- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-12
- Bylos Nr.
- 2A-712-513/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Irma Čuchraj (pirm.), Rimvida Zubernienė, Audrius Saulėnas
- Ieškovas
- L. J.
- Atsakovas
- A. N., N. N.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Rimvidos Zubernienės, Audriaus Saulėno, sekretoriaujant Astai Baristienei, dalyvaujant ieškovei L. J., atsakovui A. N., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. N. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1374-676/2010 pagal ieškovės L. J. ieškinį atsakovams A. N. ir N. N. dėl avanso priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovų 13 000,00 Lt sumokėto avanso, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki prievolės visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad tarp ieškovės ir atsakovo A. N. 2001-10-22 buvo sudaryta preliminarioji buto, esančio adresu Pavenčių g. 9-30, Mažeikiuose, pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią atsakovui A. N. ji perdavė 9 000,00 Lt avansą, o jis įsipareigojo parduoti ieškovei jam nuosavybės teise priklausantį nurodytą butą už 20 000,00 Lt. Ieškovė papildomai sumokėjo atsakovui A. N. 2001-12-03 už perkamą butą dar 4 000,00 Lt avansą, tačiau pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-12-08 sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai vykdė savo pareigą – sumokėjo dalį ginčo buto kainos atsakovui A. N.. Klaipėdos miesto apylinkės teismas nurodė, kad vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama, todėl atsakovai yra laikomi kaltais dėl sutarties neįvykdymo. Teismas aiškindamas bei vertindamas sutartį, jos sudarymo tikslą, esmę, turinį bei prasmę, šalių tikruosius ketinimus bei taip pat ir dalyvavusius sudarant sutartį bei ją vykdančius asmenis bei byloje tirtus kitus įrodymus – padarė išvada, jog pagal sutartį atsirado solidari atsakomybė (CK 6.193 str.).
Atsiliepimas
Atsakovas A. N. nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2010-12-08 sprendimu ir prašo jį panaikinti bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovė pati atsisakė pirkti butą, tokiu atveju jos sumokėti rankpinigiai turėjo likti atsakovui. Pirmosios instancijos teismas iš ieškovės gautas lėšas kvalifikavo kaip avansą, tačiau įstatymas nereglamentuoja nei avanso sąvokos, nei apibrėžia jo turinio. Taip pat atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadą, kad jis papildomai iš ieškovės gavo 4 000 Lt.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.)
Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi pareigą grąžinti avansą ieškovei, kai nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis. Taip pat atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu susijusiu su ieškovės 4 000 Lt avanso perdavimo atsakovui. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad jis iš ieškovės gavo rankpinigius, kurie turėtų likti jam, kadangi ieškovė atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Iš šalių 2001-10-22 sudarytos sutarties turinio matyti, kad šalys susitarė ateityje sudaryti buto, esančio Pavenčių g. 9–30, Mažeikiuose, pirkimo–pardavimo sutartį. Dėl to ieškovė perdavė atsakovui 9 000 Lt, o vėliau dar 4 000 Lt. Esant šiai aplinkybei šalių sudaryta sutartis kvalifikuotina kaip preliminarioji buto pirkimo–pardavimo sutartis, tai, jog šalys sudarė preliminarią buto pirkimo–pardavimo sutartį neginčija ir apeliantas. Pažymėtina, kad CK 6. 98 str. 2 d. numatyta, kad rankpinigiais negali būti užtikrinama preliminarioji sutartis, taip pat sutartis, kuriai pagal įstatymą privaloma notarinė forma. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą nekilnojamojo daikto pirkimo pardavimo sutarčiai sudaryti yra privaloma notarinė forma (CK. 1.74 str. 1 d. 1 p.) bei į tai, jog šalys sudarė preliminarią sutartį, kurios rankpinigiais užtikrinti negalima, todėl CK 6.100 str. 1 d. numatanti rankpinigiais užtikrintos sutarties neįvykdymo pasekmės netaikoma. Taip pat apeliantas neigia avanso sąvoką kaip neįtvirtintą įstatyme, tačiau šalių sudarytoje preliminariojoje buto pirkimo–pardavimo sutartyje vis dėlto numatė, kad atsakovas iš ieškovės gauna būtent avansą, o ne rankpinigius kaip nurodo apeliaciniame skunde. Iš šalių sudarytos preliminariosios sutarties nuostatų matyti, kad ieškovės prievolė sumokėti nustatytą pinigų sumą sutartyje įtvirtinta kaip avanso sumokėjimas, kuris įskaitomas į būsimus mokėjimus. Avansas, nustatytas preliminariojoje sutartyje, negali būti pripažintas kaip atliekantis užtikrinamąją funkciją, nes pagal preliminariąją sutartį nė viena iš šalių neįgyja turtinės naudos, tai būdinga tik pagrindinėms sutartims. Šiuo atveju ieškovė ir atsakovas preliminariojoje sutartyje aiškiai numatė, kad jeigu iki 2002 m. gruodžio mėnesio ieškovė nesumokės visos kainos už butą, tai atsakovas turi teisę parduoti butą ir privalo grąžinti avansą ieškovei. Kadangi preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra (CK 6.165 str.), tai nesudarius pagrindinės sutarties avansas turi būti grąžinamas jį sumokėjusiai šaliai, nepriklausomai nuo to, kuri iš šalių yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo. Kaltės klausimas turėtų esminę reikšmę tik tuo atveju, jeigu šalys sutartyje būtų numačiusios netesybas. Esant šių aplinkybių visetui konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo aiškinosi, kuri iš šalių yra kalta dėl pagrindinės sutarties nesudarymo, tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti iš esmės teisingo pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 328 str.).
Taip pat atsakovas ginčija aplinkybę, jog vėliau iš ieškovės gavo 4 000 Lt. Pasak apelianto ieškovės ranka padarytas įrašas, jog jis gavo iš ieškovės 4 000 Lt ir jo parašas po šio prierašo yra suklastotas. Įstatymas numato, jog šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Atsakovas nurodydamas, kad jis iš ieškovės negavo papildomai 4 000 Lt bei kad parašas yra ne jo, nepateikė teismui tai patvirtinančių įrodymų. Šiuo atveju jo teiginiai paneigti eksperto išvada. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-07-21 nutartimi skyrė rašysenos ekspertizę, kad nustatytų, ar sutarties antrojoje pusėje prie įrašo „A. N.“ pasirašė atsakovas A. N.. Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus 2010-10-05 ekspertizės akto išvados matyti, kad dalyje prie įrašo „A. N.“ pasirašė atsakovas A. N.. Įvertinusi šį ekspertizės aktą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nėra pagrindo netikėti ar abejoti ekspertizės akte padaryta išvada. Be to, atliekant šios rūšie tyrimą, kaip nurodyta ekspertizės akte, taikoma išvadų skalė: kategoriška, tikėtina ir išvada, jog nustatyti negalima. Šiuo nagrinėjamu atveju ekspertizės išvada kategoriška ir aiški, tyrimas išsamus, argumentuotas, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo nesivadovauti ekspertizės akte nurodyta išvada, jog parašas yra atsakovo.
Kiti apelianto argumentai apie tai, kad ieškovė gyveno jo bute ir padarė jam žalą, šiai bylai yra teisiškai nereikšmingi ir atmestini, kaip nepagrįsti, be to, atsakovas byloje nepareiškė priešieškinio.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi eksperto išvadą, tinkamai įvertino kitus byloje esančius įrodymus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.