Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-239/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-11-23
Bylos Nr.
1S-239/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rūta Mickevičienė
Advokatai
Kristina Sandaraitė
Kategorijos
Byla Nr. 1S-239/ 2010
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.1.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 23 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus
teisėja Rūta Mickevičienė,sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei,dalyvaujant prokurorui Sauliui Dužinskui,gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei,

teismo posėdyje išnagrinėjo suimto įtariamojo D. T. gynėjo skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarties, kuria D. T., įtariamam padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2010 m. spalio 30 d.

Teisėja, išnagrinėjusi įtariamojo gynėjo skundą ir susipažinusi su pateikta baudžiamosios bylos medžiaga,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. įtariamas tuo, kad 2010 m. balandžio 14 d. apie 19 val., veikdamas bendrininkų grupe su E. V., (duomenys neskelbtini) namo laiptinės pirmame aukšte, panaudodamas žmogui sužaloti pritaikytą daiktą – metalinį strypą, du kartus smogė R. K. į galvą ir, jį sužalojęs, pagrobė 15000 litų vertės nukentėjusiojo turtą. Šiais veiksmais D. T. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2010 m. balandžio 28 d. D. T. buvo sulaikytas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi įtariamajam D. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėlesnėmis nutartimis buvo tęsiamas iki 2010 m. spalio 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartimi įtariamajam D. T. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Nutartyje nurodoma, kad nukentėjusiojo R. K., liudytojo M. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti, įvykio vietos bei daiktų apžiūros protokolai, kita ikiteisminio tyrimo medžiaga leidžia pagrįstai manyti, jog D. T. gali būti padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymima, jog D. T. įtariamas tyčinio sunkaus savanaudiško nusikaltimo padarymu, už kurį Lietuvos Respublikos BK be alternatyvų numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Įtariamasis yra jauno amžiaus, nėra sukūręs šeimos, šiuo metu Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje D. T. kaltinamas prievartavęs turtą. Nors įtariamasis turi gyvenamąją vietą ir dirba, tačiau šie įtariamojo socialiniai ryšiai akivaizdžiai nebuvo pakankami sulaikyti jį nuo galimo nusikaltimo padarymo, todėl, teismo manymu, jie nėra pakankami ir sulaikyti įtariamąjį nuo slėpimosi, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Todėl, Klaipėdos apygardos teismas daro išvadą, kad, būdamas laisvėje, vengdamas gresiančios griežtos realios laisvės atėmimo bausmės ir iš esmės nesaistomas tvirtų socialinių ryšių, D. T. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo (LR BPK 122 str. 1 d. 1 d.).

Apygardos teismas atkreipia dėmesį, jog D. T. suimtas šešis mėnesius, tačiau ši aplinkybė yra sąlygota objektyvių priežasčių – bylos sudėtingumo ir apimties. Byloje trys įtariamieji, ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad nukentėjusiajam plėšimo metu buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, taigi tolesnėje tyrimo eigoje yra pagrindas įtariamųjų veiką papildomai kvalifikuoti ir kaip sunkų sveikatos sutrikdymą. Be to, kaip nurodyta prokuroro pareiškime, dar neatlikti DNR tyrimai, byloje reikalinga atlikti ir eilę kitų ikiteisminio tyrimo veiksmų, todėl, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir ikiteisminiam tyrimui užbaigti realiai reikalingą laiką, teismas pagrįstu pripažino prokuroro prašymą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo D. T. gynėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartį.

Gynėjas nurodo, kad baudžiamojoje byloje yra surinkti ir pateikti visi duomenys, patvirtinantys D. T. socialinius ryšius. D. T. turi nuolatinį darbą, studijuoja kolegijoje, savo vardu gavo tikslinį kreditą ir įsigijo butą, kuriame jis planuoja gyventi ir už kurį kiekvieną mėnesį daromos kredito įmokos. Pažymi, jog D. T. draugė yra nėščia ir jo ginamasis ketina įregistruoti santuoką. Tai rodo, jog įtariamasis D. T. gyvena įprastinį sąmoningą gyvenimą, prisiimdamas įsipareigojimus bei atsakomybę už šeimą, kurią ketina sukurti, bei būsimą kūdikį. Mano, jog D. T. pasirinktas gyvenimo būdas ir jo ryšių su visuomene pakankamumas nekelia jokių abejonių, todėl kardomoji priemonė – suėmimas paskirta nepagrįstai ir yra pakankamas pagrindas keisti suėmimą švelnesne arba keliomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, nesusijusiomis su laisvės atėmimu. Taip pat informuoja teismą, jog D. T. artimieji turi galimybę sumokėti piniginę įmoką – užstatą ir tokiu būdu užtikrinti įtariamojo D. T. dalyvavimą baudžiamosios bylos tyrime bei nagrinėjant bylą teisme.

Anot gynėjo, apygardos teismo motyvas, kad įtariamojo gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas, nebuvo pakankami sulaikyti jį nuo galimo nusikaltimo padarymo yra vertintinas kaip pasisakymas dėl D. T. kaltės, nors teismas neanalizavo ir nevertino bylos įrodymų. Be to, skundžiamoje nutartyje vardijami įrodymai, kurie neva tai patvirtina įtariamojo D. T. kaltę, įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą, tačiau nutartyje nėra minimi duomenys, paneigiantys kaltinimo versiją, todėl, gynėjo nuomone, skundžiama nutartis grindžiama vienašališkais duomenimis.

Teismo posėdyje įtariamojo D. T. gynėja prašė skundą patenkinti, o prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Įtariamojo D. T. gynėjo skundas atmetamas.

Teismas, pratęsdamas kardomąją priemonę, nepažeidė Lietuvos Respublikos BPK 119 str., 121 str., 122 str., 127 str. reikalavimų.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Patikrinęs pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių manyti, jog D. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra nukentėjusiojo R. K., liudytojo M. R. parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, o analizuojami tik faktiniai duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad įtariamasis galėjo padaryti nusikalstamas veikas, todėl tai, ar D. T. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, nesprendžiama. Pažymėtina, kad dėl šių klausimų gali pasisakyti tik bylą iš esmės nagrinėjantis teismas, priimdamas byloje galutinį procesinį sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atmetami įtariamojo gynėjo skundo argumentai, kad skundžiama nutartis pagrįsta vienašališkais duomenimis, kurie neva tai patvirtina įtariamojo D. T. kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą. Be to, apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta gynėjo skundo argumentą, kad apygardos teismas nutartyje pasisakė dėl D. T. kaltės, teigdamas, jog įtariamojo gyvenamosios vietos ir darbo turėjimas nebuvo pakankami sulaikyti jį nuo galimo nusikaltimo padarymo. Apeliacinis teismas mano, jog šis skundžiamos nutarties teiginys apibūdina nepakankamų socialinių ryšių buvimą, kurie galėtų sulaikyti įtariamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo ir nelaiko to įtariamojo kaltės konstatavimu.

Griežčiausia kardomoji priemonė taikoma esant Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 str. 1 d. numatytam pagrindui. Pratęsdamas įtariamojo D. T. suėmimo terminą trims mėnesiams, Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė sprendimo pagrindą, numatytą Lietuvos Respublikos BPK 122 str. 1 d. 1 p. – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

D. T. įtariamas padaręs sunkų nusikaltimą, veikdamas bendrininkų grupe, todėl, jei jo kaltė būtų įrodyta, pastarajam grėstų griežta laisvės atėmimo bausmė. Apeliacinio teismo nuomone, šį suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindą žemesnysis teismas nustatė pagrįstai. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalis numato, kad esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 8 punkte išaiškinta, jog „nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu“. Sisteminiu požiūriu aiškinant šią teisės normą, darytina išvada, kad pakanka ir vienos 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, kuria remiantis galima spręsti apie šio suėmimo taikymo pagrindo buvimą. Šio pagrindo buvimo nešalina ir gynėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad suimtasis turi draugę, kuri yra nėščia, nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą, nes, siekiant užtikrinti viešojo intereso apsaugą, byloje negali būti vertinamos kaip išimtinai prioritetinės ir sąlygojančios įtariamajam paskirtos kardomosios priemonės naikinimą šiuo pagrindu. Išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad šį Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo taikymo pagrindą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai.

Be to, įtariamojo gynėjo skunde nurodytas teiginys dėl galimai švelnesnių kardomųjų priemonių skyrimo nenagrinėjamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 26 punkte išaiškinta, kad Lietuvos Respublikos BPK 130 str. tvarka išnagrinėjęs suimtojo arba jo gynėjo skundą, aukštesniojo teismo teisėjas gali atmesti skundą arba jį patenkinti ir panaikinti nutartį skirti suėmimą arba pratęsti jo terminą, tačiau negali pakeisti paskirtos arba pratęstos šios kardomosios priemonės kita kardomąja priemone bei sutrumpinti paskirto arba pratęsto suėmimo termino, jeigu jis neviršija Lietuvos Respublikos BPK 127 str. 1, 2 ir 9 dalyse nustatytų maksimalių terminų. Taigi kardomosios priemonės pakeitimo klausimas šiuo atveju nesvarstomas.

Pažymima, jog Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių, be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (Lietuvos Respublikos BPK 127 straipsnio 2 dalis). Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, jog byla yra sudėtinga, atliekamas DNR tyrimas bei kiti ikiteisminio tyrimo veiksmai. Gynėjo teiginys, jog su įtariamuoju D. T. nevykdomi jokie procesiniai veiksmai, nereiškia, jog apskritai neatliekamas ikiteisminis tyrimas. Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos (šiuo metu medžiagą sudaro 3 tomai) matyti, jog ikiteisminis tyrimas atliekamas nuosekliai, dėl nusikalstamų veikų padarymo pareikšti įtarimai dar keliems įtariamiesiems (trečiam įtariamajam Ž. V. pranešimas apie įtarimą įteiktas 2010-10-21), renkama informacija dėl bazinių stočių buvimo vietos, veikimo zonos bei krypčių, atliktos iki šiol neapklaustų liudytojų apklausos (A. V., G. V., R. P., G. P.), paimti dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, be to, iki šiol negautos biologinio objektų tyrimo išvados (raštas dėl tyrimo paspartinimo išsiųstas 2010-11-03).

Dėl nurodytų aplinkybių atliekamas ikiteisminis tyrimas laikomas sudėtingu ir didelės apimties, atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų kiekis adekvatus ikiteisminio tyrimo trukmei, todėl D. T. suėmimo terminas pagrįstai pratęstas ilgiau nei šešiems mėnesiams. Atkreipiamas dėmesys, kad aptariamas BPK straipsnis numato galimybę, esant sudėtingai ir didelės apimties bylai, suėmimo terminą pratęsti iki aštuoniolikos mėnesių. Įtariamojo D. T. suėmimo terminas tęsiasi žymiai trumpiau ir maksimalios trukmės nesiekia.

Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į Lietuvos Respublikos BPK 119 str., kuriame nurodoma, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Todėl įtariamojo gynėjo skundo argumentas, kad įtariamojo D. T. laikymas suėmime yra siekis išgauti prisipažinimą įvykdžius nusikaltimą, atmetamas kaip hipotetinis ir visiškai nepagrįstas, prieštaraujantis kardomųjų priemonių skyrimo paskirčiai.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 str. numatytų tikslų, todėl nėra teisinių argumentų naikinti nutartį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Klaipėdos apygardos teismo sprendimas pratęsti D. T. suėmimo terminą nenaikinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutaria:

Įtariamojo D. T. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Rūta Mickevičienė