- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-545/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02119-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Virginija Čekanauskaitė
- Ieškovas
- Ž. K.
- Atsakovas
- D. B., BUAB „BTS Group“
- Trečiasis asmuo
- UAB „Verslo kontinentai“
- Kategorijos
- 21.4.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Ž. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-6550-340/2011 pagal ieškovo Ž. K. ieškinį atsakovams D. B., BUAB „BTS Group“ dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, trečiasis asmuo UAB „Verslo kontinentai“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti 2006 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp ieškovo Ž. K. ir atsakovo D. B. dėl 20 350 Lt paskolos, apsimestine bei pripažinti, kad paskolos sutartis buvo sudaryta tarp D. B. ir UAB „BTS Group“. Ieškovas nurodė, kad iki 2003 m. rugsėjo 1 d. atsakovas D. B. buvo bendrovės vadovas ir akcininkas, tačiau nuo 2003 m. rugsėjo 1 d. jis pasiūlė pakeisti bendrovės vadovą, nenorėdamas viešinti savo dalyvavimo versle dėl asmeninių priežasčių. Vadovu tapo ieškovas Ž. K.. D. B. perleido savo akcijas kitam asmeniui, tačiau faktiškai valdė akcijas, turėdamas tam įgaliojimą ir dalyvavo bendrovės valdyme ir ūkinėje veikloje. D. B. nuolat finansavo bendrovę, esant apyvartinių lėšų poreikiui. 2006 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta sutartis dėl 20 350 Lt paskolos tarp atsakovo ir ieškovo, tačiau sutartis ieškovo buvo pasirašyta tik formaliai, nes skolininko teises ir pareigas įgijo kitas asmuo – UAB „BTS Group“. Paskolos gavėjas įsipareigojo grąžinti paskolą iki 2008 m. rugsėjo 28 d. Ieškovui žinoma, kad paskola buvo grąžinta išmokant pinigus iš UAB „BTS Group“ kasos kreditoriui D. B. Iki 2009 m. spalio mėn., kai ieškovas gavo pranešimą iš trečiojo asmens apie reikalavimo teisių perleidimą, D. B. pretenzijų ieškovui nereiškė, t.y. pripažino paskolos grąžinimo faktą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. sausio 2 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad ieškovo teigimu šalių sudaryta 2006 m. rugsėjo 28 d. paskolos sutartis buvo sudaryta kitam tikrajam sandoriui – paskolos sutarčiai tarp atsakovo D. B. ir UAB „BTS Group“ pridengti; būtinumą sudaryti apsimestinį sandorį ieškovas paaiškino tuo, kad atsakovas D. B., (duomenys neskelbtini) sūnus, nenorėjo viešinti savo dalyvavimo versle. Pagal ieškovo versiją, atsakovo ketinimus nuslėpti savo tikrąjį vaidmenį UAB „BTS Group“ versle įrodo tai, kad į paskolos sutarties tekstą buvo įrašyta, jog paskola suteikiama UAB „BTS Group“ apyvartinėms lėšoms bei sutarties sąlyga, kad paskolos davėjas turi teisę tikrinti paskolos tikslinį panaudojimą ir paskolos gavėjo finansinę veiklą bei galimybes grąžinti paskolą (sutarties 3, 5.4 punktai), taip pat ieškovo pateiktas D. B. elektroninis susirašinėjimas su verslo partneriu. Susirašinėjime atsakovas prisistato kaip UAB „BTS Group“ partneris, akcininkas ir vykdantysis pardavimų direktorius.
Teismas atmetė ieškovo argumentus. Motyvavo, kad paskolos sutarties šalys gali susitarti, jog paskolos gavėjas naudos paskolos sumą tam tikram tikslui; jeigu šalys taip susitarė, tai paskolos gavėjas privalo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumą (CK 6.877 str. 1 d.); t.y. 3 paskolos sutarties punkto sąlyga, kuriuo šalys susitarė dėl paskolintų lėšų tikslinės paskirties, ir sutarties 5.4 punktas, kuriuo šalys susitarė, kad paskolos davėjas turi teisę tikrinti paskolos tikslinį panaudojimą neprieštarauja paskolos sutartyje nurodytam tikslui – suteikti tikslinę paskolą fiziniam asmeniui Ž. K. ir neįrodo, kad tikras skolininkas pagal paskolos sutartį yra ne Ž. K., kaip fizinis asmuo, bet UAB „BTS Group“, atstovaujama Ž. K. Teismas pažymėjo, kad paskolos gavėju paskolos sutartyje įvardintas Ž. K., kaip fizinis asmuo, jis pasirašė, kad pinigus gavo. Sutarties 6.1 punktu jis, kaip paskolos gavėjas įsipareigojo paskolą naudoti pagal tikslinę paskirtį (t.y. UAB „BTS Group“ apyvartinėms lėšoms). Teismas sprendė, kad aiškinant sutartyje įtvirtintus tikslus, paskolos sutarties tekste paskolos gavėju vienareikšmiškai įvardintas ieškovas Ž. K., kaip fizinis asmuo. Ieškovo paminėti paskolos sutarties punktai neduoda pagrindo aiškinti tikrąją sutarties šalių valią sudaryti paskolos sutarti su kitu skolininku – bendrove UAB „BTS Group“. Ieškovo pateiktas D. B. susirašinėjimas su verslo partneriu elektroniniu paštu vyko 2009 m. birželio-liepos mėnesiais, todėl faktai, kad elektroninio susirašinėjimo metu D. B. prisistatė verslo partneriui kaip bendrovės UAB „BTS Group“ partneris ir direktorius, chronologiškai ir logiškai nėra susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir neįrodo, kad paskolos sandorio sudarymo metu 2006 m. rugsėjo 28 d. atsakovas turėjo tikslą sudaryti paskolos sutartį su bendrove. Teismo vertinimu, susirašinėjimo duomenys netiesiogiai paneigia ieškovo argumentą, kad paskolos sutarties sudarymo metu atsakovas D. B. siekė nuslėpti savo dalyvavimą UAB „BTS Group“ versle. Susirašinėjimo duomenimis, 2009 m. birželio-liepos mėn. atsakovas viešai prisistatinėjo kaip bendrovės generalinis arba vykdantysis direktorius, t.y. neslėpė savo vaidmens UAB „BTS Group“ versle.
Šalies argumentai
Teismas atmetė ieškovo teiginį, kad gautus pagal paskolos sutartį pinigus jis priėmė kaip UAB „BTS Group“ atstovas. Nurodė, kad ieškovo paaiškinimai apie pinigų perdavimo aplinkybes UAB „BTS Group“ nėra nuoseklūs – ieškinyje ieškovas nurodo, kad pinigai buvo įnešami tiesiogiai į bendrovės kasą. Bylos nagrinėjimo metu prašė įpareigoti bendrovės bankroto administratorių pateikti į bylą pirminius buhalterinius apskaitos dokumentus (kasos operacijų knygą bei išrašus iš bendrovės banko sąskaitų) už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. sausio 1 d., faktui, kad pinigai buvo perduoti bendrovei, o ne jam, įrodyti. Duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu, ieškovas vėl nurodė, kad gauti pinigai buvo įmokėti į bendrovės kasą, Ž. K., kaip bendrovės direktoriaus, vardu. Tačiau teismo vertinimu, kadangi paskolos sutartyje buvo aptarta paskolintų pinigų tikslinė paskirtis, ieškovo nurodytos aplinkybės, kad pinigai galimai buvo įmokėti į bendrovės kasą bendrovės direktoriaus Ž. K. vardu, neturi teisinės reikšmės – pagal paskolos sutarties sąlygas pinigai ir turėjo būti panaudoti bendrovės apyvartinėms lėšoms. Teismas padarė išvadą, kad nei sutarties teksto aiškinimas, nei kitos ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo, jog sutarties šalys turėjo kitą, nei sutarties tekste nurodytą sutarties tikslą – paskolos sutarties sudarymą su bendrove.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas Ž. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo išvada, jog Ž. K., priimdamas iš atsakovo D. B. 20 350 Lt, veikė kaip fizinis asmuo yra nelogiška. Paskolos suteikimo tikslas, kategoriškai nepatvirtina, kad paskola buvo suteikta fiziniam asmeniui, o ne bendrovei. Teismas atmetė ieškovo prašymus, susijusius su UAB „BTS Group“ buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimu į bylą, nors ieškovas nurodė, kad paskola buvo grąžinta D. B. tiesiogiai. Tik įvertinus buhalterinės apskaitos dokumentus, susijusius su paskolos įnešimu į bendrovę (kasos pajamų orderio forma numato, kad joje turi būti nurodyta kas ir kokiu pagrindu įneša pinigus) bei paskolos grąžinimu (kasos išlaidų orderyje yra nurodoma kam išmokama ir už ką), teismas galėjo nustatyti tikrąsias paskolos sutarties šalis bei jų ketinimus. Teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus, apie D. B. faktinį dalyvavimą per kitus asmenis UAB „BTS Group“ versle nuo 2003 m., tame tarpe ir 2006 m., t.y. paskolos suteikimo metu. Teismas, atmesdamas ieškovo prašymą išreikalauti iš trečiojo asmens - UAB „Verslo kontinentai“ vadovo duomenis apie UAB „BTS Group“ buhalterinių dokumentų būvimo vietą, užkirto galimybę įrodyti faktą, kad 20 350 Lt paskolai paimti buvo priimtas akcininkų sprendimas, o Ž. K. turėjo veikti įmonės vardu. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad ieškovo paaiškinimai dėl paskolos įnešimo į kasą buvo nenuoseklūs. Pirmiausiai vertintinas faktas, kad atsakovas D. B. niekada nereikalavo grąžinti jam paskolos nei iš ieškovo, nei iš atsakovo, nors paskolą turėjo būti grąžinta iki 2008 m. rugsėjo 28 d. Trečiojo asmens reikalavimas grąžinti paskolą pagal reikalavimo perleidimo sutartį pateiktas tik 2009 m. spalio mėnesį, t.y. po to kai Ž. K. perdavė K. K. (tiek UAB „Verslo kontinentai“, tiek UAB „BTS Group“ vadovui) visus buhalterinės apskaitos dokumentus ir negalėjo patikrinti bei sukonkretinti 3 metus atgal buvusių faktų. Nagrinėjant bylą ieškovas, duodamas paaiškinimus teismui nurodė, kad paskolos įnešimo į bendrovę faktas buvo įtrauktas į apskaitą, bet tik buhalterinės apskaitos dokumentai gali patvirtinti faktus, kad paskola buvo įnešta į bendrovę ir tiesiogiai iš bendrovės kasos grąžinta D. B. Negalėjimas tiksliai nurodyti datų ir pinigų pajamavimo bendrovės apskaitoje, praėjus 3 metams, yra visiškai pateisinamas, nes ieškovas, žinodamas, kad įmonei suteikta paskola grąžinta atsakovui, neturėjo pagrindo tikrinti ir kokiu nors būdu fiksuoti šių faktų. Akcininkų sprendimas dėl paskolos ėmimo, paskolos įtraukimas į buhalterinę apskaitą bei paskolos grąžinimo faktai, kurie galėjo būti nustatyti tik atsakovo UAB „BTS Group“ buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu, yra esminės aplinkybės šioje byloje, todėl jų nenustačius, teismas negalėjo priimti teisėto ir pagrįsto sprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „BTS Group“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teisingai nurodė, jog ieškovas neįrodė savo reikalavimo pagrįstumo. Apeliantas skunde teigia, kad teismas nustatė paskolos panaudojimo tikslą, remdamasis tik sutarties sąlygomis, bet neatsižvelgė į įrodymus, kad Ž. K. ėmė paskolą ne sau, o bendrovei. Tačiau, BUAB „BTS Group“ bankroto administratoriaus nuomone, būtent argumentuotų įrodymų, kad paskolos gavėjas faktiškai buvo UAB „BTS Group“, ieškovas teismui ir nepateikė. Ieškovo argumentas, kad Ž. K., priimdamas iš D. B. 20 350 Lt, veikė kaip fizinis asmuo yra „nelogiškas“, nėra pakankamas įrodymas. Apeliantas teigia, kad paskolos suteikimo tikslas kategoriškai nepatvirtina, kad paskola buvo suteikta fiziniam asmeniui, o ne bendrovei. Bet svarių įrodymų, patvirtinančių priešingą, jis teismui taip ir nepateikė. Ieškovas apeliuoja į tai, kad teismas atmetė ieškovo prašymus, susijusius su UAB „BTS Group“ buhalterinės apskaitos dokumentų pateikimu į bylą, tuo užkirsdamas kelią įrodyti, kad skola buvo įnešta į įmonės sąskaitą ir grąžinta tiesiogiai D. B. Atsakovas pažymi, kad ieškovo prašymu teismas buvo įpareigojęs bankroto administratorių pateikti į bylą bankinių sąskaitų išrašus, liečiančius minimą paskolos sumą. Teismo nurodymą bankroto administratorius įvykdė, tačiau iš pateiktų bankinių dokumentų įrodyti ieškovo teiginių pagrįstumą nepavyko. Kadangi kasos dokumentai bankroto administratoriui nėra perduoti, o apeliantas teismui įrodymų apie paskolos lėšų judėjimą per įmonės kasą taip pat nepateikė, tai ir teigti, kad paskola gauta ir grąžinta D. B. iš UAB „BTS Group“ negalima.
Atsakovas D. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą, apeliacinį skundą atmesti. 2006 m. rugsėjo 28 d. buvo sudaryta paskolos sutartis tarp Ž. K. ir D. B. Šios sutarties sudarymu buvo įtvirtinta šalių suderinta valia, t.y. suteikta paskola. Sutartis yra rašytinė, abiejų šalių pasirašyta ir atitinka abiejų šalių valią, todėl ieškovas ją privalėjo vykdyti. Kaip ieškovas paskolą panaudojo pagal paskirtį, atsakovui nėra žinoma, bet numatytu laiku Ž. K. atsakovui pinigų negrąžino. Ž. K. vengė su atsakovu bendrauti, todėl siekdamas išsireikalauti savo pinigus, atsakovas perleido savo reikalavimą skolų išieškojimo paslaugas teikiančiai UAB „Verslo kontinentai“. Todėl visi apeliaciniame skunde nurodyti ieškovo teiginiai dėl šalių nesąžiningumo, apsimestinumo ir pan. yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka tikrovės. Bylos nagrinėjamo metu teismas Ž. K. prašymu įpareigojo BUAB „BTS Group“ bankroto administratorių pateikti į bylą buhalterinius apskaitos dokumentus apie paskolos suteikimą bei grąžinimą paskolos davėjui ir bankroto administratorius prašomus dokumentus pateikė. Remiantis Civilinio proceso kodekso 58 str. 1 d. įrodyti sandorio apsimestinumo faktų buvimą tenka asmeniui, prašančiam sandorį pripažinti negaliojančiu, o ieškovas nepateikė (o ir negalėjo pateikti) jokių įrodymų dėl sandorio apsimestinumo, nes jis pinigus gavo pats ir juos pats privalo grąžinti, ieškovas yra veiksnus asmuo, verslininkas, todėl privalėjo įvertinti šio sandorio sudarymo riziką ir prisiimti atsakomybę. Ieškovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismas netinkamai įvertino rašytinius įrodymus apie D. B. faktinį dalyvavimą per kitus asmenis UAB „BTS Group“ versle nuo 2003 m., tame tarpe ir 2006 m., t.y. paskolos suteikimo metu. Kadangi ieškovas šių savo teiginių (apie 2006 m. atsakovo dalyvavimą UAB „BTS Group“ veikloje) nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, todėl jie yra nepagrįsti. Teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovo pateiktas 2009 m. susirašinėjimas chronologiškai ir logiškai nėra susiję su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis ir neįrodo, kad paskolos sandorio sudarymo metu 2006 m. rugsėjo 28 d. atsakovas turėjo tikslą sudaryti paskolos sutartį su UAB „BTS Group“. Paskolos sutartis buvo sudaryta tarp Ž. K. ir D. B. kaip fizinių asmenų, o ne tarp UAB „BTS Group“ ir D. B.. Todėl ieškovo nuomonė, kad UAB „BTS Group“ akcininkų sprendimas dėl paskolos ėmimo, paskolos įtraukimas į buhalterinę apskaitą bei paskolos grąžinimo faktai yra esminės aplinkybės šioje byloje, yra klaidinga, kadangi paskolą turi grąžinti paskolos davėjui ne UAB „BTS Group“, o ieškovas.
Trečiasis asmuo UAB „Verslo kontinentai“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad UAB „Verslo kontinentai“ nuomone, teismas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo šį sprendimą naikinti ir perduoti iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui. Visiškai nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nesiėmė Civilinio proceso kodekso 159 str. 1 d. numatytos pareigos nustatyti visas esmines bylai aplinkybes. Teismas visapusiškai išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nustatė, kad nei sutarties teksto aiškinimas, nei kitos ieškovo nurodytos aplinkybės neįrodo, jog sutarties šalys turėjo kitą, nei sutarties tekste nurodytą sutarties tikslą, t.y. pasirašydamas paskolos sutartį ir priimdamas pinigus, ieškovas veikė kaip fizinis asmuo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Sutinkamai su Civilinio proceso kodekso 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Kolegijos nuomone, ieškovas savo reikalavimo neįrodė. Ieškiniu Ž. K. ginčo sutarties apsimestinumą iš esmės grindžia atsakovo nenoru viešinti savo santykių su bendrove ,,BTS Group“. Tačiau atsakovas tokį teiginį neigia, o ieškovas patikimų bei pakankamai aiškių argumentų, patvirtinančių, kas, ieškovo nuomone, galėjo paskatinti atsakovą taip elgtis, nenurodė. Tuo tarpu byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrovė ,,BTS Group“ turi blogą reputaciją arba apskritai vykdo neteisėtą veiklą.
Pastebėtina ir tai, jog ginčo sutartyje esanti nuoroda į tai, kad paskola suteikiama būtent UAB ,,BTS Group“ apyvartinėms lėšoms netiesiogiai paneigia ieškovo iškeltą sutarties sudarymo versiją dėl atsakovo vengimo viešinti santykius su bendrove ,,BTS Group“. Kita vertus tai, kad bendrovės vadovas ir akcininkas (kokiu sutarties sudarymo metu buvo ieškovas), finansuoja bendrovę esant apyvartinių lėšų poreikiui, nėra neįprastinė veikla ir savaime negali liudyti, kad lėšas bendrovei paskolino pats atsakovas.
Savo reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė atsakovo 2008-2009 metais vykdytą susirašinėjimą, tačiau nurodytose dokumentuose jokios nuorodos į tai, kad ginčo paskola tėra apsimestinė, nėra. Priešingai iš susirašinėjimo matyti, kad atsakovas savo sąsajų su bendrove ,,BTS Group“ neneigė.
Apeliantas taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą išreikalauti duomenis apie UAB ,,BTS Group“ buhalterinių dokumentų buvimo vietą. Tačiau pastebėtina, kad bendrovė ,,BTS Group“ turi bankrutuojančios įmonės statusą, o iš ją administruojančio bankroto administratoriaus atsiliepimo į apeliacinį skundą matyti, kad jis pagal pirmosios instancijos teismo nurodymą pateikė tiek dokumentų, kiek turėjo.
Nemažą dalį apeliacinio skundo Ž. K. skyrė aplinkybei, kad pagal sutartį paskolinti pinigai buvo įnešti į bendrovės kasą. Tačiau bendrovės bankroto administratoriaus pateikti dokumentai šio fakto neįrodo, be to atsižvelgiant į tai, kad pagal ginčijamos sutarties 3 p. pinigai buvo skolinami bendrovės apyvartinėms lėšoms, pats pinigų į bendrovės kasą įnešimo faktas (pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ieškovas paaiškino, jog pinigai į kasą buvo įnešti jo, kaip bendrovės vadovo, vardu) (b.l. 139, 2011 m. gruodžio 13 d. teismo posėdžio protokolo 10 lapas) savaime sutarties apsimestinumo neįrodo.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog ieškovas žinodamas apie tai, kad skola grąžinta atsakovui neturėjo pagrindo tikrinti ir kokiu nors būdu fiksuoti pinigų grąžinimo datas bei jų pajamavimo bendrovės apskaitoje faktą. Visų pirma pažymėtina, kad ginčas dėl paskolos grąžinimo šiuo metu nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje (b.l. 23-25). Kita vertus pastebėtina, kad apeliantas yra išsilavinęs bei verslo patirtį turintis asmuo. Todėl žinodamas apie tai, kad ginčo sutartyje būtent jis kaip fizinis asmuo nurodytas paskolos gavėju, ieškovas turėjo pasirūpinti įrodymų apie paskolos grąžinimą išsaugojimu. Beje tą patį apeliantas turėjo padaryti kaip bendrovės ,,BTS Group“ vadovas, ir tuo atveju jeigu, kaip jis bando įrodyti, paskola buvo suteikta bendrovei.
Apeliantas nurodo, jog jo reikalavimo pagrįstumą patvirtina ir tai, kad atsakovas, suėjus paskolos grąžinimo terminui (2008 m. rugsėjo 28 d.), jokių pretenzijų jam nereiškė, o 2009 m. spalio 23 d. reikalavimą pagal ginčijamą sutartį perleido bendrovei ,,Verslo kontinentai“. Tačiau perleisdamas savo reikalavimo teisę (šis veiksmas buvo atliktas ieškinio senaties ribose) į ieškovą, atsakovas kaip tik patvirtino, kad tokią teisę jis turi. Todėl šis teiginys taip pat nepatvirtina ieškinio pagrįstumo.
Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus, apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CK 1.87 str. 1 d., CPK 178 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 str., nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. sausio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.