- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-20
- Bylos Nr.
- 1A-362-319-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00819-2013-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rimas Švirinas (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Egidijus Jonas Grigaravičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš kolegijos pirmininko teisėjo Rimo Švirino, teisėjų Jūratės Jakubonienės, Egidijaus Jono Grigaravičiaus, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, teismo posėdyje išnagrinėjusi Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-362-319-2014,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apygardos teisme gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1A-362-319-2014, apeliacine tvarka Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje 2014-05-20 ir priteisti iš nuteistojo J. A. 226, 80 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Teikimas netenkinamas.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka gynėjo dalyvavimas yra privalomas (BPK 322 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 51 straipsnio 3 dalis numato, jog tokiu atveju kai gynėjo nėra pasikvietęs pats nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu nėra pakvietę kiti asmenys, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas privalo išaiškinti įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, kad paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgiant į įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo turtinę padėtį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, gali būti išieškotos į valstybės biudžetą šio Kodekso nustatyta tvarka. Taigi įstatyme įtvirtinta, kad tokios išlaidos gali būti išieškotos atsižvelgiant į turtinę padėtį, išskyrus nurodytas išimtis, be to, apie tai nuteistajam turi būti išaiškinta iš anksto. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 21 straipsnio 6 dalyje, kurioje be kita ko pasisakyta, kad grąžintinų antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis nustatomas atsižvelgiant į šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 12 straipsnio 3 ir 5 punktus ir 14 straipsnio 5 dalį. Šiuo metu mechanizmas, kaip bylą nagrinėjantis teismas galėtų įgyvendinti minėtą įstatymo nuostatą įtvirtintas nėra. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte numatyta, kad „Kiekvienas kaltinamas nusikaltimo padarymu asmuo turi mažiausiai šias teises: gintis pats arba padedamas savo paties pasirinkto gynėjo arba, jei neturi pakankamai lėšų gynėjui atsilyginti ir, kai tai reikalinga teisingumo interesams, nemokamai gauti advokato pagalbą“.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 straipsnio 1 dalyje. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant BPK 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamųjų apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo metu. Toks procesinis dokumentas paprastai priimamas baudžiamąją bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, retesniais atvejais – apeliacinės instancijos teismui panaikinus išteisinamąjį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priėmus naują, apkaltinamąjį teismo nuosprendį. Apeliacinio proceso stadijoje yra vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto pakaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą ir minėtoje Konvencijoje įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-06-13 nutartis byloje Nr. 1A-405/2014). Apie tai, kad Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos prašymai priteisti turėtas išlaidas dėl gynėjo paskyrimo, kai gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, neturi būti tenkinami, savo praktikoje pasisako ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2014-06-17 nutartis byloje Nr. 2K-322/2014).
Įvertinus aptartas įstatymų nuostatas bei aukštesniųjų teismų praktiką, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme nepriteistinos ir Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas dėl antrinės teisinės pagalbos turėtų išlaidų priteisimo iš nuteistojo J. A. netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 361, 364 straipsniais, teismas
nutaria:
Netenkinti Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistojo J. A..
Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.