Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis, II-59-298/2014

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-11-17
Bylos Nr.: II-59-298/2014
Teisminio proceso Nr.: 4-52-3-01363-2014-4
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla

Teisėjas: Vaclavas Karšulis
Pareiškėjas: K. B.

Kategorijos

45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinio teisės pažeidimo byla

Nr. II-59-298/2013

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-01363-2014-4Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4.; 79.1.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 17 d.Vilnius

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Vaclavas Karšulis,sekretoriaujant I. Jasiulevič,dalyvaujant pareiškėjui K. B.,pareiškėjo atstovui adv. A. Balčiui,Vilniaus rajono policijos komisariato atstovui A. M.-Š.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal K. B. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio specialistas A. S. (A. S.) 2014 m. birželio 23 d. surašė K. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, 2014 m. birželio 6 d., 19.45 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė Kelių eismo taisyklių 125 p. reikalavimų (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11), nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto bei prasilenkdamas kliudė iš priešpriešiais važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Š., kairės pusės veidrodėlį. Eismo įvykio metu apgadinti abiejų automobilių kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliai. Tuo K. B. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio vyresnysis specialistas V. M. 2014 m. liepos 3 d. nutarimu K. B. pripažino kaltu padarius ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – 150 Lt baudą.

Šalies argumentai

K. B. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2014 07 03 nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK bei pranešti prokurorui dėl V. M. nusikalstamų veikų. Skunde jis nurodė, kad byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 272 str. normas, kadangi V. M. nusikalstamai suklastojo faktines jo prašymo aplinkybes dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo dėl atstovo kelionės, kadangi pastarajam 2014-07-02 elektroniniu paštu įteiktas reikalavimas dėl jo atstovavimo ir šiuo klausimu pateikti rašytiniai įrodymai, tačiau nepaisant jo pavedimo A. B., byla išnagrinėta be jo atstovo pastarajam nepranešus apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą 2014-07-03 9 val. Jis jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė ir tai įrodoma faktine bylos medžiaga, kadangi jis vairavo automobilį saugiai ir dešine važiuojamosios dalies, kurios plotis 8 metrai, puse. V. M. žinomai melagingai nurodė, kad 2014-06-06 apie 19.50 val. (duomenys neskelbtini) jis - K. B., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė KET 125 p. reikalavimų, tai yra nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, bei prasilenkdamas kliudė priešpriešiais važiavusį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. Š., dėl ko eismo įvykio metu apgadinti abiejų automobilių kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliai. V. M. vadovavosi tik emocijomis ir prielaidomis, tokiu būdu nukrypo nuo susiklosčiusios prokuroro ir teisminės praktikos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. Nr. 881/2009, N5;5-684/2009, N444-09/11), pagal kurią nagrinėjant bylą betarpiškai turi būti apklausiami asmenys, kurių parodymai yra vieninteliai ir esminiai, ypač tuomet, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę neigia. V. M. tik išvardijo kai kuriuos duomenis, tačiau visiškai jų neanalizavo ir nevertino. Vien tik rašytiniai paaiškinimai negali būti prilyginami liudytojų parodymams (ATPK 276 str.) ir jų nepakeičia. Bylos nagrinėjimo policijoje ar teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, specialistų paaiškinimus, eksperto išvadas, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus. Šiuo konkrečiu atveju nustatyta pateikiamų ir aprašomų eismo įvykio prieštaravimų. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes yra numatyta pareiga pareigūnui nagrinėjančiam administracinę bylą. V. M. nebuvo pakankamai aktyvus, dėl ko jo pareiškimus išnagrinėjo nesurinkęs ir visapusiškai neištyręs kaltę patvirtinančių ir teisinančių įrodymų, neišsiaiškinęs visų reikšmingų bylos aplinkybių, nepašalinęs byloje iškilusių prieštaravimų, ir tokiu būdu pažeidė ATPK nuostatas. Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl V. M. prielaidos negali būti laikomos teisėtoms ir turi būti panaikintos, o jo ir liudytojų pareiškimas išnagrinėtas objektyviai ir visapusiškai. V. M. buvo pateiktas reikalavimas atlikti transporto priemonių ekspertizę, tariamo autoįvykio ekspertizę, atlikti eksperimentą, apklausti A. Š., tačiau nei vienas jo reikalavimas nebuvo tenkintas be jokio teisinio pagrindo.

Skunde K. B. nurodo, kad V. M. pažeidė ATPK 286 str. normas nenurodydamas jam skundžiamo nutarimo apskundimo terminą, skundžiamas nutarimas nepasirašytas V. M., nutarime nenurodyta bylos nagrinėjimo data, jam nagrinėjimas buvo paskelbtas, tačiau byla išnagrinėta jam ir jo atstovui nepranešus, byla išnagrinėta pareigūno, neturinčio įgaliojimų nagrinėti tokio pobūdžio bylas. Visuma pažeidimų įrodo, kad yra absoliutus skundžiamo nutarimo negaliojimo pagrindas, todėl turi būti panaikintas, o bylą gražinti nagrinėti pareigūnui.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad 2014-06-23 pareigūnas surašydamas administracinio teisės pažeidimo protokolą K. B. nurodė nagrinėjimo vietą bei datą: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kab., 2014-06-26. 2014-06-25 atvykęs į Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK VPS Kelių policijos poskyrį, K. B. kaltino pareigūnus suklastojus dokumentus, t. y. schemą, nurodė, kad kelias yra 8 m, o pareigūnai schemoje pažymėjo kad yra 2,8 m, bei pasakė kad turi nuotraukas ir ištraukęs fotoaparatą, parodė įvykio vietoje darytas nuotraukas. Bandant paaiškinti K. B., kad jo fotoaparate užfiksuotoje nuotraukoje jo automobilis stovi dalinai kelkraštyje (dešinės pusės ratai), ir tuo pat metu užtveria daugiau nei puse kelio važiuojamosios dalies, t. y. kaip automobilis, kurio plotis apie 1,6 metro, gali užtverti pusę kelio, kuris jo žodžiais yra 8 metrai. K. B. paaiškinti negalėjo, pradėjo aiškinti, kad jis paims išrašą iš savivaldybės ir viskas bus aišku, kad jis ne vienus metus ten važinėja ir viską žino, o pareigūnai klastoja dokumentus. K. B. paklausus, koks šio pokalbio tikslas, kadangi bylos nagrinėjimas yra paskirtas rytdienai, šis atsakė, kad nori bylos nagrinėjimo metu turėti advokatą. Jam buvo išaiškinta, kad institucija jam advokato neparūpins ir jis turi susirasti pats. K. B. atsakė, kad turi advokatą, su kuriuo susiskambino, bei paprašė atidėti bylos nagrinėjimą iki 2014-07-03, kadangi jo gynėjas tik tada galės atvykti. 2014-07-03 atvykęs į bylos nagrinėjimą K. B. atvyko vienas, pasiteiravus, kur jo gynėjas, šis atsakė, kad gynėjas nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), o po valandos turi dalyvauti kitame posėdyje, todėl neatvažiuos. Iki bylos nagrinėjimo nebuvo pateikti atstovavimo dokumentai, nebuvo gauta iš gynėjo, kad jis negali dalyvauti nagrinėjime, K. B. neišreiškė valios dar kartą atidėti bylos nagrinėjimo, kad galėtu dalyvauti gynėjas. K. B. savo skunde dėsto melagingus duomenis, melagingai kaltina pareigūnus klastojimu, byloje yra surinkti visi įrodymai, kad K. B. iškreipia faktus, t. y. nurodo, kad važiuojamoji dalis buvo 8 metrai, nors akivaizdžiai matosi (schema, nuotraukos), kad tai yra melas. K. B. kaltina, kad byla buvo nagrinėjama jam nedalyvaujant, nors garso įrašas darytas 2014-07-03 įrodo, kad K. B. dalyvavo. K. B. nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo nutarime nėra jo priėmimo datos, nors ten nurodyta 2014-07-03 ir neįmanoma priimti nutarimą nenurodant datos. K. B. rašo, kad jam nenurodyta nutarimo apskundimo terminas, nors iš įrašo, daryto 2014-06-25 girdėti, kad jam yra pasakomas apskundimo terminas. Po bylos nagrinėjimo jam dar kartą buvo pakartotas apskundimo terminas ir tvarka, be to ji yra surašyta pačiame nutarime, kuris buvo įteiktas K. B. iškart po nagrinėjimo. K. B. iki bylos nagrinėjimo ir nagrinėjimo dieną pateikė vienintelį prašymą - atidėti bylos nagrinėjimą iki 2014-07-03, daugiau jokių prašymų nebuvo pateikęs, o skunde melagingai nurodo, kad reikalavo atlikti transporto priemonių ekspertizę, autoįvykio ekspertizę, atlikti eksperimentą, apklausti A. Š.. K. B. nurodo, kad 2014-07-02 Kelių policijos valdybos viršininkui elektroniniu paštu siuntė pavedimą ir jo priedus dėl A. B. atstovavimo, tačiau nesuprantama, kodėl, jei ir buvo elektroniniu paštu siunčiami dokumentai, prie bylos prijungtina medžiaga siunčiama Kelių policijos valdybos viršininkui, kai yra žinoma, kad administracinė byla yra nagrinėjama Vilniaus rajono policijos komisariate. K. B. skundžia ne patį faktą, dėl jo kaltinimo sukėlus eismo įvykį, o bando išgalvoti, kad neva buvo pažeistos tam tikros teisės normos, dėl kurių jo manymu nutarimas yra neteisėtas, tačiau tiek garso įrašai, tiek surinkta bylos medžiaga įrodo, kad nutarimas buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai, todėl nėra pagrindo jį naikinti.

Teismo posėdžio metu K. B. paaiškino, kad kada buvo tas įvykis, kitas vairuotojas važiavo su žmona, buvo smūgis veidrodėliais. Jis galvojo, kad jie įvažiuos jam į automobilio priekį. Jie važiavo ir nesustojo. Jis įjungė atbulinę pavarą tam, kad juos vytis. Pavažiavo 15 metrų atgal automobiliu ir pamatė, kad jie sustojo. Jis priėjo prie jų. Iš kito automobilio išėjo moteris ir jį puolė visokiais žodžiais. Jis suprato, kad jie nesutinka, kad jie yra kalti dėl įvykio. Jis paskambino į policiją. Pareigūnai paklausė, kurioje vietoje jie yra. Pareigūnai pasakė iš karto „atvažiuosime ir nubausime“. Pareiškimą parašė jis ir tas kitas vairuotojas. Susidūrimo vietoje liko stiklo šukių nuo jo veidrodėlių. Jam apdaužė dar kapotą. Byloje esančiuose nuotraukose pavaizduota vieta, kurioje ir buvo susidūrimas. Nuotraukose jo automobilis ir tas kitas automobilis. Pareigūnų automobilis sustojo priešais jo automobilį. Nuotraukose šukės užfiksuotos teisingai. Tik atstumas neteisingai nurodytas, nes jis pavažiavo 15 metrų. Jo ir kitas automobilis judėjo. Susidūrimas buvo toje vietoje, kurioje liko šukės. Automobiliai stovėjo taip, kaip pavaizduota schemoje. Toje vietoje kelio plotis 8 metrai. Jis įvertina ne tik asfaltą, o ir kelkraštį. Jei įvertinti tik asfaltą, tai policijos kelio plotis gerai nurodytas. Kitas automobilio vairuotojas išvažiavo į jo eismo juostą, jis vairavo kuo dešiniau savo eismo juostos. Šukės ir turėjo būti kito vairuotojo pusėje. Šukės nuo kito automobilio veidrodėlio. Jo automobilio greitis buvo maždaug virš 30 kilometrų. Prasilenkti toje atkarpoje galima be problemų. Jis gyvena toje sodo bendrijoje. Nereikia sustoti ir duoti vietos kitam automobiliui. Ten platus kelias. Juo važiuoja ir šiukšlių mašinos. Jis buvo atvykęs į policiją 2014-06-23 ir 2014-06-25, nes norėjo pratęsti vairuotojo pažymėjimą. Garso įrašuose jo balsas ir V. M.. Įrašai yra 2014-06-25 ir 2014-07-03. Jis prieštaravo, nes nėra padaręs pažeidimo. Prašo pareigūnus nubausti už dokumentų klastojimą. pareigūnai teigė, kad šukės buvo jo automobilio kairėje pusėje, kad toje vietoje ir įvyko įvykis. Jo automobiliui padaryta 600 litų žala. Į dešinę pusę jis negalėjo pasukti labiau, nes toje vietoje yra tvora. Iš A. Š. pusės nebuvo jokio griovio. Pastarojo parodymai melagingi. Jis neįsuko iš šalutinio kelio, o iš pagrindinio. Ten nėra jokio keliuko net pagal planą. Prašo teismo įvertinti pagrįstus faktus ir jo nebausti, nes jis negalėjo pasukti dešiniau. A. Š. turėjo tą padaryti. Jis nekaltas. Prašo teismo jo atžvilgiu bylą nutraukti.

Vilniaus rajono policijos komisariato atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad pateikė garso įrašo kopiją, joje įrašytas V. M. pokalbis su K. B.. Iš pateiktų teismui dokumentų, atsiliepimo matyti, kad įrašas darytas 2014-06-25. Tokių įvykių būna daug. Įstatymas leidžia tokiais atvejais draugiškai viską išsiaiškinti. Yra žmonių, kurie ieško kabliukų. Už šio pažeidimo padarymą numatyta bauda 100 litų. Ši byla jau yra valstybinių lėšų švaistimas. Atvažiavo policijos pareigūnai - specialistai. Jie viską išnagrinėjo, išmatavo. Vairuotojai buvo įvykio vietoje ir galėjo irgi viską padėti išaiškinti. Buvo iškviestas pareiškėjas, jam buvo surašytas protokolas ir priimtas nutarimas. Prašo palikti nutarimą galioti, nes jis yra teisėtas.

Liudytojas A. S. (A. S.) teisme paaiškino, kad 2014-06-23 jis surašė protokolą K. B.. Protokolas buvo surašytas ne tą pačią pažeidimo padarymo dieną, t. y. ne 2014-06-06. 2014-06-06 buvo gautas pranešimas, kad įvyko eismo įvykis, vairuotojai nesusitarė ir prašė policijos pagalbos. Jis nuvyko su kolega A. R. į įvykio vietą. Vietoje buvo pareiškėjo K. B. automobilis „(duomenys neskelbtini)“ ir liudytojo A. Š. automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Kiekvienas iš jų stovėjo pagal savo važiavimo kryptį, kuo dešiniau. A. Š. nurodė, kad važiuojant susidūrė veidrodėliais su pareiškėjo automobiliu. A. Š. taip pat nurodė, kad pareiškėjas K. B. patraukė savo automobilį į kitą vietą, t. y. jis neužfiksavo transporto priemonės padėties susidūrimo metu. Jie bendravo su K. B.. Jis teigė, kad jo automobilis taip ir stovėjo, kad toje vietoje ir įvyko susidūrimas. Jis teigė, kad anas vairuotojas susidūrė su juo. Ištyrė visas aplinkybes, stiklo šukes, nustatė, kad po susidūrimo K. B. pavažiavo atgal neužfiksuodamas susidūrimo vietos. Pastarojo automobilis buvo patraukas iš įvykio vietos. Jis galėjo nors ant tuščio lapo nupaišyti įvykio schemą. K. B. tik vėliau prisipažino, kad po eismo įvykio patraukė automobilį atgal. Priežasčių, kodėl taip padarė, nenurodė. Protokolas nebuvo surašytas tą pačią dieną dėl techninių kliūčių. Ten nėra interneto, todėl negalėjo surašyti ir atspausdinti protokolo. Dar K. B. pasakė, kad yra ligotas asmuo. Tai išrašė jam šaukimą atvykti pas juos. K. B. atsisakė pasirašyti eismo įvykio schemoje. Atvykus į vietą R. prisistatė, nurodė, kur tiksliai dirba, o K. B. buvo duotas dokumentas, kuriame buvo nurodyta, kad R. dirba (duomenys neskelbtini) dėl klaidos, B. atsisakė pasirašyti šį dokumentą. Jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini) melagiai. Pagal byloje esančias nuotraukas, tai A. Š. automobilis taip ir stovėjo. K. B. pavažiavo atgal ir sustojo kuo dešiniau. Toje vietoje asfaltas ir jokių pėdsakų nebuvo. Žiūrint į nuotraukas galima pasakyti, kas kaltas. Reikia padalinti kelią per pusę ir tada matosi, kad K. B. nevažiavo kuo dešiniau, o išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kuria važiavo A. Š.. Buvo atliktas kelio pločio išmatavimas. Darė išmatavimus nuo elektros stulpo, nurodyto schemoje. Net pagal nuotrauką matosi, kad kelias ne 8 metrai. Planas padarytas 1990 metais ir jis neatitinka tikrovės, nes šiuo metu ten yra gatvės. Visi kelio matavimai buvo atlikti įvykio vietoje ir buvo tokie, kokie nurodyti schemoje. Asmeniškai jis išmatavo viską, pasirašė dėl schemos sudarymo. Schemos tikrumą patvirtino. Atstumai tarp automobilių nurodyti įvykio schemoje. Atvykus fiksuojami stovintys automobiliai. Jis negali spėlioti, kaip automobiliai stovėjo prieš tai. A. Š. nurodė, kur stovėjo K. B. automobilis. Jis ir jo porininkas bendravo su A. Š.. Šalia jo buvo jo žmona, tik atsakinėjo į klausimus A. Š.. Net neėmė jo žmonos paaiškinimų, nes ji būtų šališka. A. Š. buvo išlipęs iš automobilio. A. Š. sutiko su išmatavimais ir pasirašė. Jis nežino, kodėl K. B. nepasirašė. Matavimai buvo atlikti jam dalyvaujant, įvykio vietoje. Šis autoįvykis netrukdytų pravažiuojantiems automobiliams, jei po susidūrimo K. B. pasiliktų savo vietoje. Jei visi pasiliktų savo vietoje, tai iš abiejų pusių galima būtų pravažiuoti. Schemoje nurodyti 2,8 metrai - tai važiuojamosios kelio dalies plotis, t. y. asfaltas. Kita buvo nepadengta kelio danga. Ten nėra net 3 metrų asfalto.

Liudytojas A. Š. teisme paaiškino, kad 2014-06-06 važiavo su žmona (duomenys neskelbtini) kaime automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Iš keliuko išvažiavo automobilis. Jis numušė jam veidrodėlį. Susidūrė automobilio veidrodėliais. Šio kelio plotis maždaug 6 metrai, o tiksliau asfalto plotis 6 metrai. Kelkraštis yra iš priešingos pusės, kur važiavo automobilis „(duomenys neskelbtini)“. Dešinėje pusėje, kuria jis važiavau, buvo griovys. Jis negalėjo važiuoti į griovį, važiavo normaliai. Jis pamatė važiuojantį automobilį, važiavo kuo dešiniau, praktiškai sustojo. Kitą automobilį vairavo K. B.. Pastarasis važiavo galima sakyti per kelio vidurį. Kai jis tą pamatė, tai važiavo kuo dešiniau, praktiškai sustojo, o K. B. kaip važiavo taip ir pravažiavo. Po susidūrimo jo veidrodėlio stikliukas sudužo. K. B. toliau nuvažiavo. Jis buvo atidaręs langą, tai šukės jam sužeidė truputį kaklą. Po susidūrimo jis sustojo. Galėjo pravažiuoti 1-1,5 metrų atstumą. Kitas automobilis gerokai toliau pravažiavo, gal apie 5-6 metrus. Po to tas automobilis sustojo ir pavažiavo atgal į savo pusės kelkraštį. Jis pavažiavo atbulomis porą metrų ir pastatė savo automobilį kuo dešiniau. Jis ir K. B. išlipo iš automobilių. K. B. iš karto telefonu iškvietė policiją. K. B. iš karto pareiškė, kad kaltas jis, o ne K. B.. Policija atvyko iki valandos laiko. Policija rado stiklo šukes. Nuotraukose nurodyti jų automobiliai, o stiklo šukės užfiksuotos būtent toje susidūrimo vietoje. Buvo sudaryta eismo įvykio schema, kurią jis pasirašė. Matavimuose jis dalyvavo. K. B. stovėjo, bet nėjo į vietą. Pastarasis buvo susinervinęs. Pareigūnai siūlė ir prašė jo eiti matuoti kartu. K. B. sakė, kad nesutinka. Schemoje viskas atitiko. Kelio plotis buvo teisingai nurodytas. Jis nežino, ar to kelio plotis gali būti 8 metrai. Šiuo keliu važinėja dažnai. Kiek žino šioje vietoje kiekvienas važiuoja atsargiai, nes kelias siaurokas. Važiuojant kiekvienas turi važiuoti kuo dešiniau. Juo kelio pusėje buvo griovys, tai jis negalėjo dar kuo dešiniau važiuoti. Jo nuomone, K. B. turėjo važiuoti atsargiau. Pastarasis išvažiavo iš šalutinio kelio ir staigiai spustelėjo. Pagal schemą, nuo stulpo, jau buvau nuvažiavęs pusę to kelio. Tas šalutinis kelias į sodo bendriją. Tas šalutinis kelias nuo to stulpo buvo maždaug už 50-60 metrų. Buvo atėjęs dar K. B. kaimynas ir fotografavo viską. Pastarasis nuvijo savo kaimyną. Susidūrimo vietoje kelias buvo tiesus. Asfaltuota danga su kelkraščiais gal ir galėtų būti 7,5- 8 metrai, bet realiai kelias juk smėliuotas iš dalies. Pagrindinis asfaltuotas kelias kažkur 6 metrai. Jis nepastebėjo, kad schemoje nurodytas kelio plotis 2,8 metrų. Galu gale ir dabar galima išmatuoti tą kelią. Smūgio vietoje, jei abu automobiliai būtų sustoję, tai juos kiti automobiliai nelabai galėtų apvažiuoti iš dešinės pusės. Kai stovėjo tokioje padėtyje, tai automobiliai pravažiavo per vidurį, o ne iš dešinės pusės. Avarinės šviesos buvo įjungtos. Ženklo gal nebuvo. K. B. išvažiavo iš kelio, iš sodo bendrijos. Tą posūkį jis buvo jau pravažiavęs. Jis nėra užsifiksavęs laiko. Nežino kiek tiksliai laukė policijos pareigūnų. Gali taip būti, kad asfaltuoto kelio plotis buvo apie 3 metrus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, teismas sutinka su Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK išvada, jog K. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 125 p. reikalavimus (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11), numatančius, kad vairuotojas turi važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto. K. B. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto bei prasilenkdamas kliudė priešpriešiais važiavusio automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kairės pusės veidrodėlį. Eismo įvykio metu apgadinti abiejų automobilių kairės pusės galinio vaizdo veidrodėliai. Tuo K. B. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą ATPK 127 str. 2 d.

Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio vietos schema, policijos pareigūnų tarnybiniu pranešimu, liudytojo A. Š. parodymais duotais teismo posėdyje ir pažeidimo tyrimo metu, nuotraukomis, kita bylos medžiaga ir veika kvalifikuota tinkamai.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 str. 6 d., kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Išanalizavęs įvykio situaciją, byloje esančius duomenis, liudytojų parodymus, teismas pažymi, kad K. B. nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios kelio dalies krašto ir kliudė priešais važiuojančio automobilio veidrodėlį. Nors pareiškėjas tvirtina, kad važiavo savo kelio puse nepažeisdamas taisyklių, iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad kelias toje vietoje siauras, o stiklo šukės yra A. Š. automobilio važiavimo krypties juostoje. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad K. B. nebendradarbiavo su policijos pareigūnais, atsisakė pasirašyti eismo įvykio vietos schemoje, pasak A. Š. po įvykio patraukė automobilį į kitą vietą, taip sutrukdydamas tinkamai nustatyti susidūrimo vieta. Pavažiavęs iš įvykio vietos prisipažino ir K. B..

Be to, kad trukdė tinkamai ištirti įvykio aplinkybes, K. B. savo skunde taip pat klaidingai nurodo, kad nutarime nenurodydamas jam skundžiamo nutarimo apskundimo terminas, skundžiamas nutarimas nepasirašytas V. M., nutarime nenurodyta bylos nagrinėjimo data, jam nagrinėjimas buvo paskelbtas, tačiau byla išnagrinėta jam ir jo atstovui nepranešus, byla išnagrinėta pareigūno, neturinčio įgaliojimų nagrinėti tokio pobūdžio bylas. Iš bylos medžiagos matyti, kad priešingai nei nurodo pareiškėjas, nutarime jam skirti nuobaudą pagal ATPK 127 str. 2 d. yra V. M. parašas, išaiškinta nutarimo apskundimo tvarka, kada priimtas nutarimas bei kada jis įteiktas K. B.. Po nutarimo įteikimą žyminčia data yra paties K. B. parašas, patvirtinantis, kad jis dalyvavo bylos nagrinėjime ir jam nutarimas buvo įteiktas. Be to, kaip nurodo institucija, priėmusi nutarimą, savo atsiliepime, kad garso įrašas darytas 2014-07-03 įrodo, kad K. B. dalyvavo bylos nagrinėjime, o po bylos nagrinėjimo jam dar karta buvo pakartotas apskundimo terminas ir tvarka.

Teismas, remiantis išdėstytomis aplinkybėmis daro išvadą, kad K. B. kaltė pažeidus Kelių eismo taisyklių 125 p. reikalavimus (akto redakcija, galiojusi nuo 2013-01-19 iki 2014-10-11) buvo įrodyta, institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą, pareigūnas tinkamai nustatė K. B. teisės pažeidimo padarymo faktą, tinkamai kvalifikavo jo veiksmus visapusiškai ištyręs bylos aplinkybes ir nuobaudą paskyrė nepažeisdamas skyrimo taisyklių, atsižvelgiant į tai, kad K. B. neprisipažino padaręs pažeidimo, nors bylos aplinkybės įrodo jį pažeidus KET nuostatas, dėl ko buvo apgadinti du automobiliai, todėl pareiškėjo skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Be prašymo panaikinti nutarimą, K. B. prašė pranešti prokurorui dėl V. M. nusikalstamų veikų. V. M. tinkamai išnagrinėjo K. B. administracinio teisės pažeidimo bylą, nenustatyta jokių dokumentų klastojimo atvejų. Byloje nenustatyta jokių V. M. padarytų nusikalstamų veikų, todėl šis pareiškėjo prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

K. B. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio 2014 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

H. S.

Teisėjas Vaclavas Karšulis