Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų teisėjas Dainius Gecevičius išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Plungė) prokuroro Renato Milašiaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą, kurioje V. N., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, dirbantis pas ūkininką S. V., nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 236 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis V. N. (duomenys neskelbtini) 0.19 val. būdamas namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,83 promilių girtumas), iš mobiliojo ryšio telefono tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir telefonu melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad prieš 30 min. namuose brolis J. N. trenkė kumščiu į galvą, dėl to į įvykio vietą, į V. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato policijos pareigūnai. Atvykusiems policijos pareigūnams V. N. melagingai įskundė savo brolį J. N., kad jis buvo brolio J. N. sumuštas ir patyrė stiprų fizinį skausmą. Dėl to Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pradėtas J. N. baudžiamasis persekiojimas, t. y. J. N. nuo (duomenys neskelbtini) 2 val. 5 min. iki (duomenys neskelbtini) 14 val. 10 min. buvo laikinai sulaikytas.

Kaltinamasis V. N. parodė, kad savo kaltę visiškai pripažįsta ir labai gailisi dėl tokio savo poelgio. Pripažįsta, kad tyčia (duomenys neskelbtini) apie pusę pirmos nakties iškvietė policiją savo broliui J. N. ir jį apkaltino, kad jį sumušė. Apie tai, kad sumušė jis paskambinęs telefonu pasakė Bendrajam pagalbos centrui bei vėliau atvykusiems policijos pareigūnams. Jie brolį J. N. sulaikė ir išvežė į areštinę bei pradėjo jam ikiteisminį tyrimą. Kviesdamas policiją tikrai negalvojo, kad bus pradėtas ikiteisminis tyrimas ir brolis bus sulaikytas. Manė, kad atvykę policijos pareigūnai brolį pagąsdins ir tiek. Jis tą vakarą greitosios medicinos pagalbos atsisakė, nes nebuvo sužalotas. Tikrai sako, kad brolis J. N. jam netrenkė, jo nesumušė ir nesužalojo. Nebuvo jam sukeltas joks fizinis skausmas iš jo pusės. Viską išsigalvoja, nes norėjo jį tyčia pamokyti, kad „nemandravotų“. Atvykusiems policijos pareigūnams rodė šoną ir veidą, kur esą brolis J. N. jam trenkė ir taip sužalojo. Gal kažkokie paraudimai buvo, bet tai buvo pats pasidaręs, kai griuvinėjo dėl girtumo, tai ne dėl brolio veiksmų, jis nieko nedarė. Kaip ir sakė, lūpa buvo paraudusi, nes prieš tai buvo sirgęs pūsleline, nuo jos lūpa yra raudona. Jis žinojo pasekmes dėl melagingo tarnybų iškvietimo, todėl jau kitą dieną liudytojo apklausos metu viską papasakojo, kad tyčia policiją iškvietė. Brolio J. N. atsiprašė už jam sukeltus nepatogumus (e. b. l. 132-135).

J. N. apklaustas kaip specialusis liudytojas parodė, kad (duomenys neskelbtini) visą dieną su broliu V. N. bei tėvais: A. N. ir A. N. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Gėrė degtinę. Jokių konfliktų tarp jo ir brolio nebuvo, viskas buvo gerai, jiedu tarpusavyje nesibarė. Nežino kiek buvo valandų, tačiau lauke jau buvo tamsu, kai jis su broliu V. išėjo į lauką parūkyti, t. y. į kiemą. Lauke buvo tamsu, šviesos kieme nebuvo. Su V. žodžiais dėl kažkokių priežasčių, neprisimena dėl ko, susiginčijo. Jiedu barėsi tik žodžiais, vienas kito atžvilgiu jokio smurto nevartojo. Nei jis V. N., nei V. N. jam netrenkė, nesusimušė. Nežino kodėl, tačiau brolis V. jį pradėjo gąsdinti, kad pamatys kas jam tuoj bus, sakė, kad kvies policiją, nes jam tikriausiai nepatiko, ką jam sakė. Manė, kad brolis juokavo, tačiau nelabai ilgai trukus išties į kiemą įvažiavo policijos automobilis. Jis policininkams iškart sakė, kad broliui nieko nedarė ir jo nesužalojo. Jokių grumtynių tarp jų nebuvo. Nežino ką jis pasakojo policijos pareigūnams, ar rodė kokius tai sužalojimus, nes kai atvyko policininkai, jį iškart uždarė į policijos tarnybinį automobilį, tai nežino, ką brolis jiems pripasakojo, tačiau jiems sakė, kad nekaltas. Nemano, kad tėvai ką nors matė, nes jų nebuvo lauke, o be to lauke buvo tamsu, šviesos nebuvo. Asmeniškai su broliu sutaria gerai, jų tarpusavio santykiai yra geri, tik kai jis yra išgėręs alkoholio visada nori prieš jį pavaidinti ir jį pagąsdinti. Daugiau neturi ko paaiškinti ir papasakoti apie tą įvykį, tik tiek, kad jis brolio V. N. nesužalojo ir jam fizinio skausmo nesukėlė. Policiją brolis iškvietė tikrai be priežasties (e. b. l. 108-111).

Liudytoja A. N. parodė, kad ji yra J. N. ir V. N. mama. (duomenys neskelbtini) su sugyventiniu A. N. ir sūnumis J. bei V. visą vakarą, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vartojo stiprius alkoholinius gėrimus. Vartojant alkoholinius gėrimus, kambaryje tarp jos sūnų kilo tik žodinis konfliktas. Dėl ko kilo konfliktas, nežino, todėl nurodyti negali. Pamena tik, kad jie tarpusavyje sukonfliktavę išėjo į lauką, o ji su sugyventiniu liko namuose. Ką sūnūs veikė lauke nurodyti negali. Po kurio tai laiko iš kiemo į kambarį parėjo V. ir J. Parėję į kambarį jie apie tai, kad lauke būdami susimušė nieko nesakė, o ir jiems būnant lauke jokių garsų kad būtų kilusios muštynės nesigirdėjo. Paaiškina, kad kai sūnūs grįžo į kambarį, nei vienas iš jų nebuvo sužalotas (e. b. l. 47-49).

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad V. N. nurodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 00:20 val., (duomenys neskelbtini), namuose, išgertuvių metu, įvykus tarpusavio barniui, gyvenamojo namo kieme brolis J. N., g. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sudavė ranka du kartus neblaiviam broliui V. N., g. (duomenys neskelbtini), į dešinės pusės krūtinę, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei toliau įvyko tarpusavio grumtynės, kurių metu J. N. sudavė ranka V. N. nenustatyta kiekį į galvos sritį taip sukeldamas fizinį skausmą (e. b. l. 1-4, 5).

Tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) apie 00:20 val. (duomenys neskelbtini), namuose, išgertuvių metu, įvykus tarpusavio barniui, gyvenamojo namo kieme J. N., g. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, sudavė ranka du kartus neblaiviam broliui V. N., g. (duomenys neskelbtini), į dešinės pusės krutinę, taip sukeldamas fizinį skausmą, bei toliau įvyko tarpusavio grumtynės, kurio metu J. N. sudavė ranka V. N. nenustatyta kiekį į galvos sritį. Po įvykio J. N. nustatyta 1.68 promilės, V. N. nustatyta 2.83 promilės neblaivumas (e. b. l. 11-15,16-17).

(duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 140 straipsnio 2 dalį pagal V. N. pareiškimą apie tai, kad jį sumušė J. N. (e. b. l. 18-23).

(duomenys neskelbtini) įtariamojo laikino sulaikymo protokole nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), 02.05 val. sulaikytas J. N., gim. (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 95-100).

(duomenys neskelbtini) nutarime nurodyta, kad J. N. iš laikino sulaikymo paleistas į laisvę (duomenys neskelbtini)14.10 val. (e. b. l. 101-102).

Alkoholio kiekio nustatymo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje nurodyta, kad 2023-03-20 J. N. nustatytas 1,68 promilės neblaivumas, V. N. 2,83 promilės neblaivumas (e. b. l. 6-9).

Visų šių duomenų visuma, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimus, įrodyta, kad

kaltinamasis V. N. (duomenys neskelbtini) 0.19 val. būdamas namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (alkoholio kiekio matavimo prietaisu nustatytas 2,83 promilių girtumas), iš mobiliojo ryšio telefono tel. Nr. (duomenys neskelbtini) paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir telefonu melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, kad prieš 30 min. namuose brolis J. N. trenkė kumščiu į galvą, dėl to į įvykio vietą, į V. N. namus, esančius (duomenys neskelbtini), buvo išsiųsti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato policijos pareigūnai. Atvykusiems policijos pareigūnams V. N. melagingai įskundė savo brolį J. N., kad jis buvo brolio J. N. sumuštas ir patyrė stiprų fizinį skausmą. Dėl to Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariate (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pradėtas J. N. baudžiamasis persekiojimas, t. y. J. N. nuo (duomenys neskelbtini) 2 val. 5 min. iki (duomenys neskelbtini) 14 val. 10 min. buvo laikinai sulaikytas. Tokiu būdu kaltinamasis V. N. padarė nusikaltimą, numatytą BK 236 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbantis. Teismo vertinimu, bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnyje, bus pasiekta paskiriant kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką numatytą viešųjų darbų bausmę, kurios terminas ilgesnis už įstatyme numatytą vidurkį (BK 46 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 1-3 dalys).

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, todėl paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Teismas, va­do­vau­da­ma­sis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti V. N. sumažintą 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos, jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.