Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2024-06-20 · Administracinė byla Nr. eI3-3071-402/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2024-06-20
Bylos Nr.
eI3-3071-402/2024
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-03220-2023-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno, Marijampolės apskrityse
Atsakovas
Marijampolės savivaldybės tarybos
Trečiasis asmuo
uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI3-3071-402/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03220-2023-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 24.2; 24.3; 24.7; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. birželio 20 d.Kaunas

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Janinos Vitunskienės ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,

dalyvaujant pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse atstovei L. K.,

atsakovės Marijampolės savivaldybės tarybos atstovei E. U.,

trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ atstovui A. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą atsakovei Marijampolės savivaldybės tarybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Sūduvos vandenys“ dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 1-248 „Dėl sutikimo reorganizuoti ir prie uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ prijungti uždarąją akcinę bendrovę „Marijampolės butų ūkis“ (toliau – Sprendimas).

Pareiškėjas skunde nurodo ir jo atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė pareiškime išdėstytus argumentus ir paaiškino, kad Marijampolės savivaldybės taryba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) 2.97 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 16 punktu (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. balandžio 1 d.), priėmė Sprendimą. Be to, Sprendime vadovautasi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2023 m. gegužės 1 d.) 20 straipsnio 1 dalies 22 punktu, kuris numato visuotinio akcininkų susirinkimo išimtinę teisę priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ir patvirtinti reorganizavimo sąlygas, bei 62 straipsniu, kuris, be kita ko, nurodo, kad sprendimą dėl reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai, ir 63 straipsniu, kuris nurodo, kad reorganizuojamų ir dalyvaujančių reorganizavime bendrovių valdybos (jeigu valdybos nesudaromos – bendrovių vadovai), gavusios visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, privalo parengti bendrovės reorganizavimo sąlygas ir nustato, kas tose sąlygose turi būti numatyta. Priimant Sprendimą taip pat vadovautasi Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio nuostatomis.

Nors Sprendimo priėmimo metu buvo vadovaujamasi pirmiau aptartomis teisės normomis, tačiau nebuvo atsižvelgta į kitus teisės aktus, turinčius įtakos Sprendimo priėmimui, kuriuo buvo duotas sutikimas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Marijampolės butų ūkis“ ir UAB „Sūduvos vandenys“ visuotiniams akcininkų susirinkimams bei šių įmonių valdymo organams priimti neteisėtus sprendimus dėl reorganizacijos vieną įmonę prijungiant prie kitos.

Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – Nuotekų tvarkymo įstatymas; teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2022 m. lapkričio 16 d. iki 2024 m. sausio 1 d.), 14 straipsnyje išdėstyta:

„1. Savivaldybės taryba paskiria viešąjį vandens tiekėją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą arba su kita (kitomis) viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios (esančių) savivaldybės (savivaldybių) taryba (tarybomis) savivaldybės valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones reorganizuoja jungimo būdu į regioninį viešąjį vandens tiekėją ir jam paveda šių savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.“

Vienas iš pagrindinių Įstatymo projekto rengimo tikslų – pasiekti, kad visos vandentvarkos įmonės vykdytų veiklą efektyviai, išsilaikytų iš veiklos pajamų ir teiktų kokybiškas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas gyventojams. Įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad „Savivaldybės taryba paskiria viešąjį vandens tiekėją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą arba su kita (kitomis) viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios (esančių) savivaldybės (savivaldybių) taryba (tarybomis) savivaldybės valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones reorganizuoja jungimo būdu į regioninį viešąjį vandens tiekėją ir jam paveda šių savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.“

Atsižvelgiant į Nuotekų tvarkymo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies nuostatas, reglamentuojančias, jog „pagrindinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų (išskyrus paviršines nuotekas) tvarkymo finansavimo šaltinis – abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas<...>“, ir 32 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodančias, jog geriamojo vandens tiekėjas, garantinis vandens tiekėjas šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka užtikrina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sektoriuje vykdomos veiklos efektyvumą ir sąnaudų pagrįstumą, galima daryti išvadą, kad sujungus skirtingas savivaldybių valdomas įmones nebūtų užtikrinamos kokybiškos ir prieinamos viešosios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugos, nebūtų sudaromos lygios galimybės gauti kokybiškas viešąsias paslaugas visų regionų gyventojams, nebūtų skatinamos viešąsias paslaugas teikiančių įstaigų bei savivaldybių bendradarbiavimas, visų vandentvarkos įmonių vykdomos veiklos efektyvumas ir kokybiškų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas gyventojams. Pareiškėjas pažymi, kad Nuotekų tvarkymo įstatymo 40 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausantys geriamojo vandens tiekėjai negali būti privatizuojami ir negali būti perduodami valdyti koncesijos pagrindais.

Kaip matyti, Nuotekų tvarkymo įstatyme įtvirtintas reguliavimas yra išskirtinai specialus bei imperatyvus, be to, šio įstatymo normomis, be kita ko, siekiama apsaugoti ir gyventojų interesus. Taigi Marijampolės savivaldybės tarybai savo Sprendimu sutikus, kad UAB „Sūduvos vandenys“ ir UAB „Marijampolės butų ūkis“ akcininkai galėtų priimti sprendimus dėl šių bendrovių reorganizavimo, reorganizavimo sąlygų patvirtinimo ir kita, sukurtos sąlygos pažeisti šio specialaus Nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatas, kuriomis teisės akto leidėjas siekė, kad geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimas jungimo būdu būtų galimas ne su bet kokiomis savivaldybės valdomomis įmonėmis, bet tik regioninėmis geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonėmis.

Tai, kad Sprendimu duotas sutikimas įgyvendinti minėtų juridinių asmenų reorganizavimo procedūras svarbus viešajam interesui, rodo ir Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo (toliau – Nacionalinio saugumo įstatymas) reguliavimas, kurio 7 straipsnio 2 dalies nuostatos skelbia, kad „pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimas, pertvarkymas, restruktūrizavimas ar likvidavimas gali būti įgyvendinti tik pritarus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuri spręsdama, ar šie veiksmai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams, įvertina šių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą.“ Nacionalinio saugumo įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodyta, kad viešieji vandens tiekėjai, paskirti Nuotekų tvarkymo įstatymo nustatyta tvarka, priskiriami Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių sąrašui.

Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus faktus, teisinį reguliavimą bei Lietuvos Respublikos savivaldybių administracinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Vyriausybės atstovas Kauno ir Marijampolės apskrityse pateikė Marijampolės savivaldybės tarybai 2023 m. spalio 19 d. teikimą Nr. TR2-21-(5.2 E) „Dėl Marijampolės savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 1-248 „Dėl sutikimo reorganizuoti ir prie uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ prijungti uždarąją akcinę bendrovę „Marijampolės butų ūkis“ panaikinimo“ (toliau –Teikimas) ir nurodė artimiausiame Marijampolės savivaldybės tarybos posėdyje, bet ne vėliau kaip per vieną mėnesį, nuo Teikimo gavimo dienos, panaikinti Sprendimą. Teikime nurodyta, kad apie priimtą sprendimą Marijampolės savivaldybės taryba privalo pranešti Vyriausybės atstovui per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Per 10 darbo dienų nuo pranešimo apie atsisakymą patenkinti teikimą gavimo dienos, kai savivaldybės administravimo subjektas, apsvarstęs Vyriausybės atstovo teikimą, atsisako ginčijamą teisės aktą pakeisti ar panaikinti, Vyriausybės atstovas atsisakymą įgyvendinti teikimą apskundžia atitinkamos kompetencijos teismui. Marijampolės savivaldybės tarybos posėdis įvyko 2023 m. spalio 27d., tačiau į šio posėdžio darbotvarkę nebuvo įtrauktas sprendimo projektas dėl ginčijamo Sprendimo panaikinimo.

Atsiliepimas

Atsakovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepimą ir paaiškino, kad Marijampolės savivaldybės taryba, vadovaudamasi CK 2.97 straipsnio 3 dalimi, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2.101 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 16 punktu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 22 punktu, 62 ir 63 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), 5.2 papunkčiu, 2023 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 1-248 „Dėl sutikimo reorganizuoti ir prie uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ prijungti uždarąją akcinę bendrovę „Marijampolės butų ūkis“, kuriuo nusprendė „Sutikti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“ iki 2023 m. gruodžio 31 d. būtų reorganizuota, prijungiant ją prie uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“, kuriai pereitų visos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ teisės ir pareigos.“ Reorganizavimo tikslas – apjungti paslaugas Marijampolės savivaldybėje, mažinti administracinius resursus, efektyviai panaudoti Marijampolės savivaldybės teritorijoje esantį turtą ir pastatus, optimizuoti paslaugas teikiančių įmonių tinklą, užtikrinti racionalų paslaugoms teikti skirtų materialinių ir finansinių išteklių panaudojimą ir kokybiškų paslaugų Marijampolės savivaldybės gyventojams teikimą. Nustatytas reorganizavimo būdas – UAB „Marijampolės butų ūkis“ prijungimas prie UAB „Sūduvos vandenys“. Vadovaujantis Aprašo 5.2 papunkčiu, merui Savivaldybės tarybos Sprendimu pavesta atlikti tolimesnius reorganizavimui įgyvendinti reikalingus veiksmus.

Geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Geriamojo vandens įstatymo tikslas – užtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo ūkio nenutrūkstamą funkcionavimą, taip pat visuomenės poreikius atitinkančią plėtrą sudarant sąlygas fiziniams ir juridiniams asmenims priimtinomis sąlygomis apsirūpinti tinkamos kokybės geriamuoju vandeniu ir gauti geros kokybės nuotekų tvarkymo paslaugas (1 straipsnio 2 dalis). Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiškoji savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas). Įgyvendindama šią funkciją, savivaldybė turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakinga už šios savarankiškosios funkcijos atlikimą.

Nuotekų tvarkymo įstatymo 14 straipsnio nuostatose, kuriomis remiasi pareiškėjas, reglamentuojamas viešųjų vandens tiekėjų paskyrimas. Straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savivaldybės taryba paskiria viešąjį vandens tiekėją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą arba su kita (kitomis) viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios (esančių) savivaldybės (savivaldybių) taryba (tarybomis) savivaldybės valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones reorganizuoja jungimo būdu į regioninį viešąjį vandens tiekėją ir jam paveda šių savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Atsakovė atkreipė dėmesį, jog Marijampolės savivaldybės taryba 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1-197 yra paskyrusi Marijampolės savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje UAB „Sūduvos vandenys“ viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja, bei pavedusi UAB „Sūduvos vandenys“ Marijampolės savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 1-199 Marijampolės savivaldybės teritorijoje UAB „Sūduvos vandenys“ paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja. Šiuo teisiniu reglamentavimu Nuotekų tvarkymo įstatymo leidėjas niekaip neapribojo ir nenumatė, kad geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimas jungimo būdu būtų galimas tik su kitomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vykdančiomis įmonėmis. Kaip matyti, pareiškėjas netinkamai interpretuoja ir aiškina šio straipsnio nuostatas.

Bendrovė, kaip viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vadovaujasi Nuotekų tvarkymo įstatymu, nustatančiu geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimo ir planavimo bendruosius reikalavimus, kad būtų išvengta neigiamo poveikio žmonių sveikatai ir aplinkai, užtikrintas nepertraukiamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimas, užtikrinta visuomenės poreikius atitinkanti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra, sudarytos sąlygos visiems fiziniams ir juridiniams asmenims gauti saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas. Nuotekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje yra nurodytos geriamojo vandens tiekėjo pareigos, tarp kurių – užtikrinti geriamojo vandens saugą ir kokybę iki geriamojo vandens tiekimo ir vartojimo ribos, nepertraukiamai tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas. Bendrovės veikla – geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, paviršinių nuotekų tvarkymas, priskiriama reguliuojamai veiklai, kuriai taikomos valstybės reguliuojamos kainos ir kuriai (išskyrus paviršinių nuotekų tvarkymą, garantinį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą) reikalinga licencija (Nuotekų tvarkymo įstatymo 3 straipsnio 44 dalis). UAB „Sūduvos vandenys“ yra prisiėmusi visą techninę ir fizinę atsakomybę bei tinkamai atlieka savo, kaip viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo, funkcijas, kurias nepertraukiamai vykdo ir po įvykusio reorganizacijos proceso.

Nacionalinio saugumo įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodyta, kad viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai yra pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, o vadovaujantis minėto įstatymo 4 priedo 2 dalies a punkto nuostatomis, viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra laikoma nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinti infrastruktūra. Nacionalinio saugumo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimas, pertvarkymas, restruktūrizavimas ar likvidavimas gali būti įgyvendinti tik pritarus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai. Vadovaudamasi šia įstatymo nuostata, Komisija 2023 m. spalio 12 d. posėdyje apsvarstė pateiktą Marijampolės savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 1-197 bei reorganizavimo sąlygas ir priėmė sprendimą pritarti UAB „Marijampolės butų ūkis“ reorganizavimui, ją prijungiant prie UAB „Sūduvos vandenys“.

Atsiliepimas

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko, visiškai palaikė atsiliepimą ir paaiškino, kad Marijampolės savivaldybės taryba 2023 m. rugpjūčio 28 d. priėmė sprendimą Nr. 1-248 „Dėl sutikimo reorganizuoti ir prie uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ prijungti uždarąją akcinę bendrovę „Marijampolės butų ūkis“, kad iki 2023 m. gruodžio 31 d. būtų reorganizuota „Marijampolės butų ūkis“, prijungiant ją prie UAB „Sūduvos vandenys“, kuriai pereitų visos UAB „Marijampolės butų ūkis“ teisės ir pareigos. Sprendimo 2.8 papunktyje buvo nurodyta, kad reorganizavimas bus vykdomas, jei tam neprieštaraus Komisija. Sprendimu UAB „Sūduvos vandenys“ direktorius buvo įpareigotas iki 2023 m. rugsėjo 29 d. parengti reorganizavimo sąlygas, jas paskelbti viešai, apie parengtas reorganizavimo sąlygas pranešti visiems įmonių kreditoriams, reorganizavimo sąlygas pateikti Juridinių asmenų registrui bei parengti naują UAB „Sūduvos vandenys“ įstatų projektą ir jį paskelbti įmonės interneto svetainėje.

Reorganizavimo sąlygos buvo parengtos ir paskelbtos viešai. Komisija 2023 m. spalio 12 d. posėdyje priėmė sprendimą pritarti UAB „Marijampolės butų ūkis“ reorganizavimui, ją prijungiant prie UAB „Sūduvos vandenys“, kuriai po reorganizavimo pereis visas reorganizuojamos bendrovės turtas, teisės ir pareigos.

2023 m. lapkričio 6 d. Marijampolės savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. MV-584 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ vienintelio akcininko sprendimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ reorganizavimo sąlygų ir įstatų patvirtinimo“, kuriuo nusprendė reorganizuoti UAB „Sūduvos vandenys“ prijungiant UAB „Marijampolės butų ūkis“, bei patvirtino UAB „Sūduvos vandenys“ įstatus, įsigaliojančius juos įregistravus Juridinių asmenų registre. 2023 m. lapkričio 8 d. Juridinių asmenų registre buvo įregistruoti UAB „Sūduvos vandenys“ įstatai ir perimtos pasibaigusio juridinio asmens UAB „Marijampolės butų ūkis“ teisės ir pareigos. 2023 m. lapkričio 10 d. UAB „Marijampolės butų ūkis“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Pareiškėjo teismui pateiktas pareiškimas yra nepagrįstas ir atmestinas. Pareiškimas yra grindžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos pareikšta nuomone ir teisės akto projektu.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad atsakovė, priimdama Sprendimą, turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2024 m. gruodžio 31 d.):

„Savivaldybės taryba paskiria viešąjį vandens tiekėją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą arba su kita (kitomis) viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios (esančių) savivaldybės (savivaldybių) taryba (tarybomis) savivaldybės valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones reorganizuoja jungimo būdu į regioninį viešąjį vandens tiekėją ir jam paveda šių savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą.“

Ši teisės akto nuostata priimant Sprendimą negalėjo būti taikoma, nes Marijampolės savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1-197 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ UAB „Sūduvos vandenys“ jau buvo paskirta viešąja vandens tiekėja Marijampolės savivaldybėje, be to, Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 1-199 „Dėl paviršinių nuotekų tvarkytojo paskyrimo“ UAB „Sūduvos vandenys“ Marijampolės savivaldybės teritorijoje paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja. Sprendimu taip pat nebuvo sprendžiamas regioninio viešojo vandens tiekėjo skyrimo klausimas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad Sprendimas yra neteisėtas, nes neatsižvelgta į Aplinkos ministerijos pareikštą nuomonę. Rašte nurodoma, kad „atsižvelgiant į tai ir kad teisinis reguliavimas draudžia tiek geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklų kryžminį subsidijavimą, tiek per paslaugų kainas dengti kitų veiklų, nesusijusių su geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklomis nuostolius, į tai, kad sujungus skirtingas savivaldybių valdomas įmones (pvz., geriamojo vandens tiekėją ir šilumos tiekimo įmonę), vartotojų ir abonentų skaičius liktų toks pats, manytina, kad įmonių jungimo būdu nebus užtikrintas geras geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos ir kokybės santykis, gali iškilti reali grėsmė neužtikrinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų įperkamumą (kai vartotojų kiekvieną mėnesį mokama suma už paslaugas gali viršyti 4 procentus vidutinių mėnesio šeimos pajamų), neišnaudotos masto ekonomikos galimybės.“ Ši Aplinkos ministerijos pareikšta nuomonė prieštarauja galiojantiems teisės aktams, kurie reguliuoja būtent tokius atvejus, kai įmonė, paskirta vykdyti viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo funkciją, be valstybės reguliuojamos veiklos (geriamojo vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas) dar vykdo ir kitą ūkinę veiklą.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba nustato viešųjų geriamojo vandens tiekėjų ir nuotekų tvarkytojų tiekiamo geriamojo vandens ir teikiamų nuotekų tvarkymo paslaugų kainas ir prižiūri, kaip jos taikomos. Tuo atveju, kai įmonė vykdo veiklą, nereguliuojamą pagal Nuotekų tvarkymo įstatymą, ji privalo įgyvendinti apskaitos atskyrimą ir sąnaudų paskirstymą.

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos duomenimis, Lietuvoje yra 62 viešieji vandens tiekėjai. Ir visos, be išimties, įmonės vykdo ne tik reguliuojamąją veiklą (geriamojo vandens tiekimas, nuotekų tvarkymas, geriamojo vandens apskaitos prietaisų įsigijimo, įrengimo ir eksploatavimo užmokesčio veikla), bet ir kitą reguliuojamąją veiklą ar nereguliuojamą veiklą – butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės objektų administravimas, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūra, elektros energijos gamyba ir pardavimas, šilumos energijos gamyba, tiekimas ir apskirstymas, keleivių vežimo miesto arba priemiestiniu sausumos transportu paslaugos, autotransporto priemonių parkavimo paslaugos, kadastrinių matavimų paslaugos, sveikatingumo centro paslaugos bei kitas paslaugas. Todėl Sprendimas UAB „Sūduvos vandenys“, kaip viešojo vandens tiekėjos, teisėms ir pareigoms neturėjo jokios įtakos. Buvusi UAB „Marijampolės būtų ūkis“ vykdyta veikla, kurią po reorganizavimo tęsia UAB „Sūduvos vandenys“, yra priskiriama nereguliuojamos veiklos verslo vienetui, todėl patirtos sąnaudos nėra priskiriamos prie geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų sąnaudų ir nelemia geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos.

Aplinkos ministerija 2023 m. birželio 8 d. rašte Nr. D8(E)-3555 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo reorganizavimo“ (toliau – Raštas) nurodė, kad vadovaujantis Nacionalinio saugumo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatomis „Pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimas, pertvarkymas, restruktūrizavimas ar likvidavimas gali būti įgyvendinti tik pritarus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai (toliau – Komisija), kuri spręsdama, ar šie veiksmai neprieštarauja nacionalinio saugumo interesams, įvertina šių įmonių, taip pat joms priklausančių ar jų valdomų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių veikimo užtikrinimo reikalingumą ar perleidimo kitai nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiai įmonei galimumą.“

Komisija 2023 m. spalio 12 d. posėdyje priėmė sprendimą pritarti UAB „Marijampolės butų ūkis“ reorganizavimui, ją prijungiant prie UAB „Sūduvos vandenys“, kuriai po reorganizavimo pereis visas reorganizuojamos bendrovės turtas, teisės ir pareigos (atsakovės atsiliepimo 3 priedas), todėl Marijampolės savivaldybės taryba turėjo teisę priimti skundžiamą Sprendimą nepažeisdama teisės aktų reikalavimų.

Šalies argumentai

Pareiškėjas vienu iš argumentų dėl Sprendimo panaikinimo nurodo, kad Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateiktas Nuotekų tvarkymo įstatymo NR. X-764 7, 9, 14, 15, 16, straipsnių pakeitimo ir 14¹ straipsniu papildymo įstatymo projektas, kuriuo siekiama sugriežtinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimo galimybes. Marijampolės savivaldybės taryba, priimdama Sprendimą, privalėjo vadovautis tik priėmimo dieną galiojančiais teisės aktais.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjas prašo panaikinti Marijampolės savivaldybės tarybos 2023 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 1-248 „Dėl sutikimo reorganizuoti ir prie uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ prijungti uždarąją akcinę bendrovę „Marijampolės butų ūkis“.

Rezoliucinė dalis

Bylos duomenimis, Marijampolės savivaldybės taryba priėmė Sprendimą ir nusprendė:

„1. Sutikti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Marijampolė) iki 2023 m. gruodžio 31 d. būtų reorganizuota, prijungiant ją prie uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Marijampolė), kuriai pereitų visos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ teisės ir pareigos.

2. Nustatyti, kad:

2.1. reorganizavimo tikslas – apjungti paslaugas Marijampolės savivaldybėje, mažinti administracinius resursus, efektyviai panaudoti Marijampolės savivaldybės teritorijoje esantį turtą ir pastatus, optimizuoti paslaugas teikiančių įmonių tinklą, užtikrinti racionalų paslaugoms teikti skirtų materialinių ir finansinių išteklių panaudojimą ir kokybiškų paslaugų Marijampolės savivaldybės gyventojams teikimą;

2.2. reorganizavimo būdas – uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ prijungimas prie uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“;

2.3. reorganizuojama įmonė – uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas“ (duomenys neskelbtini), LT-68178 Marijampolė);

2.4. reorganizavime dalyvaujanti įmonė – uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), registruotos buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), LT-68114 Marijampolė);

2.5. po reorganizavimo veiksianti įmonė – uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“;

2.6. uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ funkcijas, nustatytas uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ įstatuose, vykdys po reorganizavimo veiksianti įmonė – uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“;

2.7. po reorganizavimo veiksiančios įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Marijampolės savivaldybės vykdomoji institucija.

2.8. šio sprendimo 2 punkte nurodytas reorganizavimas vykdomas, jei reorganizavimui neprieštaraus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija.

3. Įpareigoti uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ direktorius:

3.1. iki 2023 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka parengti uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ reorganizavimo sąlygas, jas paskelbti viešai vieną kartą reorganizavime dalyvaujančių įmonių įstatuose nurodytuose šaltiniuose ir pranešti raštu apie parengtas reorganizavimo sąlygas visiems šių įmonių kreditoriams;

3.2. teisės aktų nustatyta tvarka reorganizavimo sąlygas ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo apie jų parengimą dieną pateikti Juridinių asmenų registrui.

4. Pavesti uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ direktoriui parengti naują uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ įstatų projektą ir paskelbti jį įmonės interneto svetainėje.

5. Įgalioti Marijampolės savivaldybės merą ir pavesti jam užtikrinti, kad būtų atlikti teisiniai veiksmai ar priimti procedūriniai sprendimai (įskaitant balsavimą reorganizavime dalyvaujančių bendrovių akcininkų susirinkimuose) susiję su uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ reorganizavimu. <...>“.

Marijampolės savivaldybės taryba, vadovaudamasi CK 2.97 straipsnio 3 dalimi, 2.99 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 2.101 straipsniu, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 2 dalies 16 punktu, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 22 punktu, 62 ir 63 straipsniais, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 23 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, Aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 567 „Dėl Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“, 5.2 papunkčiu, 2023 m. rugpjūčio 28 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nusprendė „Sutikti, kad uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“ iki 2023 m. gruodžio 31 d. būtų reorganizuota, prijungiant ją prie uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“, kuriai pereitų visos uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ teisės ir pareigos.“ Reorganizavimo tikslas – apjungti paslaugas Marijampolės savivaldybėje, mažinti administracinius resursus, efektyviai panaudoti Marijampolės savivaldybės teritorijoje esantį turtą ir pastatus, optimizuoti paslaugas teikiančių įmonių tinklą, užtikrinti racionalų paslaugoms teikti skirtų materialinių ir finansinių išteklių panaudojimą ir kokybiškų paslaugų Marijampolės savivaldybės gyventojams teikimą. Nustatytas reorganizavimo būdas – uždarosios akcinės bendrovės „Marijampolės butų ūkis“ prijungimas prie uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“. Vadovaujantis Aprašo 5.2 papunkčiu, merui Savivaldybės tarybos Sprendimu, pavesta atlikti tolimesnius reorganizavimo įgyvendinimui reikalingus veiksmus.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatose imperatyviai nustatyta, kad meras „koordinuoja ir kontroliuoja viešąsias paslaugas teikiančių subjektų darbą, įgyvendina juridinio asmens dalyvio turtines ir neturtines teises bei pareigas ir atlieka kitas pagal įstatymus ir savivaldybės tarybos sprendimus priskirtas savivaldybės juridinių asmenų valdymo funkcijas“ vadovaudamasis šiuo teisiniu reglamentavimu bei Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1 ir 22 punktais, 29 straipsnio 7 dalimi, 62 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nurodančiais, kad visuotinis akcininkų susirinkimas turi išimtinę teisę keisti bendrovės įstatus, priimti sprendimą dėl bendrovės reorganizavimo ir patvirtinti reorganizavimo sąlygas, bei nustatančius, kad jei bendrovės visų akcijų savininkas yra vienas asmuo, jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimams, kad sprendimą dėl reorganizavimo priima kiekvienos reorganizuojamos ir dalyvaujančios reorganizavime bendrovės visuotiniai akcininkų susirinkimai ir kad sprendimu dėl reorganizavimo turi būti patvirtintos reorganizavimo sąlygos ir pakeisti tęsiančių veiklą bendrovių įstatai, bei vadovaujantis Lietuvos Vyriausybės 2007 m. birželio 6 d. nutarimo Nr. 567 „Dėl Savivaldybių turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo savivaldybių valdomose įmonėse tvarkos ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo aprašo patvirtinimo“, 5.2 ir 9.1 papunkčiais, kuriuose nurodyta, kad savivaldybės vykdomoji institucija turi teisę priimti raštiškus sprendimus dėl įmonės reorganizavimo tik vadovaudamasi savivaldybės tarybos sprendimais, taip pat Marijampolės savivaldybės tarybos Sprendimu. Vadovaudamasis šiomis teisės aktų nuostatomis, 2023 m. lapkričio 6 d. Marijampolės savivaldybės meras priėmė potvarkį Nr. MV-584 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ vienintelio akcininko sprendimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ reorganizavimo sąlygų ir įstatų patvirtinimo“. Reorganizavimo sąlygose, be kita ko, numatyta, jog UAB „Sūduvos vandenys“ pereina visos reorganizuotos UAB „Marijampolės butų ūkis“ teisės, pareigos ir funkcijos. UAB „Marijampolės butų ūkis“ funkcijas, nustatytas UAB „Marijampolės butų ūkis“ įstatuose, vykdys po reorganizavimo veiksianti įmonė – UAB „Sūduvos vandenys“.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 62 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog sprendimas dėl reorganizavimo gali būti priimtas ne anksčiau kaip praėjus 30 dienų nuo dienos, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojas paskelbia apie gautas reorganizavimo sąlygas ar bendrovės interneto svetainės, kurioje skelbiamos reorganizavimo sąlygos, nuorodą, suteikiančią prieigą prie šių reorganizavimo sąlygų ir paskelbimo bendrovės interneto svetainėje datos.

Iš bylos medžiagos matyti, jog reorganizavimo sąlygos buvo paskelbtos viešai (2023 m. rugsėjo 25 d. UAB „Sūduvos vandenys“ ir UAB „Marijampolės butų ūkis“ reorganizavimo sąlygas paskelbė savo internetiniuose puslapiuose), t. y. taip, kaip to reikalauja galiojantys teisės aktai. Reorganizavimo sąlygos po jų viešo paskelbimo reorganizuojamų įmonių internetiniuose puslapiuose buvo pateiktos valstybės įmonei Registrų centrui: 2023 m. spalio 3 d. Juridinių asmenų registre įregistruotos UAB „Sūduvos vandenys“ pateiktos reorganizavimo sąlygos, 2023 m spalio 4 d. – UAB „Marijampolės butų ūkio“ pateiktos reorganizavimo sąlygos. Taigi, yra atlikti visi įstatymų imperatyviųjų teisės normų nustatyti reorganizavimo reikalavimai bei išlaikyti įstatymų nustatyti procesiniai terminai taip, kaip tai numato CK, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas bei kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Reorganizavimas laikomas baigtu, kai įstatymų nustatyta tvarka Juridinių asmenų registre įregistruojama UAB „Sūduvos vandenys“ pakeistų įstatų redakcija bei iš Juridinių asmenų registro išregistruojama UAB „Marijampolės butų ūkis“. UAB „Sūduvos vandenys“ pereina visos reorganizuotos UAB „Marijampolės butų ūkis“ teisės, pareigos ir funkcijos. UAB „Marijampolės butų ūkis“ funkcijas, nustatytas UAB „Marijampolės butų ūkis“ įstatuose, vykdys po reorganizavimo veiksianti įmonė – UAB „Sūduvos vandenys“.

2023 m. lapkričio 8 d. buvo įregistruoti pakeisti UAB „Sūduvos vandenys“ įstatai, o 2023 m. lapkričio 10 d. juridinis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Marijampolės butų ūkis“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

Pažymėtina, jog geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų šalinimas yra viena iš valstybės reguliuojamų ūkinės veiklos sričių. Pagrindinis teisės aktas, reglamentuojantis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio valdymo ir reguliavimo pagrindus ir vandens tiekėjų bei abonentų (vartotojų) teisinius santykius – Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo organizavimas – savarankiškoji savivaldybės funkcija viešųjų paslaugų tiekimo gyventojams srityje (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 punktas). Įgyvendindama šią funkciją, savivaldybė turi Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę ir yra atsakinga už šios savarankiškosios funkcijos atlikimą. Nuotekų tvarkymo įstatymo 14 straipsnio nuostatose, kuriomis remiasi pareiškėjas, reglamentuojamas viešųjų vandens tiekėjų paskyrimas. Straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog savivaldybės taryba paskiria viešąjį vandens tiekėją savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje ir jam paveda vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą arba su kita (kitomis) viename viešojo geriamojo vandens tiekimo regione esančios (esančių) savivaldybės (savivaldybių) taryba (tarybomis) savivaldybės valdomas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmones reorganizuoja jungimo būdu į regioninį viešąjį vandens tiekėją ir jam paveda šių savivaldybių viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijose vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) nuotekų tvarkymą. Marijampolės savivaldybės taryba 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu Nr. 1-197 yra paskyrusi Marijampolės savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje UAB „Sūduvos vandenys“ viešąja geriamojo vandens tiekėja ir nuotekų tvarkytoja bei pavedusi UAB „Sūduvos vandenys“ Marijampolės savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje vykdyti viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą. Marijampolės savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. 1-199 Marijampolės savivaldybės teritorijoje uždaroji akcinė bendrovė „Sūduvos vandenys“ paskirta paviršinių nuotekų tvarkytoja. Taigi, vadovaujantis išdėstytu teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, jog Nuotekų tvarkymo įstatymo leidėjas niekaip neapribojo ir nenumatė, kad geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimas jungimo būdu būtų galimas tik su kitomis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas vykdančiomis įmonėmis.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir šiuo atveju visiškai sutinka su atsakovės bei trečiojo suinteresuoto asmens padarytomis išvadomis, jog pareiškėjas visiškai nepagrįstai remiasi Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 7, 9, 14, 15,1 6 straipsnių pakeitimo ir 14¹ straipsnio papildymo įstatymo projektu, kuriuo siekiama, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių reorganizavimas būtų galimas tik su kitais viešaisiais vandens tiekėjais. Nors įstatymas yra priimtas, tačiau jo įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d. Taigi, nagrinėjamu atveju ginčijamo Sprendimo priėmimo metu tokio galiojančio teisinio reglamentavimo nėra, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 straipsnio nuostatomis, galioja tik paskelbti įstatymai. Taigi, įstatymai yra taikomi tiems faktams ir pasekmėms, kurios atsiranda po šių įstatymų įsigaliojimo.

Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2023 m. birželio 8 d. raštu Nr. D8(E)-3555 „Dėl viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo reorganizavimo“, kuriame išdėstyta nuomonė ir nepritarimas reorganizavimui remiantis tuo, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 40 straipsnyje imperatyviai įtvirtinta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausantys geriamojo vandens tiekėjai negali būti privatizuojami ir negali būti perduodami valdyti koncesijos pagrindais. Atkreiptinas dėmesys, jog šis įstatyme įtvirtintas draudimas traktuotinas kaip specialus teisinis reguliavimas, kuriuo siekiama apsaugoti gyventojų interesus, tačiau Marijampolės savivaldybės Sprendimas nenumato tokių teisinių aspektų kaip privatizavimas ar perdavimas valdyti koncesijos pagrindais, šio straipsnio nuostatos niekaip nesisieja su priimtu sprendimu, todėl pareiškėjas, įrodinėdamas savo argumentus, visiškai nepagrįstai remiasi šio straipsnio nuostatomis.

Nacionalinio saugumo įstatymo 1 priedo 10 punkte nurodyta, kad viešieji geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai yra pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbios įmonės, o vadovaujantis minėto įstatymo 4 priedo 2 dalies a punkto nuostatomis, viešiesiems geriamojo vandens tiekėjams ir nuotekų tvarkytojams nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba) naudojama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra laikoma nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbią reikšmę turinti infrastruktūra. Nacionalinio saugumo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pirmos kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimas, pertvarkymas, restruktūrizavimas ar likvidavimas gali būti įgyvendinti tik pritarus Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai. Vadovaudamasi šia įstatymo nuostata, Komisija 2023 m. spalio 12 d. posėdyje apsvarstė pateiktą Marijampolės savivaldybės tarybos 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą Nr. 1-197 bei reorganizavimo sąlygas ir priėmė sprendimą pritarti UAB „Marijampolės butų ūkis“ reorganizavimui, ją prijungiant prie UAB „Sūduvos vandenys“.

Žemesnės instancijos teismas

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog viešojo intereso gynimas negali būti tapatinamas vien tik su konkretaus asmens ar kelių konkrečių asmenų teisių ar interesų gynimu. Jis turi būti susijęs su neindividualizuotu visos visuomenės ar jos dalies ar tam tikrų asmenų grupių socialiai vertingų teisių bei interesų pažeidimo pašalinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ne kiekvienas teisės aktų reikalavimų pažeidimas pažeidžia ir viešąjį interesą, o tam, kad viešasis interesas būtų ginamas, nepakanka, kad tam tikri teisiniai santykiai pagal savo turinį patektų į viešojo intereso veikimo sritį, kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, ar jis realiai buvo pažeistas, pavyzdžiui, ar visuomenė patyrė žalą ar kitokius neigiamus padarinius, ar viešasis interesas gali būti apgintas tik tuo būdu, kurį prašoma taikyti ginčo atveju, ar toks būdas yra efektyviausias, ar ginant viešąjį interesą kaip prioritetinį nenukentės kito asmens ar net daugelio asmenų teisėti interesai, ar toks viešojo intereso gynimas vienoje srityje nelems jo pažeidimo kitose srityse ir kt. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2013). Nagrinėjamu atveju pareiškėjo teiginys apie juridinių asmenų reorganizavimo įtaką viešajam interesui yra nemotyvuotas, byloje visiškai nepateikta argumentų, kokią esminę žalą, neigiamus padarinius galimai patirtų visuomenė, todėl toks teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržyta, jos įgyvendinimas negali būti nepagrįstai pasunkintas (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Kaip matyti iš pareiškėjo skundo turinio, iš esmės į teismą jis kreipėsi nesutikdamas su atsakovės 2023 m. rugpjūčio 28 d. Sprendimu. Atsakovė, kaip ir pareiškėjas, šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.

Teismas, vertindamas viešojo administravimo organo priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas. Administracinių aktų panaikinimo pagrindus, kaip jau nurodyta, numato ABTĮ 91 straipsnio nuostatos. Skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra: (1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; (2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; ar (3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Pareiškime nenurodytas nė vienas iš paminėtame straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.63 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens statusas įgyjamas nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos. Tik nuo šio momento toks asmuo įgyja civilinį teisnumą, t. y. galėjimą turėti teises, o kartu ir civilinį veiksnumą, t. y. gebėjimą savo veiksmais įgyti teises ir pareigas (CK 2.74 straipsnis). Taigi, juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas sutampa ir atsiranda nuo jo įregistravimo Juridinių asmenų registre momento. CK 2.95 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš Juridinių asmenų registro. Nutraukus juridinio asmens veiklą ir jį išregistravus iš Juridinių asmenų registro, jo teisnumas ir veiksnumas, taip pat ir civilinis procesinis veiksnumas, baigiasi, t. y. nuo šio momento juridinis asmuo nustoja egzistuoti ir praranda CK 2.33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus juridinio asmens požymius, o galiojantis teisinis reglamentavimas nenumato galimybės atkurti ar atnaujinti išregistruoto juridinio asmens veiklos, panaikinti juridinio asmens išregistravimą ar atlikti pasibaigusio juridinio asmens duomenų pakeitimus Juridinių asmenų registre.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog visi atsakovės veiksmai vykdant reorganizavimo procesą yra atlikti taip, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatose. Marijampolės savivaldybės taryba, įgyvendindama savarankiškąją savivaldybės funkciją, turėjo Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatytą sprendimų iniciatyvos, jų priėmimo ir įgyvendinimo laisvę. Marijampolės savivaldybės tarybos priimtas Sprendimas bei jo pagrindu 2023 m. lapkričio 6 d. priimtas galutinis sprendimas - Marijampolės savivaldybės mero potvarkis Nr. MV-584 „Dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ vienintelio akcininko sprendimo dėl uždarosios akcinės bendrovės „Sūduvos vandenys“ reorganizavimo sąlygų ir įstatų patvirtinimo“ kurie yra pagrįsti galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, kurios nedraudžia vykdyti UAB „Marijampolės butų ūkis“ reorganizavimo, ją prijungiant prie UAB „Sūduvos vandenys“. Pažymėtina ir tai, jog 2023 m. lapkričio 10 d. juridinis asmuo UAB „Marijampolės butų ūkis“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro ir sprendimas reorganizuoti UAB „Marijampolės butų ūkis“ jau yra įgyvendintas, todėl Sprendimo panaikinimas, išregistravus UAB „Marijampolės butų ūkis“ iš Juridinių asmenų registro ir atitinkamai įregistravus UAB „Sūduvos vandenys“ Juridinių asmenų registre, yra praradęs aktualumą ir negali būti įgyvendinamas. Taigi, skundžiamas Sprendimas yra tarpinis, t. y. pradinis administracinis aktas, kuriuo pradėta reorganizacija, po kurio priimtas pagrindinis aktas – potvarkis, kuriuo UAB „Marijampolės butų ūkis“ reorganizuota, ją prijungiant prie UAB „Sūduvos vandenys“. Potvarkio šalys įstatymo nustatyta tvarka neskundė ir neginčijo, nors teismo posėdžio metu šios aplinkybės buvo aptartos. Todėl skundžiamo Sprendimo panaikinimas nesukels jokių teisinių pasekmių, kadangi lieka galioti pagrindinis administracinis aktas, kuriuo įvykdyta reorganizacija – potvarkis, bei kiti reorganizacijos išregistravimo / įregistravimo iš Juridinių asmenų registro sprendiniai. Po skundžiamo Sprendimo priimtų administracinių aktų, kuriais įvykdyta reorganizacija, pareiškėjas neskundžia, todėl jie yra galiojantys ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti. Tokiu būdu, net ir patenkinus pareiškėjo pareiškimą, asmenų teisės nebūtų apgintos.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundui atmesti (patenkinti). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant ABTĮ normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P-525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-216/2013).

Pažymėtina, jog iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos proceso šalys nepateikė prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Atsižvelgiant į ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi, kaip minėta, prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kitos(-ų) proceso šalies(-ių) pateikta nebuvo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo Vyriausybės atstovų įstaigos Vyriausybės atstovo Kauno ir Marijampolės apskrityse pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJanina VitunskienėNatalja Zelionkienė