- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-04
- Bylos Nr.
- 1A-174-282-2014
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Irena Ivanovienė
- Nuteistasis
- I. S., V. L., A. L.
- Nukentėjusysis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios I. S. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendžio, kuriuo I. S. pripažinta kalta ir nuteista:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 302 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda;pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda;pagal BK 214 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2600 litų) dydžio bauda;pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 215 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 15 MGL (1950 litų) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, I. S. paskirta galutinė bausmė – 40 MGL (5200 litų) dydžio bauda, įpareigojant sumokėti per 12 mėnesių, lygiomis dalimis kas mėnesį, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Priteista solidariai iš V. L., A. L. ir I. S. atlyginti nukentėjusiajai R. S. 7000 Lt turtinės žalos.
Taip pat šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. L. ir A. L., tačiau nuosprendis jų atžvilgiu neskundžiamas.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. S. nuteista už tai, kad ji, neturėdama teisėto pagrindo, įgijo ir panaudojo fizinio asmens dokumentą, t. y. laikotarpiu nuo 2010-11-13 iki 2010-11-16, tikslus laikas nenustatytas, ji neturėdama teisinio pagrindo Šiaulių mieste iš V. L. paėmė A. V. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ir, tęsdama savo nusikalstamą veiką bei veikdama vieninga tyčia, šį svetimą fizinio asmens dokumentą panaudojo 2010-11-16 ir 2010-11-25, pateikdama jį kaip savo AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini), banko darbuotojai, pasirašydama Elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), Patvirtinimą dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo bei debeto mokėjimo kortelės sutartį V. A. V. vardu.
Be to, ji nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupėje kartu su V. L., suklastojo tikrus dokumentus, t. y. 2010-11-16, tikslus laikas nenustatytas, veikdama pagal kartu su V. L. aptartą planą, būdama paveikta jo įkalbinėjimų ir turint tikslą V. A. V. vardu įgyti elektroninę mokėjimo priemonę, jos duomenis, bei iš jo gavusi priemonę – A. V. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini), banko darbuotojui pateikdama tikrą V. A. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai ja prisistatydama, suklastojo tikrą dokumentą – Elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Patvirtinimą dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės išdavimo – juose pasirašydama V. A. V. vardu, bei tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia kartu su V. L., 2010-11-25 AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini), banko darbuotojui pateikdama tikrą V. A. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai ja prisistatydama, suklastojo tikrą dokumentą – 2010-11-25 debeto mokėjimo kortelės sutartį, šių dokumentų skiltyje „kliento parašas, vardas, pavardė“ melagingai pasirašydama A. V. V. vardu.
Be to, ji nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupėje kartu su V. L. ir A. L., neteisėtai disponavo svetima elektronine mokėjimo priemone ir jos duomenimis, t. y. 2010-11-16, tikslus laikas nenustatytas, veikdama pagal kartu su V. L. ir A. L. aptartą planą ir turint tikslą V. A. V. vardu įgyti elektroninę mokėjimo priemonę, jos duomenis bei iš jų gavusi priemonę – A. V. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini), banko darbuotojui pateikdama tikrą V. A. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai ja prisistatydama, suklastojusi tikrą dokumentą – Elektroninių paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei Patvirtinimą dėl identifikavimo kodų nustatymo priemonės, neteisėtai įgijo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – A. V. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, po to, 2010-11-16, tęsdama savo nusikalstamą veiką, juos perdavė V. L. ir A. L., bei tęsdama savo nusikalstamą veiką ir veikdama vieninga tyčia kartu su V. L. ir A. L., 2010-11-25 AB „(duomenys neskelbtini)“ padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini), banko darbuotojui pateikdama tikrą V. A. V. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei melagingai ja prisistatydama, suklastojusi tikrą dokumentą – 2010-11-25 debeto mokėjimo kortelės sutartį, šių dokumentų skiltyje „kliento parašas, vardas, pavardė“, neteisėtai įgijo V. A. V. vardu išduotą elektroninę mokėjimo priemonę – AB „(duomenys neskelbtini)“ lustinę mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini).
Be to, ji nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupėje kartu su V. L. ir A. L., bendrininkavo neteisėtai panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis, t. y. laikotarpiu nuo 2010-11-16 iki 2010-11-20 suteikusi V. L. ir A. L. priemones, būtinas atlikti neteisėtas finansines operacijas – A. V. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ duotus elektroninės mokėjimo priemonės (programinės įrangos, esančios kredito įstaigos interneto tarnybinėje stotyje), naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą, slaptažodį, identifikavimo kodus, savo bei Z. P. A. banko sąskaitų numerius, bei sutarusi su jais dėl 3000 Lt pervedimo iš A. V. V. sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į Z. P. A. sąskaitą ir 4000 Lt pervedimo į I. S. sąskaitą, po to, A. L. kartu su V. L., pasinaudodama interneto prieiga ir A. V. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, t. y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotais PIN kodu, slaptažodžiu, identifikavimo kodais, be pastarosios sutikimo
2010-11-18, apie 12.04 val., iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios A. V. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 Lt nurodydama paskirtį – „skola“;
2010-11-20, apie 12.10 val., iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios A. V. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Z. P. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3000 Lt nurodydama paskirtį – „už darbą“,
tokiu būdu ji padėjo neteisėtai atlikti finansines operacijas panaudojant svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenimis.
Be to, ji nuteista už tai, kad, veikdama bendrininkų grupėje kartu su V. L. ir A. L., bendrininkavo apgaulės būdu užvaldant svetimą turtą, t. y. laikotarpiu nuo 2010-11-16 iki 2010-11-20 perdavusi V. L. ir A. L. AB „(duomenys neskelbtini)“ A. V. V. išduotus elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, t. y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotus PIN kodą slaptažodį, identifikavimo kodus, savo bei Z. P. A. banko sąskaitų numerius, bei sutarusi su jais dėl 3000 Lt pervedimo iš A. V. V. sąskaitos, esančios AB „(duomenys neskelbtini)“, į Z. P. A. sąskaitą ir 4000 Lt pervedimo į I. S. sąskaitą, po to A. L. kartu su V. L., pasinaudodama interneto prieiga ir A. V. V. AB „(duomenys neskelbtini)“ išduotais elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenimis, t. y. Elektroninių paslaugų teikimo sutartyje ir identifikavimo kodų lentelėje užfiksuotais PIN kodu, slaptažodžiu, identifikavimo kodais, be pastarosios sutikimo
2010-11-18, apie 12.04 val., iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios A. V. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į I. S. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 4000 Lt nurodydama paskirtį – „skola“;
2010-11-20, apie 12.10 val., iš AB „(duomenys neskelbtini)“ esančios A. V. V. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) į Z. P. A. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 3000 Lt nurodydama paskirtį – „už darbą“,
tokiu būdu savo, V. L. ir A. L. naudai įgijo svetimą V. A. V. priklausantį turtą, kurio vertė 7000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji I. S. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-05 nuosprendį pakeisti ir panaikinti jai solidariai su V. L. ir A. L. priteistą 7000 Lt žalos atlyginimą bei sumažinti jai paskirtą baudą. Teigia, kad nuosprendis priimtas neišsiaiškinus visų svarbių bylai aplinkybių, nes teismas, priteisdamas iš jos solidariai su V. ir A. L. 7000 Lt, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi įrodymus vertino neišsamiai ir šališkai. Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ji pati papasakojo kriminalistui P. apie tai, kad paėmė banko kortelę, padarė V. A. V. parašą, į tai, kad ji ikiteisminio tyrimo metu ir teisme davė nuoseklius parodymus. Teigia, kad jokio nusikaltimo nebūtų dariusi, jei V. L. jos nebūtų įkalbėjęs. Nurodo, kad įkalbėta V. L. ji padarė A. V. V. parašą banke AB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiu būdu jai paėmus iš AB „(duomenys neskelbtini)“ kortelę, ją iš karto iš jos paėmė V. L., kuris su A. L., jai nedalyvaujant ir nežinant, paėmė pinigus iš bankomato, pirko prekes, nežinojo kam elektroninėje bankininkystėje V. ir A. L. iš A. V. V. sąskaitos perves pinigus. Teigia, kad ji neprašė pervesti jai jokios pinigų sumos, ir nors jai buvo pervesta 4000 Lt, tačiau tų pinigų ji nepanaudojo, o juos paėmusi iš savo sąskaitos tuojau pat atidavė V. L., kaip jis to reikalavo. Pinigų perdavimą patvirtino ir teisme apklaustas V. N.. Teigia, kad, kai pas ją atėjusi Z. P. A. jai perdavė 3000 Lt, pagalvojo, kad tai pinigai, kuriuos V. L. anksčiau buvo paėmęs iš A. V. V. namų. Nurodo, kad tuos 3000 Lt ji atidavė tyrėjai. Dėl šių nurodytų aplinkybių mano, kad teismas, pritiesdamas 7000 Lt iš jos, neteisingai įvertino visas bylos aplinkybes, neįvertino, kad ji 4000 Lt atidavė V. L., o 3000 Lt tyrėjai, todėl mano, kad grąžinti 3000 litų turi būti įskaityti kaip žalos atlyginimas nukentėjusiajam, o kadangi ji tais 4000 Lt nepasinaudojo, jie turėtų būti priteisti tik iš V. ir A. L., kadangi ji savo veiksmais 7000 Lt žalos nepadarė.
Taip pat nurodo, kad iš dalies sutinka su jai paskirta bausme, tačiau mano, kad jai paskirtos baudos dydis turėtų būti sumažintas, nes ji yra pensininkė, gauna tik 830 Lt pensiją, jos vyras serga onkologine liga ir jam reikalingas kaulų čiulpų persodinimas, be to, jos dalyvavimas nusikalstamoje veikoje buvo antraeilis, nusikalstamą veiką padarė suklaidina ir įkalbėta V. L..
Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, sumažinti solidariai iš nuteistųjų priteistą turtinės žalos atlyginimą iki 4000 Lt, nes 3000 Lt nuteistoji I. S. perdavė ikiteisminio tyrimo pareigūnui.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 328 straipsnio 4 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, apeliantę pripažino kalta padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 302 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje. Apeliaciniu skundu nuteistoji I. S. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, kvalifikacijos, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismas šių įstatymo nuostatų nepažeidė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nustatė I. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad dalį jai inkriminuotų nusikalstamų veikų ji padarė bendrininkų grupėje su V. ir A. L., jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. I. S. padarė du nesunkius, du apysunkius nusikaltimus bei padėjo padaryti vieną apysunkį nusikaltimą, veikdama tyčia. Nuteistoji ištekėjusi, nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo, šiuo metu yra pensininkė, charakterizuojama teigiamai, neteista, bausta administracine tvarka už smulkią vagystę (3 t. 141 b. l.). Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad I. S. padarė penkias tyčines nusikalstamas veikas, į tai, kad, nors I. S. ir atliko žymiai mažiau aktyvių veiksmų nei V. ir A. L., tačiau jei ji banke nebūtų pasirašiusi V. A. V. vardu dokumentų ir nebūtų paėmusi V. A. V. vardu išduotos banko kortelės, V. ir A. L. nebūtų turėję galimybės įgyvendinti vieninga tyčia siejamų nusikalstamų ketinimų užvaldyti svetimą turtą. Įvertinus šias aplinkybes ir vadovaujantis BK 55 straipsniu, jog asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusiąs bausmes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei parinko BK 302 straipsnio 1 dalies, 300 straipsnio 1 dalies, 214 straipsnio 1 dalies, 215 straipsnio 1 dalies bei 182 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą vieną iš švelniausių bausmių rūšių – baudą. I. S. sutinka su jai paskirtos bausmės rūšimi, tačiau mano, kad jai paskirta per didelė bauda.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pagal nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalį už nesunkų nusikaltimą gali būti skiriama bauda iki 100 MGL (13000 Lt), o už apysunkį nusikaltimą – iki 200 MGL (26000 Lt). Taigi, spręsdama apeliantei paskirtos bausmės dydį, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atsakomybę sunkinančią aplinkybę, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad ji ir jos vyras turi sveikatos problemų (4 t. 100, 101–104, 105 b. l.), daro išvadą, kad apylinkės teismo apeliantei už jos padarytas atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, kurios yra žymiai mažesnės negu įstatymo numatytos bausmės vidurkis, savo dydžiu nėra aiškiai per griežtos, todėl nėra pagrindo jų mažinti. Apylinkės teismas, bendrindamas I. S. paskirtas bausmes, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, pagrįstai apeliantei bausmes subendrino taikydamas ir bausmių apėmimą, ir dalinį bausmių sudėjimą. Tačiau skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodydamas bausmių subendrinimo būdą žodžiais teismas nurodė tik bausmių subendrinimą apėmimu, nenurodydamas, kad bausmės subendrinamos ir dalinio sudėjimo būdu. Dėl to skundžiamas nuosprendis patikslinamas, nurodant, kad bausmės subendrinamos ir dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Pastebėtina, kad nuteistajai neišgalint skundžiamu nuosprendžiu nustatytu terminu sumokėti paskirtos baudos, BK 47 straipsnio 6–7 dalis, BPK 352 straipsnio, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22–25 straipsnių nuostatų tvarka bauda gali būti pakeista viešaisiais darbais arba areštu.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistoji I. S. prašo nepriteisti iš jos solidariai su V. ir A. L. turtinės žalos atlyginimo, kadangi iš banko sąskaitos paėmusi 4000 Lt, juos iš karto perdavė V. L., o 3000 Lt ji perdavė tyrėjui.
Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.
Nusikalstama veika gali būti padaroma fizinė, turtinė ir neturtinė žala. Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį turtinė žala suprantama kaip turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo, kai patirtos turtinės žalos dydis yra nustatytas, pagrįstas rašytiniais įrodymais. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį ir remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios R. S. civilinį ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė solidariai iš V. L., A. L. ir I. S. 7000 Lt bei solidariai iš V. ir A. L. 25158,86 Lt, kadangi šios sumos pagrįstos byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nustatyta, kad I. S., bendrininkaudama su V. L. ir A. L., pasinaudojusi A. V. V. vardu išduota AB „(duomenys neskelbtini)“ bankas elektronine mokėjimo priemone ir pasinaudojusi šios elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenimis, apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą, A. V. V. turtą – 32158,86 Lt, tarp jų ir tuos 4000 Lt, kurie buvo pervesti I. S. į jos banko sąskaitą, bei 3000 Lt, kuriuos I. S. perdavė Z. P. A. (2 t. 185–186, 187–191 b. l., 3 t. 93–95, 121 b. l.). Taigi, tie 7000 Lt, t. y. tiek 4000 Lt pervesti į apeliantės banko sąskaitą, tiek ir 3000 Lt jai Z. P. A. perduoti, buvo neteisėtai įgyti visų trijų nuteistųjų naudai, kadangi visi trys nuteistieji savo veiksmus atliko turėdami vieningą tyčią užvaldyti V. A. V. turtą. Nors I. S. tvirtina 4000 Lt, pervestus į jos asmeninę sąskaitą, paėmusi ir iš karto perdavusi V. L., t. y. nepasinaudojusi tais pinigais, tačiau ši aplinkybė nepaneigia nuteistųjų veiksmuose buvus vieningą tyčią, o be to, V. ir A. L. neparodė gavę iš I. S. tų pinigų. Atsižvelgiant į tai, kad turtinė žala nukentėjusiajai R. S. buvo padaryta bendrais visų trijų nuteistųjų veiksmais, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalies nuostata, jog solidarioji atsakomybė taikoma asmenims, bendrais veiksmais padariusiems žalos, daroma išvada, kad skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodyta, jog nuteistieji bendrais veiksmais padarė 7000 Lt turtinę žalą, kurią privalo atlyginti solidariai nukentėjusiajai. Tačiau iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu 2011-05-26 I. S. savanoriškai pateikė 3000 Lt tyrėjai (3 t. 96 b. l.), ir jie pagal 2011-05-27 Šiaulių AVPK kasos kvitą serija (duomenys neskelbtini) (3 t. 100, 101–102) buvo perduoti į Šiaulių AVPK kasą. Be to, skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta šiuos iš I. S. paimtus 3000 Lt grąžinti teisėto savininko R. S. neribotai nuosavybei. Kadangi šie 3000 Lt grąžinti nukentėjusiajai, iš nuteistųjų solidariai priteistas 7000 Lt turtinės žalos atlyginimas atitinkamai mažinamas. Dėl to skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dėl 7000 Lt turtinės žalos atlyginimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nuosprendį pakeisti:
Solidariai iš V. L., A. L. ir I. S. nukentėjusiajai R. S. priteistą 7000 Lt turtinės žalos atlyginimą sumažinti iki 4000 Lt.
Patikslinti nuosprendžio rezoliucinę dalį nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, I. S. paskirtos bausmės subendrintos apėmimu ir dalinio bausmių sudėjimo būdu.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.