Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaida Sinkevičienė,

sekretoriaujant R. Čereškaitei,J. Zavadzkienei,

institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovei Jolantai Lakštauskienei,

išnagrinėjusi R. B. (R. B.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) d., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyv. (duomenys neskelbtini), Grigaičių k., Vilniaus r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuo 2016 m. gegužės 23 d., 10 val. iki 2016 m. birželio 16 d., 10 val. Vilniaus r. sav., Antežerių k., Pasakų g. toliau vykdė statybos darbus – pastatė antrą dvibučio gyvenamojo namo aukštą. R. B. neturėjo statybą leidžiančio dokumento, jam 2016-04-25 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini)160425-00028, versijos Nr. 1, kuriame reikalaujama nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, tuo pažeidė 1996-03-19 Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 1 . 4 p. nuostatas,

t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 189⁴ str. 1 d.

Institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė J. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad balandžio mėnesį buvo surašytas savavališkos statybos aktas, darbai buvo užfiksuoti fotofiksacija. Kai jei surašo aktą, aktu privalomas nurodymas, kad negali vykdyti jokių statybos darbų toliau. Jie turi kas 10 dienų tikrinti. Po 10 d. nuvykus į objektą, ji atliko fotofiksaciją ir surašė aktą gegužės 23 d. Pagal fotofiksaciją nuo savavališkos statybos iki jos akto surašymo pasikeitė statinys objekte – iš fotonuotraukų matosi, kad buvo vykdomi statybos darbai, todėl ji surašė protokolą, kad nebuvo vykdomi nurodymai. Siekiant apsaugoti statybvietę asmuo turėtų užkonservuoti darbus – uždėti plėvelėmis, apsaugoti, kad sienos nepermirktų. Kol gaus leidimą, turėjo tą konstrukciją apsaugoti nuo lietaus, uždengti perimetru. Antro aukšto galėjo nestatyti. Kai jie nuvyko pirmą kartą, buvo tik namas ir kito namo dalis iki pirmo aukšto pastatyta. Kad apsaugotų statybvietę jis galėjo uždėti apsauginėmis plėvelėmis sieną, kad nepakliūtų vanduo, bet neturėjo išaugti antro aukšto siena, matuojama antro aukšto perdanga. Neturėjo pasikeisti statinio tūris, plotis, aukštis, kaip buvo užfiksuoti aktu.

R. B. padarytas pažeidimas įrodinėjamas taip byloje surinktais rašytiniais įrodymais: R. B. paaiškinimu pažeidimo tyrimo metu ir teisme, kad gailisi dėl padaryto pažeidimo, teisme; administracinio teisės pažeidimo protokolu, savavališkos statybos aktu, sustabdytos statybos patikrinimo aktu, nuotraukomis, privalomu nurodymu pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurie patvirtina, kad R. B. toliau vykdė statybos darbus – pastatė antrą dvibučio gyvenamojo namo aukštą. neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, nors jam 2016-04-25 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini)160425-00028, versijos Nr. 1, kuriame reikalaujama nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką.

Išklausius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens R. B., institucijos – Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės J. L. paaiškinimus, ištyrus administracinės bylos medžiagą, leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. B. padarė administracinį teisės pažeidimą.

Motyvuojamoji dalis

(duomenys neskelbtini) straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal (duomenys neskelbtini) str., organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Nors R. B. neneigia padaręs pažeidimą, gailisi dėl jo, tačiau nurodo, kad jis pastatė antro dvibučio gyvenamojo namo aukštą, nors jam 2016-04-25 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. (duomenys neskelbtini)160425-00028, versijos Nr. 1, kuriame reikalaujama nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugoti statybvietę ir aplinką, atlikdamas minėtus statybos darbus siekė apsaugoti statybvietę nuo savaiminio sugriuvimo bei aplink esančių žmonių sužeidimo. R. B. teigia, kad atliko statybvietės konservavimo darbus ir tokiu būdu apsaugojo statybvietę bei aplinką. Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, patvirtinto aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 211, 31 punktas numato, kad sustabdžius statinių statybą atliekami jų konservavimo darbai Statinio konservavimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka ir atvejais. Šio aprašo 4.1.1. punktas numato, kad jei statybą sustabdė pareigūnas, tai atliekama tik minimali konservavimo darbų apimtis, kuri turi užtikrinti: 1) sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų; 2) nelaimingų atsitikimų statybvietėje prevenciją: statybvietės aptvėrimą, įėjimų į statinius laikiną uždarymą, laikinų statybvietės inžinerinių tinklų atjungimą nuo veikiančių inžinerinių tinklų, iškasų užpylimą ar aptvėrimą, šulinių uždengimą, įspėjamųjų ženklų pastatymą ir kitų saugos priemonių atlikimą; priešgaisrinę apsaugą: degalų, tepalų ir degių statybos produktų pašalinimą iš statybvietės, priešgaisrinių privažiavimų atlaisvinimą ir kitų gaisro prevencijos priemonių atlikimą; 3) aplinkos apsaugą nuo taršos iš statybvietės: paviršinio vandens nutekėjimą, lakių statybos produktų pašalinimą arba uždarymą, cheminių medžiagų, degalų bei tepalų nepatekimą į aplinką ir kitas priemones. Iš byloje esančios medžiagos, pačio R. B. bei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės J. L. paaiškinimų matyti, kad R. B. pažeidė aukščiau paminėtą punktą, kuris nurodo, kad statinio konservavimo darbų apimtis turi užtikrinti sumontuotų (pastatytų) statinio laikančių konstrukcijų ir atitvarų apsaugą nuo ardančių klimato, gruntinio vandens, grunto nuošliaužų, laikinų koncentruotų krūvių ir kitų poveikių, nestatant ir neįrengiant naujų konstrukcijų, kadangi R. B. pastatė namo antrą aukštą, primūrijo sieną, kas laikoma visiškai nauja konstrukcija, dėl ko pasikeitė statinio tūris, plotis bei aukštis. Be viso to, iš teismui pateiktų fotonuotraukų, matyti, kad tęsiant savavališkos statybos darbus buvo sudėti langai, teismas konstatuoja, kad langų įdėjimas nėra savavališko statinio apsaugojimas. Pažymi, kad statinio apsaugojimu atliekant konservavimo darbus, būtų laikoma langų užkalimas, uždengimas. Taigi, darytina išvada, jog R. B. pažeidė statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2010 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžianti dokumentą padarinių šalinimas“ 29 punktą, kuriame nurodyta, jog statytojas arba Statinio ar žemės sklypo naudotojas, kuriam Savavališkos statybos aktas įteiktas tinkamai, privalo tuojau pat sustabdyti statybą, nevykdyti jokių statybos darbų, išskyrus statybos darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugant statybvietę bei aplinką ir 1996-03-19 Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo (2010-07-02 įstatymo Nr. XI-992 redakcija) 3 str. 2 d. 2 p., 12 str. 1 d. 4 p., 23 str. 1 . 4 p. nuostatas, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra ATPK 189⁴ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skiriant nuobaudą atsižvelgta į administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes, pobūdį, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtina minimali sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

R. B. (R. B.) pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 189⁴ str. 1 d. ir skirti 289 eurų baudą;

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, į AB banką „Swedbank”, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kodas 73000, įmokos kodas 5445. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti pažeidimą identifikuojantį numerį ROIK 16062105032.

I. R. B., kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo klausimais asmuo, patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.