- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-27
- Bylos Nr.
- AS-556-408-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Arūnas Sutkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- R. A.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. A. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas R. A. (toliau – ir pareiškėjas) 2010 m. gegužės 7 d. skundu prašė panaikinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2010 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. 7 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo pratęsimo“, kuriuo nutarta tęsti jam taikytą prevencinio poveikio priemonę - teismo įpareigojimus. Pareiškėjo teigimu, skundžiamu aktu pažeidžiamos jo teisės ir orumas, nes nutarimas grindžiamas prielaidomis, kurių pagrindu konstatuojama, jog galima taikyti prevencinio poveikio priemones, numatytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 4 straipsnyje ir 7 straipsnio 7 dalyje.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 2 p.).
Teismas konstatavo, jog byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 37 str. 2 d. 2 p.). ABTĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. Administraciniais teisiniais santykiais suprantami įstatymais ir kitais teisės norminiais aktais reglamentuojami visuomeniniai santykiai, atsirandantys įgyvendinant viešąjį administravimą, taip pat vidaus administravimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 18 straipsniuose apibrėžta administracinių teismų kompetencija. Iš pridedamos prie skundo medžiagos matyti, kad pareiškėjo ginčas nepriskirtinas administracinių bylų kompetencijai. Skundžiamu 2010 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. 7 „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo pratęsimo“ Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus pareigūnas, vadovaudamasis Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 1, 3, 4 straipsniais, atsižvelgdamas į įstatymų nustatyta tvarka gautus duomenis apie pareiškėjo elgesį, nutarė tęsti pareiškėjui prevencinio poveikio priemonę - teismo įpareigojimus, paskirtus Tauragės rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi. Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja, išnagrinėjusi teikimą dėl teismo įpareigojimų skyrimo pratęsimo, 2010 m. gegužės 5 d. nutartimi pratęsė pareiškėjui teismo įpareigojimų skyrimą trejiems mėnesiams. Teismo nutartyje nurodyta, kad nutartis per tris dienas gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymas nustato organizuoto nusikalstamumo užkardymo priemones, jų taikymo principus, pagrindus bei skyrimo tvarką (1 str.). Pagal įstatymo 3 straipsnį prevencinio poveikio priemonės yra: 1) oficialus perspėjimas; 2) teismo įpareigojimai. Įstatymo 7 straipsnyje reglamentuojama teismo įpareigojimų skyrimo tvarka, kurio 1 dalis numato, kad įgaliotas policijos pareigūnas, vykdydamas policijos įstaigos vadovo arba jį pavaduojančio policijos pareigūno pavedimą pagal šio įstatymo 6 straipsnio 6 dalį, privalo asmenį iškviesti atvykti į policijos įstaigą ir apklausti apie aplinkybes, dėl kurių galima kreiptis į teismą skirti teismo įpareigojimus. Policijos įstaigos vadovas arba jį pavaduojantis policijos pareigūnas, atsižvelgdami į apklausos rezultatus, gali įgalioti policijos pareigūną surašyti motyvuotą teikimą teismui, kad skirtų teismo įpareigojimus (7 str. 2 d.). Motyvuotą teikimą skirti teismo įpareigojimus nagrinėja apylinkės teismas (7 str. 4 d.). Pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnio 7 dalį teismo įpareigojimai gali būti skiriami 1-6 mėnesių laikotarpiui ir gali būti vieną kartą pratęsiami 3 mėnesiams. Pratęsimo klausimas sprendžiamas bei sprendimai dėl įpareigojimų paskyrimo ar nepaskyrimo apskundžiami šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnio 8 dalis numato, kad teisėjo sprendimai dėl įpareigojimų paskyrimo skundžiami aukštesniam teismui: apylinkės teismo teisėjo - apygardos teismui, apygardos teismo teisėjo - Lietuvos apeliaciniam teismui, o skundai paduodami per 3 dienas nuo teisėjo sprendimo priėmimo dienos. Galiojančiu teisiniu reglamentavimu nustatyta, jog pareiškėjo skundžiamas 2010 m. balandžio 29 d. nutarimas „Dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo pratęsimo“ Nr. 7 yra sudėtinė procesinė dalis teismo įpareigojimų skyrimo, reglamentuoto Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnyje. Įstatymas nenumato teismo įpareigojimų skyrimo ar pratęsimo apskundimo administraciniam teismui. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo nuostatų taikymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio komisaro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 5-V-314, 55 punktas numato, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka asmuo gali skųsti tik nutarimą taikyti prevencinę priemonę - oficialų perspėjimą. Teismas pažymėjo, kad prie skundo pridėtas ne pareiškėjo, o kito asmens (S. B.) vardu sumokėtas žyminis mokestis, todėl pareiškėjas žyminį mokestį nesumokėjo.
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pagal Policijos veiklos įstatymo 2 straipsnio 3 punktą policijos pareigūnas turi viešojo administravimo įgaliojimus nepavaldiems asmenims, taigi policijos pareigūnas yra valstybinio administravimo subjektas. Pagal ABTĮ 15 straipsnio 1 punktą, bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo sprendžia administraciniai teismai. Nei Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnyje, nei kituose šio įstatymo straipsniuose nėra nuostatų, reglamentuojančių santykius, susijusius su asmens, kurio atžvilgiu priimtas nutarimas tęsti taikytą prevencinio poveikio priemonę - teismo įpareigojimus, teise kreiptis į teismą, siekiant apskųsti tokį nutarimą. Taigi įstatyme nenumatyta jokia speciali įgalioto policijos pareigūno nutarimo tęsti taikytą prevencinio poveikio priemonę - teismo įpareigojimus (atitinkamo nutarimo, kurį patvirtina policijos įstaigos vadovas), apskundimo teismui tvarka.
2. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymų leidėjas nenustatė jokios specialios nutarimo dėl prevencinio poveikio priemonių - teismo įpareigojimų taikymo (atitinkamo nutarimo, kurį patvirtina policijos įstaigos vadovas), apskundimo teismui tvarkos, pagal ABTĮ pareiškėjas gali nutarimą dėl prevencinio poveikio priemonių taikymo pratęsimo apskųsti administraciniam teismui.
3. Kadangi 2010 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 7 pagrindu priimtas teikimas, būtent šis aktas sukelia jam tiesiogines pasekmes. Pareiškėjas remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A502-41/2010). Lietuvos teisinėje sistemoje grindžiamoje aukščiausios teisinės galios dokumentu -Konstitucija, yra įtvirtinta jo, kaip asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, teisė kreiptis į teismą (Konstitucijos 30 str. 1 d.). Teismo nutartis, kuria nutarta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, pažeidžia jo teisę kreiptis gynybos į teismą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio sprendimo - nutarimo - panaikinimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos.
Pareiškėjas iš esmės kelia ginčą, susijusį su prevencinės poveikio priemonės – teismo įpareigojimų – taikymu. Teismo įpareigojimų skyrimo tvarka yra reglamentuota Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnyje. Vadovaujantis šios teisės normos nuostatomis, visi su tokios prevencinės poveikio priemonės taikymu susiję klausimai priskirti spręsti bendrosios kompetencijos teismui. Įstatymas administraciniam teismui nesuteikia jokių įgaliojimų šioje srityje.
Taigi ginčas dėl prevencinės poveikio priemonės – teismo įpareigojimų – taikymo nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios priskirtos bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 16 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į tai, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktą atsisakė priimti pagrįstai.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo R. A. atskirąjį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.