų turtinės prievolės, t. y. prievolės mokėti nuomos mokestį V. T.. Esant tokioms aplinkybėms, jos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 300 str. 1 d. ir 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

B. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę B. B., teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo motyvus ir tikslus. Kaltinamoji padarė nesunkų nusikaltimą ir pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą, nusikaltimai tyčiniai, nukentėjusiajai padaryta žala neatlyginta. Nors B. B. nurodė, kad inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė būdama beviltiškoje padėtyje, nes neturėjo kur apsistoti su mažamečiais vaikais, tačiau teismui tokie jos paaiškinimai kelia abejonių. Nukentėjusioji V. T. nurodė, kad kaltinamajai buvo siūloma nuomoti pigesnį būstą, tačiau pastaroji norėjo būtent šio būsto, be to jame gyveno ne viena su vaikais, bet ir su savo drauge bei vyru. Šios aplinkybės rodo, kad B. B. darydama nusikalstamas veikas, nebuvo beviltiškoje situacijoje, kaip pati teigė. Teismas taip pat įvertina kaltinamosios asmenybę – B. B. praeityje teista vieną kartą už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią pasikėsino padaryti ir šį kartą (sukčiavimą), bausta administracine tvarka, nedirbanti, nustatyta viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, B. B. už padarytus nusikaltimus skirtinos BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydis nustatytinas mažesnis už sankcijų vidurkį.

Paskirtos bausmės bendrintinos vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., jas iš dalies sudedant.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl taikytinos BK 64¹ str. nuostatos ir kaltinamajai paskirta bausmė mažintina trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 str. nuostatomis, į paskirtą bausmę įskaitytinas B. B. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 4 d. iki 2017 m. lapkričio 5 d., vieną kardomojo kalinimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (viso 2 dienos).

BK 75 str. 1 d. nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Nagrinėjamoje byloje svarstydamas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo klausimą kaltinamajai B. B., teismas įvertina jos padarytų nusikaltimų pobūdį – padaryti nusikaltimai priskiriami nesunkių nusikaltimų kategorijai, vienas iš jų nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Kaltinamoji savo kaltę pripažino, jai pirmą kartą skiriama su laisvės atėmimu susijusi bausmė. Kaltinamoji turi du mažamečius vaikus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus B. B. nuo visuomenės, todėl jai paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas vienerių metų laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį.

Kaltinamajai B. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti –panaikintina šiam nuosprendžiui įsiteisėjus.

Byloje nukentėjusioji V. T. pareiškė 325 eurų dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, patirtos dėl to, kad B. B. gyveno nuomojamame bute nuo 2017-10-31 iki 2017-11-04, ir šio laikotarpio neapmokėjo. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais duomenimis, įrodytas jį teismo posėdžio metu pripažino ir kaltinamoji, todėl tenkintinas pilna apimtimi ir priteistinas atlyginti iš B. B..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 246, 297-298, 301-305, 307, 433-438 str.,

nusprendžia:

B. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. ir skirti jai 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo;

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir skirti jai 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 ir 4 d., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti B. B. subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti B. B. galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vienerių) metų laikotarpiui, įpareigojant B. B. visą bausmės atidėjimo laikotarpį: 1) neišeiti iš savo gyvenamosios vietos nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar lankymusi gydymosi įstaigose; 2) dirbti arba be pažeidimų registruotis darbo biržoje.

Realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo atveju, vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaityti B. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (2 dienas).

Kaltinamajai B. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš B. B. 325 eurus nukentėjusiajai V. T. turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Paužaitė