- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-08-07
- Bylos Nr.
- 2-314-835/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-04221-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audra Dudzinskienė
- Atsakovas
- A. K., T. Č.
- Advokatai
- Deimintas Radzevičius
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Audra Dudzinskienė, sekretoriaujant Eglei Volungevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovui E. R., atsakovams A. K., T. Č., jo atstovui advokatui Deimintui Radzevičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Artada“ ieškinį atsakovams T. Č., A. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė ieškiniu prašė priteisti solidariai iš atsakovų 119704,78 Lt, 5 % metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovės atstovas ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Kauno apygardos teismas iškėlė bankroto bylą UAB „Artada“. Tikrinant BUAB „Artada“ sandorius už 36 mėnesių laikotarpį buvo nustatyta, kad įmonė nuo 2006 m. lapkričio 3 d. vykdė statybos darbus UAB „Alramsta“ objektuose. Už atliktus darbus UAB „Alramsta“ ieškovei liko skolinga 131779,20 Lt. UAB „Artada“ vadovas ir pagrindinis akcininkas buvo atsakovas T. Č., turintis 51 procentą akcijų, o atsakovas A. K. buvo UAB „Alramsta“ darbuotojas, užimantis aukštas pareigas įmonėje ir antrasis UAB „Artada“ akcininkas, turintis 49 procentus akcijų. Pagal statybos rangos sutartyse numatytą apmokėjimų tvarką, turėjo būti apmokama už prieš tai buvusią sąskaitą faktūrą, tačiau įmonės vadovas pasirašydavo naujas statybų rangos sutartis negavęs apmokėjimo už anksčiau atliktus darbus. Apmokėjimų nebuvo reikalaujama, buvo tik draugiškas susirašinėjimas. Dėl įmonės vadovo bei akcininko neveikimo išieškant skolą iš UAB „Alramsta“ sumažėjo UAB „Artada“ galimybės atsiskaityti su ieškovės kreditoriais ir atsirado 119704,78 Lt žala.
Atsakovas T. Č. ir jo atstovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad ieškovė teigdama, jog žalą sudaro direktoriaus bei akcininkų neveikimas išieškant skolą iš UAB „Alramsta“, nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių neteisėtus atsakovų veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, atsakovų, kaip teisės pažeidėjų, kaltę. UAB „Artada“ ir UAB „Alramsta“ sėkmingai bendradarbiavo nuo 2006 metų. Jas siejo prievoliniai sutartiniai santykiai, kuriuos abi šalys vykdė tinkamai. UAB „Alramsta“ buvo viena iš didžiausių užsakovių. Mokėjimai kažkiek vėluodavo, kaip ir visose statybose, bet vyko nuolatos, kas mėnesį 10000,00 – 30000,00 Lt. Statybų tokia praktika, kad mokėjimai kažkiek vėluoja, tačiau visi darbai buvo pradėti tik su avansiniu mokėjimu. Paskutinių objektų, už kuriuos siūlė per mažą avansinį mokėjimą, atsisakė. Nuolat ragino apmokėti įsiskolinimus žodžiu ir raštu, kadangi dirbo vienose patalpose, todėl nuolat primindavo apie skolas.
Atsakovas A. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad jis kaip akcininkas atliko visus veiksmus, kad įmonė būtų išgelbėta nuo bankroto, įnešė daug lėšų, kurių jam nieks negrąžino.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Iš bylos medžiagos ir šalių paaiškinimų nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gruodžio 13 d. nutartimi iškėlė UAB „Artada“ bankroto bylą, kurios akcininkai buvo direktorius T. Č. ir A. K. (b. l. 4-5, 7-8). Bankroto administratorius patikrino įmonės sandorius sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir nustatė, kad UAB „Artada“ nuo 2006 m. lapkričio 3 d. atliko statybos darbus UAB „Alramsta“ objektuose, kuri už juos neatsiskaitė, o atsakovai neatliko jokių veiksmų, kad skola būtų išieškota.
Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat dėl tyčinio bankroto nustatymo. Nors atsakovas T. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškovė praleido nustatytą terminą ieškiniui pareikšti, tačiau neprašė taikyti ieškinio senatį ir bylos nagrinėjimo metu ginčo dėl termino tarp šalių nebuvo, todėl šiuo klausimu teismas nepasisako.
Byloje kilo ginčas dėl to, ar buvę bankrutavusios įmonės vadovas ir akcininkas padarė žalą neveikimu išieškant skolą iš UAB „Alramsta“.
Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką, yra nurodęs, kad įmonės vadovo, akcininko civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 - 6.249 straipsniuose, todėl ieškovės pareiga yra įrodyti neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, padarytos žalos faktą ir teisės pažeidėjo kaltę. Nustačius neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą, jų kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). CK 6.245 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad civilinė atsakomybė - tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas, o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatyme nustatytos pareigos, atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai atlikti draudžia, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 ir 178 straipsniuose įtvirtinta, kad šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.).
Teismas sprendžia, kad bankrutavusi (bankrutuojanti) bendrovė privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu, t. y. šios civilinės bylos atveju ieškovė privalo įrodyti vadovo ir akcininko neveikimu padarytą turtinę žalą. Ieškovė neįrodinėja atsakovų kaltės, o tik pateikia UAB „Artada“ su UAB „Alramsta“ sudarytas statybų rangos sutartis ir neapmokėtas sąskaitas-faktūras, iš kurių matyti, tik tiek, kad šalys bendradarbiavo. Ieškovė privalo įrodyti ir kitas svarbias aplinkybes, o būtent ar kai įmonė tapo faktiškai nemoki, ji prisiėmė naujus įsipareigojimus, ar dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais didėjo nuostoliai arba atsirado naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti. Pastarųjų aplinkybių ieškovė ieškinyje nenurodė, jų neanalizavo ir nevertino teismo posėdžio metu. Ieškinio reikalavimą išimtinai grindė tuo, kad įmonės vadovas pasirašydavo statybos rangos sutartis negavęs apmokėjimo už anksčiau atliktus darbus, taip didindamas skolą savo vadovaujamai įmonei ir nei direktorius, nei valdymo organai nedarė nieko, kad skola būtų išieškota iš UAB „Alramsta“, šiuos faktus įrodinėdama išimtinai tik pateiktomis į bylą 2008 metų Statybų rangos sutartimis, atliktų darbų aktais ir PVM sąskaitomis-faktūromis (b. l. 10-42). Iš byloje esančio Pardavimų operacijų žurnalo (b. l. 55) ir sąskaitos išrašų (b. l. 50-54) matyti, kad UAB „Artada“ ir UAB „Alramsta“ 2008 metais sėkmingai bendradarbiavo, šalis siejo sutartiniai prievoliniai santykiai, kuriuos abi šalys vykdė tinkamai. Be to, kaip matyti iš pateikiamų sąskaitos išrašų, UAB „Alramsta“, nors ir vėluodama, nuolat mokėjo UAB „Artada“, todėl nepasirašyti statybos rangos sutarčių negavus apmokėjimo, nebuvo pagrindo. Be to, rangos sutartis atsakovas pasirašinėjo atsižvelgdamas į įmonės padėtį, kadangi tokios sutartys buvo reikalingos įmonės veiklai, apyvartai. Atkreiptinas dėmesys, kad UAB „Alramsta“ teikė didžiąją dalį įmonės gaunamų užsakymų UAB „Artada“. Šie įrodymai paneigia ieškovės atstovo argumentus, kad įmonės vadovas elgėsi nerūpestingai pasirašydamas statybų rangos sutartis. Be to, niekuo nepagrįsti ieškovės teiginiai, kad įmonės direktorius bei akcininkas nesiėmė priemonių išieškant skolą iš UAB „Alramsta“ ir tokiais savo veiksmais padarė žalą ieškovei. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, matyti, kad UAB „Artada“ 2009 m. rugsėjo 12 d. registruotu laišku pateikė UAB „Alramsta“ pranešimą dėl 119704,78 Lt įsiskolinimo apmokėjimo (b. l. 56), kuriame nurodyta, kad negavę apmokėjimo imsis teisminių skolų išieškojimo priemonių ir, kad skolos išieškojimas bus nukreiptas į akcininką A. K.. Akivaizdu, kad UAB „Artada“ ėmėsi tinkamų priemonių, kad būtų likviduotas UAB „Alramsta“ įsiskolinimas. Teismo manymu, ieškovė nepagrįstai konstatuoja, kad žalą sudaro direktoriaus bei akcininko neveikimas.
Be to, teismas laiko šioje civilinėje byloje esant svarbią kitą aplinkybę, o būtent Lietuvos valstybėje 2008 metų pabaigoje prasidėjęs precedento neturintis ekonomikos sunkmetis, nulemtas pasaulinės ekonomikos ir finansų krizės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. spalio 14 d. nutarimas „Dėl ekonomikos sunkmečio“ Nr. 1295), neigiamai įtakojo visus verslo sektorius, jų finansinę padėtį, dėl ko didelė dalis įmonių bankrutavo arba buvo priverstos nutraukti veiklą. Kadangi pagrindinė ieškovės veikla apsiribojo statybomis, o minėtu laikotarpiu visoje Lietuvoje akivaizdžiai sumažėjo statybų, kas sąlygojo užsakymų sumažėjimą. Net apdairus, rūpestingas bei protingas verslininkas tuo laikmečiu negalėjo protingai tikėtis ar numatyti, kad kils tokio masto finansinė krizė, neigiamai paveikusi įmonės gebėjimą vykdyti savo prievoles (CPK 185 str. 4 d., CK 1.137 str. 2 d.).
Įvertinęs aptartus įrodymus teismas konstatuoja, jog ieškovė neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – neteisėtų atsakovų veiksmų bei priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų tarp atsakovų ir žalos įmonei ir kreditoriams atsiradimo, kas sudaro pagrindą ieškinį atmesti.
Ieškovė kreipėsi į teismą dėl solidaraus nuostolių atlyginimo iš atsakovų buvusio įmonės vadovo T. Č. ir akcininko A. K.. CK 2.45 straipsnyje nurodyta, kad juridinio asmens dalyvis - tai asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą. CK 2.50 str. 2 d. įtvirtinta, kad juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o juridinio asmens dalyvis neatsako pagal juridinio asmens prievoles. To paties straipsnio 3 d. įtvirtinta, kad juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai tais atvejais, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų. Akivaizdu, kad juridinio asmens atsakomybė kyla dėl jo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgiant į minėtą įstatymo nuostatą, ieškovė neįrodė bendraatsakovio A. K., kaip juridinio asmens dalyvio, neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltės. Teismas pažymi, kad ieškovė savo ieškinyje nepateikė jokių įrodymų dėl bendraatsakovio civilinės atsakomybės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.