- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-872-730/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-38-3-00434-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erinija Kazlauskienė
- Ieškovas
- I. V.
- Atsakovas
- E. V.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto E. V. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. V. ieškinį atsakovui E. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos su juo nustatymo ir išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo nustatyti nuolatinę nepilnametės E. V. gyvenamąją vietą kartu su ieškove; nustatyti šalių bendravimo tvarką su dukra : buvimo Lietuvoje laiku atsakovas bendrauja su dukra lyginiais savaitgaliais nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 19 val., atsakovui pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžinant ją į vaiko gyvenamąją vietą pas mamą. Nelyginėmis savaitėmis atsakovas bendrauja su dukra antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 16 iki 20 val. pasiimdamas dukrą iš jos buvimo vietos ir grąžindamas ją į vaiko gyvenamąją vietą pas mamą; Priteisti dukrai iš atsakovo 300 Eur išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, nustatant išlaikymo lėšų valdytoja uzufrukto teise ieškovę; priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinai nustatyti dukros gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti dukrai iš atsakovo laikiną išlaikymą, po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise pavedant valdyti ieškovei. Nurodo, kad šalims 2021 m. gruodį nusprendus grįžti į Lietuvą, atsakovas į Lietuvą gyventi grįžti planavo 2022 m. rugsėjį. Suderinta, kad su vaiku toliau bus bendraujama ta pačia tvarka, tėvui savo sąnaudomis pasiimant ir grąžinant dukrą pas mamą. Pradžioje bendravimas su vaiku vyko pagal susitarimą, kol tėvas balandžio 16 d. pasiėmęs dukrą praėjus mėnesiui jos neparvežė atgal į Lietuvą. Į prašymus nereagavo, nurodė, kad vaiko į Lietuvą negrąžins. Ieškovė teigia, kad dukrą parsivežė į Lietuvą, o atsakovas atsiuntė bilietus į Norvegija, tačiau be atgalinio skrydžio. Mano, kad šiuo atveju dukra nebūdavo grąžinama mamai be jokių objektyvių priežasčių, atsakovas pasisavino dukros asmens dokumentą. Teigia, kad situacijos sureguliavimas yra būtinas prioritetiniais vaiko interesais. Siekiant išvengti panašių situacijų, nustatytina vaiko gyvenamoji vieta su mama.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Plungės apylinkės teismas 2022 m. liepos 18 d. nutartimi tenkindamas ieškovės prašymą iš dalies taikė laikinąsias apsaugos priemones – nustatė dukros E. V. laikiną gyvenamąją vietą su ieškove, priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą dukrai po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2022 m. liepos 18 d. iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoju paskiriant ieškovę, nustatė laikiną atsakovo ir dukros bendravimą, tokia tvarka: atsakovas bendrauja su dukra kas antrą kalendorinio mėnesio savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18 val.. Pagrindiniai nutarties motyvai:
4. Nurodė, kad ieškovės ir atsakovo nepilnametė dukra šiuo metu gyvena kartu su ieškove. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė duomenis, jog ieškovė gali užtikrinti vaiko geriausius interesus ir tinkamas vaiko gyvenimo sąlygas. Teismas atsižvelgęs į šias aplinkybes, įvertindamas ir nepilnamečio vaiko amžių, vaiko nuomonės išklausymo akte pateiktą vaiko nuomonę, jog mergaitė nori gyventi su mama, tai, jog byloje nėra duomenų apie tai, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo geriausiems interesams, konstatavo, kad yra pagrindas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies. Įvertinęs faktines bylos aplinkybes, teismas nutarė, taikant laikinąsias apsaugos priemones dukros laikiną gyvenamąją vietą nustatyti su mama, iš atsakovo priteisti nepilnamečiui vaikui po 200 Eur kas mėnesį iki teismo galutinio sprendimo įsiteisėjimo dienos ir nustatyti atsakovo ir vaiko laikiną bendravimo tvarką.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantas (atsakovas) prašo Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgė į tai jog šalių dukra gimė ir gyveno Norvegijoje, lankė darželį. Šalims nustojus gyventi kartu, vaikas liko gyventi su apeliantu jo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Tai patvirtina Norvegijos gyventojų registro duomenys. Teigia, kad ieškinyje nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog ieškove su dukra Lietuvoje gyvena nuo 2021 m. gruodžio mėnesio, kadangi dukra lankė darželį Norvegijoje. Nurodo, kad ieškovė atvykusi bendrausi su dukra, savavališkai, nuo 2022 m. gegužės 31 d., dukrą išvežė į Lietuvą. Nurodo, kad teismas netyrė bylos aplinkybių, kur iki prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo šalių nepilnametės dukros gyvenamoji vieta, deklaruota jos gyvenamoji vieta, kokią ugdymo įstaigą lanko. Pažymi, jog laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos nepranešus atsakovui, nagrinėjant prašymą rašytinio proceso tvarka, neišklausius atsakovo, jo nuomonės dėl šalių dukros gyvenamosios vietos pakeitimo.
5.2. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis neatitinka vaiko interesų, nes nuo gimimo vaikas gyveno Norvegijoje, lankė ikimokyklinio ugdymo įstaigą. Ieškovė bendravimo metu su nepilnamete dukra laikotarpiu Norvegijoje, atsakovui nežinant, be vaiko asmens dokumentų (paso) savavališkai paėmė dukrą ir išvyko iš dukros nuolatinės gyvenamosios vietos Norvegijoje į Lietuvą. Atsakovas taip pat kreipėsi Norvegijoje į policiją dėl vaiko pagrobimo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nesant atsakovo pozicijos dėl pareikšto reikalavimo iš esmės neįvertino šios bylos teismingumo klausimo, taip pat neįvertino, kad laikinųjų apsaugos priemonių pagalba bandoma įteisinti neteisėtus dukros pagrobimo veiksmus. Visai tai leidžia teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.
Atsiliepimas
6. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Nurodo, kad apelianto atskirasis skundas grindžiamas melagingomis aplinkybėmis turinčiomis esminę įtaką teisės normų taikymui. Teigia, kad apeliantas meluoja teigdamas, neva ieškovė 2021 m. gruodžio 14 d. išvyko į Lietuvą, o dukra liko gyventi su juo Norvegijoje. Ieškovė tik su dukra grįžo nuolat gyventi į Lietuvą 2021 m. gruodžio 16 d., ką patvirtina teikiami lėktuvo bilietai. Nurodo, kad šiuo atveju pagal susitarimą apeliantas dukrą pasiėmė į Norvegiją, iš anksto suderinus, kad tėvas parveš vaiką mamai į Lietuvą, kurią vėliau atsisakė grąžinti. Ieškovės teigimu atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais pagal 1980 m. Hagos Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų 3 straipsnį, pasireiškę neteisėtu vaiko sulaikymu. Nurodo, kad nesutinka su skundo motyvais, kurias apeliantas nurodo, kad byla teisminga Norvegijos kompetentingoms institucijoms.
6.2. Nurodo, kad šiuo atveju buvo aiškiai išreikštas ir realizuotas ieškovės ketinimas nuolatinai apsigyventi su dukra Lietuvoje. Tokį ketinimą išreiškė ir atsakovas. Ieškovė turi Lietuvoje namus, 2021 m. liepos 25 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą Lietuvoje, Lietuvoje susirado darbą, dukra priimta į darželį, kurį lankys nuo rugsėjo, dukra yra lietuvių tautybės ir Lietuvos Respublikos pilietė, kalba lietuviškai, Lietuvoje gyvena vaiko giminaičiai su kuriais ji bendrauja, brolis iš pirmosios atsakovo santuokos. Pažymi, kad tais atvejais, kai neįmanoma nustatyti vaiko nuolatinės (įprastinės) gyvenamosios vietos, 1996 m. Hagos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta jurisdikcijos nustatymo taisyklė pagal vaiko buvimo vietą. Teigia, kad tik taikius laikinąsias apsaugos priemones užtikrinamas stabilumas, bendravimas su tėvu. Situacijos laikinas sureguliavimas atitinka vaiko interesus, kol šalys sutars dėl bendravimo su vaiku arba šį ginčą išspręs teismas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
8. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
9. Apeliantas pateiktu atskiruoju skundu nurodo, kad teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tinkamai neįvertino bylos faktinių aplinkybių, teigia, kad šalių dukra gimė ir augo Norvegijoje, o ieškovė pakeitė dukros gyvenamąją vietą, be to, teismas ieškovės prašymo pagrįstumo klausimą įvertino nepranešęs apeliantui, tinkamai neišnagrinėjęs bylos teismingumo klausimo.
10. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus (nutarties 9 punktas) daroma išvada, kad byloje keliamas klausimas ar pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šeimos byloje tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir taikė proceso teisės normas.
11. Visų pirma, pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
12. CK 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Vienas iš šių priemonių tikslų – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymas ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Todėl, nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ar pakeitimo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje, ar egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Kiekvienu atveju sprendžiant klausimą, susijusį su nepilnamečiais vaikais, yra privaloma vadovautis prioritetiniu nepilnamečių vaikų teisių ir interesų gynimo principu.
13. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą šeimos bylose teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, tarp jų – laikinai nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Laikinas, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu. Ši teisinius santykius laikinai sureguliuojanti priemonė sudaro sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas.
14. Nagrinėjamu atveju Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina šalių dukros gyvenamoji vieta su ieškove, priteistas laikinas išlaikymas, mokamomis periodinėmis išmokomis po 200 Eur iki galutinio teismo sprendimo šioje byloje priėmimo ir nustatyta laikina atsakovo ir dukros bendravimo tvarka.
15. Apeliantas nurodo, kad nagrinėjamu atveju minėtos laikinosios apsaugos priemonės taikytos netinkamai, tai yra ne visapusiškai ir tinkamai įvertinus faktines aplinkybes jog šalių dukra gimė ir augo Norvegijoje, o ieškovė savavališkai pakeitė dukros gyvenamąją vietą.
16. Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kiekvienu atveju, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikino pobūdžio, taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti apsvarstytą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių. Tik nagrinėdamas bylą iš esmės teismas įvertina aplinką, kurioje vaikas gyvena, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustato, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
17. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus nustatė, kad šalių nepilnametė dukra yra Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Šiuo metu šalių dukra gyvena kartu su ieškove adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022 m. liepos 14 d. išvada nustatyta, kad šeima dėl vaiko teisių pažeidimų nėra žinoma, šiuo metu vaikas gyvena kartu su ieškove, vaikui sudarytos gyvenimo sąlygos yra tinkamos. Išvada teikianti institucija nurodo, kad ieškovės prašomos nustatyti laikinosios apsaugos priemonės atitinka vaiko interesus. Remiantis 2022 m. liepos 14 d. vaiko nuomonės išklausymo aktu nustatyta, kad vaikas yra išreiškęs norą gyventi kartu su mama, lankyti darželį. Remiantis (duomenys neskelbtini) lopšelio – darželio 2022 m. rugpjūčio 8 d. pažyma nustatyta, jog šalių dukra yra priimta į darželį ir jį pradės lankyti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d.. Byloje pateikti įrodymai taip pat patvirtina, jog šalių dukra iki išvykimo į Lietuvos Respubliką, gyveno Norvegijos Karalystėje.
18. Nors apeliantas nurodo, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė tinkamai neįvertinęs bylos faktinių aplinkybių, tačiau su šiuo argumentu negalima sutikti. Kaip matyti tarp šalių yra kilęs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, tai yra ieškovė teigia, jog vaikas be apelianto sutikimo buvo išvežtas į Norvegijos Karalystę, o apelianto teigimu, ieškovė nepagrįstai vaiką išsivežė į Lietuvos Respubliką. Pažymėtina, jog tokioje faktinėje situacijoje, svarbiausi yra vaiko interesai, siekiant užtikrinti jo socialinės raidos, psichologinės gerovės pastovumą (nutarties 16 punktas). Šiuo atveju byloje pateikti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad vaikas gyvena su mama pakankamai ilgą laiko tarpą Lietuvos Respublikoje, turi saugią ir tinkamą gyvenamąją aplinką, vaiko ugdymo poreikiai yra užtikrinami (nutarties 17 punktas). Pažymėtina, jog po skundžiamos nutarties priėmimo, Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki kol bus pagal apelianto prašymą nustatyta, ar šalių dukra turi būti grąžinama į Norvegijos Karalystę pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų arba per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nebus pateiktas prašymas dėl leidimo išdavimo dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į jo gyvenamosios vietos valstybę.
19. Kaip matyti nagrinėjamu atveju bylos sustabdymo pagrindai (nutarties 18 punktas) nėra išnykę, tai yra apelianto prašymo pagrįstumo klausimas nėra išnagrinėtas, tokie duomenys teismui nepateikti (CPK 178 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant konfliktiškiems šalių santykiams dėl vaiko gyvenamosios vietos, siekiant išvengti vaikų įtraukimo į suaugusiųjų tarpusavio nesutarimus, galimas manipuliacijas vaikų atžvilgiu, šiuo konkrečiu atveju vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove yra tikslingas. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti visų bylos aplinkybių, tačiau atsižvelgiant į šios bylos procesinę stadiją, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas ieškovės prašymo pagrįstumo klausimą pagrįstai atsižvelgė į tai, jog vaikas šiuo metu gyvena kartu su ieškove Lietuvos Respublikoje, kuri gali užtikrinti jos interesus, taip pat įvertino ir šalių dukros nuomonę, atsižvelgė ir į tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų jo geriausiems interesams ar vaiko saugumui. O ir be to, ieškovės su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikti rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog vaiko ugdymo poreikiai yra užtikrinami, vaikas lanko darželį (nutarties 16 punktas), todėl atsižvelgiant į minėtas faktines aplinkybes, siekiant užtikrinti vaiko gyvenamosios vietos pastovumą, į tai, jog byloje nenustatyta pakankamai objektyvių aplinkybių pakeisti faktinę vaiko gyvenamąją vietą, todėl pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kuria nustatė vaiko gyvenamąją vietą kartu su ieškove. Atkreiptinas dėmesys, kad laikinųjų pasaugos priemonių taikymo paskirtis nėra susijusi su ginčo išnagrinėjimu, todėl vaikų gyvenamosios vietos ir kiti byloje sprendžiami klausimai, bus išspręsti tik įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir išnagrinėjus ginčą iš esmės.
20. Būtina pažymėti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove nustatė ir laikiną apelianto ir dukros bendravimo tvarką apeliantui bendraujant su dukra kas antrą kalendorinio mėnesio savaitgalį, pasiimant dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį 10 val. ir grąžinant ją į jos gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį 18 val.. Apeliantas nesutikimo motyvų dėl nustatytos bendravimo tvarkos atskirajame skunde nenurodo, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą kartu su ieškove, užtikrino ir vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais, palaikyti ir stiprinti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, o nustatyta laikina bendravimo su vaiku tvarka šiuo atveju atitinka tiek vaiko, tiek jo tėvų interesus.
21. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas ieškovės prašymą išnagrinėjo apie tai nepranešęs apeliantui, neįvertinęs apelianto argumentų dėl bylos teismingumo klausimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas nereikalauja informuoti kitus asmenis apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Teisė spręsti, ar konkrečiu atveju klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo spręsti nepranešus atsakovui, priklauso teismui. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių – laikino vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, jam turėjo būti sudaryta galimybė pateikti savo poziciją nagrinėjamu klausimu. Tačiau pastebėtina, jog teise teikti atsikirtimus E. V. pasinaudojo paduodamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teisme, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė proceso teisės normas, išnagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepranešęs apie tai apeliantui.
22. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 28 d. nutartimi sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas iki kol bus pagal apelianto prašymą nustatyta, ar šalių dukra turi būti grąžinama į Norvegijos Karalystę pagal 1980 m. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų arba per protingumo kriterijų atitinkantį laikotarpį nebus pateiktas prašymas dėl leidimo išdavimo dėl nepilnamečio vaiko grąžinimo į jo gyvenamosios vietos valstybę. Pažymėtina, kad išnagrinėjus šį prašymą, galimai pasikeitus faktinei situacijai, šalys turi teisę kreiptis su nauju prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (pakeitimo) iki ginčo išsprendimo.
Dėl bylos procesinės baigties
23. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, taikė proceso teisės normas, dėl ko pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Atsižvelgiant į tai, nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2022 m. liepos 18 d. nutartį palikti nepakeistą.