- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-10-15
- Bylos Nr.
- e2A-1328-436/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-01344-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Arūnas Rudzinskas
- Ieškovas
- B. V.
- Atsakovas
- R. N.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio, Nerijaus Meilučio ir Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-269-831/2018 pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovei R. N. dėl žemės sklypo ribų nustatymo, taip pat sodinių, asbesto gaminių ir atliekų pašalinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ginčas kilęs dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su nuosavybės netekimu (negatorinis ieškinys).
Šalies argumentai
2. Ieškovė B. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama:
2.1. pripažinti, kad atsakovės R. N. sklypo planas ir atsakovės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, taip pat atsakovei priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), planas, prieštarauja galiojantiems teisės aktams, teisėtų lūkesčių principui bei teisinės valstybės principui; ta apimtimi kuria nustato su ieškovės sklypo plane patvirtintomis koordinatėmis nesutampančias (Atsakovės sklypo plano Koordinačių žiniaraštyje taškas Nr. 3) bei nesuderinamas (Atsakovės sklypo plano Koordinačių žiniaraštyje taškas Nr. 6 ir atsakovei priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano Koordinačių žiniaraštyje taškas Nr. 6) koordinates, negalioja; nustačius, kad atsakovės sklypo plane bei atsakovės sklypo ribų paženklinimo- parodymo akte prie S. K. pavardės esantis parašas yra suklastotas, atsakovės sklypo planą ir atsakovės sklypo ribų paženklinimo - parodymo aktą pripažinti negaliojančiais visa apimtimi;
2.2. įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti atsakovės sklypo plano Koordinačių žiniaraštyje taškus Nr. 3 ir Nr. 6 bei atsakovei priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano Koordinačių žiniaraštyje tašką Nr. 6 žyminčius riboženklius; perkelti tvorą taip, kad ji neįsiterptų į ieškovės sklypą (t. y. neperžengtų ieškovės sklypo ribų, kurias apibrėžia tiesios linijos tarp ieškovės sklypą žyminčių riboženklių).
2.3. įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti visus arčiau nei 3 metrus iki ieškovės sklypo ribos augančius atsakovės medžius (išskyrus vaisius vedančius senus vaismedžius) ir arčiau nei per 1 metrą iki ieškovės sklypo ribos augančius atsakovės krūmus;
2.4. įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo saugiai pašalinti tvorai panaudotus asbestcemenčio (šiferio) lakštus;
2.5. įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo saugiai pašalinti jos sklype neteisėtai laikomas stambiagabarites, statybines ir kitas atliekas;
2.6. priteisti iš atsakovės ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė R. N. su ieškiniu nesutiko, kadangi jos namų valdos geodeziniai matavimai atlikti dar 2009 metais, o kitos paskirties žemės – 2016 metais. Jokių pažeidimų žemėtvarkos institucijos nenustatė, matavimus atliko kompetetingi tos srities specialistai. 2016 m. bei 2017 m. jos sklype lankėsi augalų specialistas, gamtos apsaugos specialistas, žemėtvarkininkai ir reporterė. Jokių didelių pažeidimų niekas neįžvelgė. Jokių raštiškų nurodymų dėl minėtų tariamų pažeidimų pašalinimo iš atitinkamų srities specialistų iki šiol nėra gavusi, tad nei vieno įstatymo nėra pažeidusi. Šiferis pagal tvorą sudėtas prieš 17 metų, asbesto šiferis yra nenuodingas, nuodingos yra tik šiferio dulkės. Metalas, kuris minimas kaip atliekos, yra statybinės medžiagos planuojamam statyti ūkiniam pastatui, kurio statymo darbai užsitęsė dėl vyro mirties ir ateityje bus panaudotos. Ąžuolai ir eglės pasodinti prieš 40 metų. Jie nesudaro jokio šešėlio ieškovės sklypui, be to, ta vieta, kur auga šie medžiai net nesiriboja su ieškovės namų valda. Tuo tarpu riešutmedžiai šalia ribos pasodinti susitarus su ieškovės motina, kuri yra mirusi. Pagal šią dieną galiojančius įstatymus želdinių sodinimo atstumai nuo sklypo ribos galioja tik naujai pasodintiems augalams, tad seniai pasodintiems želdiniams nėra taikomi.
Šalies argumentai
4. Trečiais asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad žemės sklypo ribų paženklinimas buvo atliktas nepažeidžiant teisės aktų nustatytų reikalavimų, o žemės sklypo ribų neatitikimai sudaro leistiną dydį (iki 0,3 m). Ribų paženklinimo aktą pasirašė įgaliotas asmuo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. balandžio 3 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: įpareigojo atsakovę R. N. per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo saugiai pašalinti tvorai panaudotus asbestcemenčio (šiferio) lakštus, likusioje dalyje ieškinį atmetė. Teismas sprendime nurodė:
1.1. Ieškovės reikalavimams dėl atsakovės sklypo plano ir atsakovės sklypo ribų paženklinimo –parodymo akto panaikinimo bei įpareigojimo atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti atsakovės sklypo plano Koordinačių žiniaraštyje taškus Nr. 3 ir Nr. 6 bei atsakovei priklausančio žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plano Koordinačių žiniaraštyje tašką Nr. 6 žyminčius riboženklius atsakovės prašymu teismas taikė ieškinio senatį, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalį. teismas nustatė, kad ieškovei apie jos teisių pažeidimus šių reikalavimų dalyje turėjo tapti žinoma nuo jos tapimo žemės sklypo savininke momento, t. y. nuo 2012 m. rugpjūčio 27 d. (po savo motinos J. V. mirties), tuo tarpu ieškovės ieškinys teisme gautas 2017 m. rugsėjo 4 d.
1.2. Nepaisant ieškinio senaties taikymo, teismas pasisakė dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo ir nurodė, kad atsakovės R. N. ir ieškovės B. V. žemės sklypų planuose neatitikimas yra leistinumo ribose, atsakovės sklypo plane ir atsakovės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte pasirašė įgaliojimus turintis asmuo – Marijampolės apskrities viršininko administracijos Vilkaviškio žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja vyriausioji specialistė V. B. (dabartinė Nacionalinės žemės tarnybos Vilkaviškio skyriaus vedėja), kuri turėjo įgaliojimus pasirašyti už S. K., jam neesant, būtent jos parašas ir buvo ant minėtų dokumentų. Ieškovė teismui nepateikė jokių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad V. B. neturėjo teisės pasirašyti dokumentų.
1.3. Teismas nustatė, kad iš bylos medžiagos nėra aišku, kiek ir kokių augalų yra namų valdoje ir kurie iš jų turėtų būti perkelti ar pašalinti. Iš ieškovės pateiktų nuotraukų teismas negalėjo nustatyti su kokiu konkrečiai sklypu jos yra susijusios, kada ir kokiomis aplinkybėmis jos padarytos, tuo tarpu antstolio A. M. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, atliktas ieškovės prašymu, nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu, be to, atstumai iki želdinių antstolio buvo matuojami ne tinkamai – iki jų pradžios o ne iki vidurio, atstumai buvo matuojame ne iki visų augalų, o pasirinktinai. Be to teismui pateikti kiti duomenys patvirtina, kad visi želdiniai sodinti seniai, iki 2016 metų ir jokių pažeidimų dėl jų augimo vietos nėra nustatyta.
1.4. Teismas tenkino ieškovės reikalavimą įpareigoti atsakovę pašalinti asbesto šiferio lakštus nuo tvoros, kadangi įgyvendinant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 26 straipsnyje numatytą neigiamo poveikio aplinkai ribojimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 28 d. nutarimo Nr. 1163 „Dėl asbesto ir jo turinčių gaminių importo, gamybos ir naudojimo ribojimo“ 3 punkte nustatyta „uždrausti Lietuvos Respublikos teritorijoje: 3.1. naudoti gofruotus ir kitus lakštus iš asbestcemenčio, panelius, plyteles ir panašius dirbinius iš asbestcemenčio statomuose ir remontuojamuose objektuose; <.. .> 3.4. nuo 2003 m. sausio 1 d. naudoti šio nutarimo 1.3 punkte nurodytus asbesto turinčius gaminius; <.> 3.6. nuo 2005 m. sausio 1 d. naudoti asbestą (kodas pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 2524.00) ir visus kitus jo turinčius gaminius”.
1.5. Teismas netenkino ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo saugiai pašalinti jos sklype neteisėtai laikomas stambiagabarites, statybines ir kitas atliekas, kadangi byloje nebuvo nustatyta, kad atsakovės žemės sklypo ribose laikomi daiktai atliekos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
6. Ieškovė B. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 13 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovės reikalavimai ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas sprendimą, netinkamai įvertino:
1.1. ieškinio senatį reguliuojančias teisės normas, kadangi ieškinio reikalavimai panaikinti žemės sklypo planą ir ribų paženklinimo – parodymo aktą nėra administraciniai aktai. Be to, nepagrįsta teigti, kad apie juos ieškovė turėjo sužinoti iškart po nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (žemės sklypą) įgijimo;
1.2. ieškovės pateiktus argumentus dėl žemės sklypų ribų neatitikimo, be to, rėmėsi trečiojo asmens pateiktais duomenimis apie kitus atsakovei priklausančius žemės sklypus, o ne ginčo sklypą;
1.3. įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, kadangi ne ieškovė turėjo įrodyti, kad ginčijamus aktus pasirašė ne tas asmuo, kuris juose yra nurodytas;
1.4. įrodymus apie ginčo ribose esančius želdinius. Nors teismas sprendė, kad neužtenka įrodymų šiam reikalavimui tenkinti, nesiėmė veiksmų tiesai nustatyti, be to, nepriėmė abstraktaus sprendimo, kurio vykdymas iš esmės nesukeltų jokių sunkumų;
1.5. duomenis apie atsakovės žemės sklype esančias stambiagabarites, statybines ir kitas atliekas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė R. N. atsiliepimu prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
2.1. teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį reikalavimams, susijusiems su administracinių aktų ginčijimu;
2.2. nors teismas neturėjo pareigos nagrinėti reikalavimų iš esmės, nes ieškinio senatis sudaro savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti, tačiau pagrįstai nustatė, kad administraciniai aktai nenaikintini, nes jie priimti nepažeidžiant jiems keliamų reikalavimų;
2.3. ieškovė neįrodė, kokie konkrečiai medžiai pažeidžia jos teises, todėl pagrįstai ieškinys šioje dalyje atmestas kaip neįrodytas;
2.4. ieškovė neįrodė savo reikalavimo pašalinti jai nepatinkančius daiktus iš atsakovės sklypo pagrįstumo. Vien tai, kad atsakovės sklype ieškovei kažkas nepatinka nesudaro teisinio pagrindo tenkinti tokį ieškovės reikalavimą.
8. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė pagrįstą teismo sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis).
10. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė B. V. asmeninės nuosavybės teise valdo žemės sklypą (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovė R. N. yra gretimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Ieškovės žemės sklypo planas buvo sudarytas V. Š. įmonės ir patvirtintas 2009 m. vasario 25 d. (sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centras Marijampolės filiale 2009 m. birželio 30 d.), 2008 m. lapkričio 5 d. surašytas šio žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas. Atsakovės žemė sklypo planas parengtas UAB „Vilkaviškio biuras“ ir patvirtintas 2009 m. birželio 17 d. (sklypo ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje VĮ Registrų centras Marijampolės filiale 2009 m. rugpjūčio 6 d.), 2009 m. birželio 2 d. surašytas minėto sklypo ribų paženklinimo aktas pagal atliktus geodezinius matavimus. 2016 m. rugpjūčio 24 d. atliekant žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nužymėjimo darbus buvo įkalti du riboženkliai Nr. 1 ir Nr. 2.
11. Ieškovė byloje pareiškė šiuos reikalavimus: 1) pripažinti, kad atsakovės sklypo planas ir atsakovės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, prieštarauja galiojantiems teisės aktams, ir juos dalyje arba visa apimtimi panaikinti (nesutampa ieškovės ir atsakovės žemės sklypų koordinatės); 2) įpareigoti atsakovę nustatytu terminu pašalinti netinkamai pažymėtus riboženklius ir perkelti tvorą taip, kad ji neįsiterptų į ieškovės sklypą; 3) įpareigoti atsakovę nustatytu terminu pašalinti visus arčiau nei 3 metrus iki ieškovės sklypo ribos augančius atsakovės medžius (išskyrus vaisius vedančius senus vaismedžius) ir arčiau nei per 1 metrą iki ieškovės sklypo ribos augančius atsakovės krūmus; 4) įpareigoti atsakovę nustatytu terminu saugiai pašalinti tvorai panaudotus asbestcemenčio (šiferio) lakštus; 5) įpareigoti atsakovę nustatytu terminu saugiai pašalinti jos sklype neteisėtai laikomas stambiagabarites, statybines ir kitas atliekas.
Žemesnės instancijos teismas
12. Pirmosios instancijos teismas taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą administraciniams aktams ginčyti pirmam ir daliai antrojo ieškovės reikalavimo, tenkino ketvirtąjį ieškovės reikalavimą, o kitus ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Su teismo sprendimo dalimi, kuria netenkinti ieškovės reikalavimai nesutinka ieškovė nurodydama, kad teismas pažeidė procesinės teisės normas (CPK 176-179 straipsniai – įrodymų vertinimo taisyklės) ir materialinės teisės normas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.124, 1.125 straipsnis – ieškinio senatis).
13. Pažymėtina, kad CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nurodytos jos taikymo sąlygos – nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir (arba) bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 327 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Vienas iš absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, – kai teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas).
Dėl esminių proceso teisės normų pažeidimo ir bylos esmės
14. Iš ieškinio turinio ir byloje išdėstytos ieškovės pozicijos matyti, kad ieškovė kelia žemės sklypo ribų nustatymo klausimą, tačiau tiesiogiai tokio reikalavimo nereiškia.
15. Pažymėtina, kad ginčai dėl žemės sklypo ribų susiję su kadastro duomenų nustatymu ir keitimu, o nekilnojamųjų daiktų, registruojamų Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre, kadastro duomenų nustatymą, jų įrašymą į nekilnojamojo turto kadastrą, taip pat matininkų ir matininkų ekspertų veiklos sąlygas, jų teises, pareigas ir atsakomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymas, Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtinti Nekilnojamojo turto kadastro nuostatai bei žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintos Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės.
16. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 1 punktas numato, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija; paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis. Šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šiame kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato kadastro nuostatai. Kadastro nuostatų 32.1 punkte, nustatančiame, kokie veiksmai turi būti atliekami, nustatant žemės sklypo kadastro duomenis, įtvirtinta, kad, paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas, kurį pasirašo dalyvavusieji paženklinant žemės sklypo ribas kviestiniai asmenys, vykdytojas ir užsakovas arba jo įgaliotas asmuo (3.2.1.1.4 punktas). Pagal kadastro nuostatų 32.1.1 punktą kviestiniai asmenys yra gretimų sklypų savininkai arba jų įgalioti asmenys; pagal 32.1.1.5 punktą kviestinis asmuo (gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo) gali pareikšti pastabų tiek žodžiu, tiek raštu, ir jos privalo būti apsvarstytos vykdytojo. Gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo, pasirašydami žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktą ir nepareikšdami pastabų, šiuo veiksmu sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Taip yra išreiškiamas sutikimas su tuo, kad akte nurodomas žemės sklypas paženklinamas teisingai ir yra nepažeidžiamos besiribojančio žemės sklypo savininko teisės, taip pat patvirtinama aplinkybė, kad ženklinant žemės sklypą, kurio kadastro duomenys yra nustatomi, dalyvavo gretimo sklypo savininkas arba jo įgaliotas asmuo.
17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktas yra privalomas žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo dokumentas. Tik esant tinkamai surašytam žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktui, gali būti rengiamas žemės sklypo geodezinių matavimų planas ir tik tada žemėtvarkos skyrius gali derinti žemės sklypo planą bei gali būti tikslinami žemės sklypo kadastriniai matavimai viešajame registre (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009; 2010 m. sausio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).
18. Nagrinėjamu atveju toks aktas, nustatant tiek ieškovės, tiek atsakovės žemės sklypo ribas, buvo surašytas, tačiau ieškovė ginčija atsakovės žemės sklypo plano ir žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto teisėtumą, remdamasi gretimo žemės sklypo savininkės nedalyvavimo jį surašant aplinkybe, be to, ginčydama parašo dokumentuose tikrumą.
19. Pirmiausia pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas – įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008, 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013; kt.). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2dalies 1punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1dalies 1punktas), jeigu ji jau iškelta. Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų, išskyrus įstatyme nustatytus atvejus.
20. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą pripažinti atsakovės žemės sklypo planą ir atsakovės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą neteisėtais, kaip siekiamus reikalavimo patenkinimo padarinius nurodydama, kad tokiu būdu taps aiškios gretimų žemės sklypų ribos, atitinkamai paaiškės, kad atsakovės tvora bei želdiniai yra neleistinoje vietoje. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien pripažinimu, kad atsakovės žemės sklypo ribos nustatytos netinkamai, nebūtų pasiektas esminis ieškovės siekiamas tikslas – nustatyti žemės sklypo ribas. Siekiant pašalinti gretimų žemės sklypų ribų neatitikimus, kartu turėtų būti ginčijami ir žemės sklypų kadastro duomenys bei prašoma nustatyti ribas atsižvelgiant į konkretų dokumentą.
21. Teisėjų kolegija pažymi, kad žemės sklypo ribų nustatymas civilinėje byloje pareiškus reikalavimą pašalinti kito asmens (šiuo atveju atsakovės) pastatytą tvorą, pasodintus želdinius yra viena iš privalomų nustatyti esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių. Tai leidžia nustatyti, ar ginčo tvora pastatyta ir želdiniai pasodinti teisėtai ir nepažeidžia kitiems asmenims priklausančių žemės sklypų ribų. Tačiau visų pirma reikia nustatyti, ar žemės sklypų, kuriuos skiria tvora, ribos yra aiškios. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus jų visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios, todėl turi būti nustatinėjamos, tačiau tokiais atvejais turi būti reiškiamas reikalavimas nustatyti žemės sklypo ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010).
22. Kartu pažymėtina, kad ieškovė reiškia reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo (žemės sklypo plano, žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo akto), tačiau atsakove byloje nurodo tik šio žemės sklypo savininkę, o ne instituciją, priėmusią ginčijamus aktus. Be to, ieškovė prašo įpareigoti atsakovę (t. y. privatų fizinį asmenį) pašalinti riboženklius, nors tokia pareiga atsakovei negali būti nustatyta (riboženklius įrengia matininkai, už jų išsaugojimą atsako žemės sklypo savininkas ar nuomininkas, kuriam už sugadinimą ar neišsaugojimą net numatyta administracinė atsakomybė).
23. Pažymėtina, kad dėl šalių tinkamumo teismas turėtų spręsti pasirengimo civilinės bylos nagrinėjimo stadijoje, siūlydamas ieškovei netinkamą šalį pakeisti tinkama. Teismas, vadovaudamasis bendradarbiavimo principu (CPK 8 straipsnis), pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje nustatęs, kad ieškinys pareikštas ne tam asmeniui, kuris turi pagal ieškinį atsakyti (CPK 45 straipsnio 1 dalis), arba ieškinys galėtų būti pareikštas ir papildomam atsakovui, turėtų pasiūlyti ieškovui pakeisti netinkamą atsakovą tinkamu atsakovu, kuris turėtų atsakyti pagal reiškiamą reikalavimą, arba pasiūlyti pareikšti reikalavimą tinkamam ieškovui, kuriam priklauso reikalavimo teisė. Ši nuostata grindžiama civilinio proceso tikslais, koncentruotumo, ekonomiškumo principais, teismo pareiga rūpintis išsamiu bylos aplinkybių atskleidimu ir siekiu tinkamai išnagrinėti bylą.
24. Nustatytos aplinkybės byloje leidžia konstatuoti, kad teismas padarė esminius proceso teisės pažeidimus, nes turėdamas pareigą nustatyti, jog: 1) ieškovės reiškiamas reikalavimas pats savaime jai nesukels teisinių pasekmių; 2) dalis ieškovės pareikštų reikalavimų reiškiami ne tam asmeniui, kuris turi atsakyti; nepaskyrė ieškovei termino nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti tokiu būdu tinkamai neapibrėžė bylos nagrinėjimo ribų ir nenustatė asmenų, pagal reiškiamus reikalavimus galinčių atisakyti. Dėl nurodytų pažeidimų teisėjų kolegija sprendžia, kad buvo padaryti esminiai proceso teisės pažeidimai, kurie sąlygojo neteisingą bylos baigtį ir šių pažeidimų apeliacinės instancijos teisme ištaisyti nėra galimybės.
Dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo
25. Kaip jau nurodyta, CPK 327 straipsnio 1 dalis nustato apeliacinės instancijos teismo teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui ir tuo atveju, kai nustatomi CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas), vienas kurių – kai teismas išsprendžia ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punktas). CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Ieškinyje suformuluoti reikalavimai ir argumentai apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, todėl teismas, priimdamas sprendimą, turi įvertinti bei pasisakyti dėl visų byloje pareikštų reikalavimų (CPK 259, 263 straipsniai).
26. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus, nereikalavo visų būtinų teisingam bylos išnagrinėjimui reikalingų įrodymų ir jų nevertino. Nors ieškovė, prašydama pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje panaikinti, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu absoliučiais jo negaliojimo pagrindais negrindė, tačiau CPK 320 straipsnio 2 dalis įpareigoja apeliacinės instancijos teismą ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pirmąjį ir dalį antrojo ieškinyje suformuluotų reikalavimų atmetė taikydamas ieškinio senatį, tenkino ketvirtąjį ieškovės reikalavimą, kitus ieškovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus (žr. nutarties 11 punktą), tačiau visiškai nepasisakė dėl dalies antrojo reikalavimo, t. y. atsakovės įpareigojimo nustatytu terminu perkelti tvorą taip, kad ji neįsiterptų į ieškovės sklypą.
28. Nurodytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškinį padarė CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto (absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas) pažeidimus, t. y., išsprendė ne visus pareikštus reikalavimus, o spręsdamas tik dalį reikalavimų, neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Be to, kaip jau aptarta, pirmosios instancijos teismas padarė ir kitus esminius proceso teisės normų pažeidimus, kliudančius pagal byloje pareikštus ieškinio reikalavimus nustatyti byloje tiesą. Todėl yra pagrindas panaikinti visą teismo sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
29. Konstatavus absoliutų teismo nutarties negaliojimo pagrindą, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teismas nepasisako, nes šias aplinkybes iš naujo tirs ir vertins pirmosios instancijos teismas.
30. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 3 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.