Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nutarimo A. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. S. 2008 m. vasario 17 d., 6⁴³ valandą, Vilniaus rajone, kelio Vilnius-Utena 28 kilometre, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas neblaivumo laispnis (0,75 promilės). Taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 68 punkto reikalavimus. Ši jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.

II.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2008 m. vasario 28 d. nutarime konstatavo, kad A. S. protokole nurodyta veika padarė ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, už kurį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, skyrė 1200 Lt baudą. Teismas nurodė, kad padarytą pažeidimą įrodo paties pažeidėjo paaiškinimai, administracinio teisės pažeidimo protokolas, tarnybiniai pranešimai ir kita bylos medžiaga. Pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant pagrindinę nuobaudą atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę ir turtinę padėtį (dirba, nebaustas administracine tvarka, darbdavio charakterizuojasi teigiamai, atlyginimo vidurkis sudaro 1603,04-3604,88 Lt, nėra įskaitoje Vilniaus priklausomybės ligų centre, išlaiko du mažamečius vaikus), yra viena pažeidėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Todėl nuspręsta, kad jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta pagrindinė nuobauda -bauda nuo vidurkio iki minimumo. Esant ATPK 30 straipsnio 2 dalyje ir 31 straipsnyje nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į išskirtines aplinkybes: yra ir kitos pažeidėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nenumatytos ATPK 30¹ straipsnyje (pažeidėjas pažeidimą padarė pirmą kartą, prisipažino, nesiekė išvengti administracinės atsakomybės), pažeidėjui vykdant darbo funkcijas dažnai tenka pačiam vairuoti transporto priemones, vežti dukrą K. S. gydytis į medicinos įstaigas, teismas nusprendė neskirti papildomosios nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo (ATPK 22, 24, 30, 30² str.; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 1999-12-28 konsultacija 2.1. Dėl ATPK 30¹ str. taikymo, Administracinių teismų praktika Nr. 1, pusl. 326-327; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų 2005-07-14 pasitarime priimtos teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos 7.4.3 p., Administracinių teismų praktika Nr. 7, pusl. 216, 268-269).

III.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Ginčo dėl šio pažeidimo nėra. Apeliaciniame skunde keliamas tik už jį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiama, kad paskirta nuobauda yra per švelni. Apeliantas mano, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1?1396/2007, N17?103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Pirma, teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Antra, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Todėl vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Trečia, A. S. darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr., pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą.

Ketvirta, tai, kad asmuo gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Penkta, kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, o būtent tai, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą, darbovietėje asmuo charakterizuojamas teigiamai, rūpinasi artimaisiais, nėra išskirtinės, tad nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes.

Atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi aukščiau išdėstytu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Apeliacinį skundą patenkinti.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2008 m. vasario 28 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.