- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-09
- Bylos Nr.
- 1S-325-888/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šeputienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Kategorijos
- 2.5.14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.5.19Įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarka (BPK 3621 str.)
nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. birželio 25 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. R. K. Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 105 straipsnio 2 punkte, 7 punkte, 12 punkte, 235 straipsnyje, 278 straipsnio 2 dalyje, 42 straipsnyje, 24 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
2. Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi nusikalstamos veikos perkvalifikuotos atitinkamai: iš BK 105 straipsnio 2 punkto, 7 punkto, 12 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 11 punktus, iš BK 235 straipsnio į BK 258 straipsnio 2 dalį, iš BK 278 straipsnio 2 dalies į BK 187 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, jam paskirta galutinė laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.
3. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartimi, Vilniaus apygardos teismo 1998 m. birželio 15 d. nuosprendžiu, perkvalifikuotu Vilniaus apygardos teismo 2003 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė pakeista terminuoto 10 (dešimties) metų laisvės atėmimo bausme.
4. Nuteistajam pakeistos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžia – 2019 m. spalio 3 d., bausmės pabaiga – 2029 m. spalio 3 d.
Žemesnės instancijos teismas
5. Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2025 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) R. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija priimdama sprendimą atsižvelgė į tai, kad nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika, ankščiau jis neteistas, pirmą kartą atlieka su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Jis pripažįsta savo kaltę, jos nemenkina ir gailisi. Nuteistojo santykis su praeities veiksmais sąmoningas, o tai svarbu kriminogeninės rizikos mažėjimui. Nors lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijų laikotarpiu jis padarė vieną pažeidimą – pažeidė nustatytą maršrutą, tačiau laisvės atėmimo vietų įstaigoje per dvidešimt penkių metų laikotarpį laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarką pažeidė tik tris kartus, buvo du kartus baustas drausmine tvarka, o skatintas penkiasdešimt kartų. Buvo vieną kartą baustas administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjo. Nuteistasis du metus dirba už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, bausmę vykdo atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, penkis metus bausmę vykdo lengvosios grupės sąlygomis. Nuteistasis turi ilgalaikių, realių tikslų, yra atviras naujovėms, mąstymas pakankamai lankstus. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, atlieka veiksmus, padedančius suvaldyti dinaminius kriminogeninius veiksnius bei stiprina apsauginius veiksnius. Įkalinimo įstaigoje stengiasi neišsiskirti, tvirtai laikosi savo vertybinių nuostatų, išlieka mandagus bendraudamas tiek su nuteistaisiais, tiek su darbuotojais, apie priežiūrą atsiliepia teigiamai. Komisija padarė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, o jo elgesio pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra.
6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi Komisijos Nutarimą atsisakyta patvirtinti. Apylinkės teismas nutartyje pažymėjo, kad nors nustatytas formalusis ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau šių pagrindų egzistavimas nėra absoliutus pagrindas nuteistąjį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors nuteistasis šiuo metu yra charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo, juolab, kai kurios aplinkybės, kaip ryšių su artimaisiais palaikymas ir gyvenamosios vietos turėjimas, egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuo teisei priešingų veiksmų jo nesulaikė. Be to, jo pozityvus elgesys buvo įvertintas laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos, nes laisvės atėmimo bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, išvyksta į trumpalaikes išvykas namo. Nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika išlieka žema, tačiau nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai dar privalo būti koreguojami bausmės atlikimo metu įkalinimo įstaigoje. Pažymėta tai, kad nuteistasis 2025 m. kovo 4 d. padarė pažeidimą ir buvo baustas drausmine tvarka. Įvertinta ir tai, kad nuteistasis bausmę šiuo metu atlieka už vieno labai sunkaus, vieno nesunkaus nusikaltimų bei vieno baudžiamojo nusižengimo padarymą, tuo tarpu neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis dar yra pakankamai didelė.
Šalies argumentai
7. Nuteistasis skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos Nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
7.1. Skunde nurodoma, kad apylinkės teismas neobjektyviai įvertino Komisijos Nutarimą, nes nuteistasis atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo kriterijų, sudarančius pagrindą jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Liko neįvertintos jo nuobaudų gavimo aplinkybės, t. y. tai, kad vieną nuobaudą jis buvo gavęs už tai, jog nenusiskuto trijų dienų barzdos, o kitą už tai, kad (duomenys neskelbtini) kalėjime popieriaus skiaute uždengė lempą, kuri nakties metu spigino į akis. Be to, trys nusižengimai ir penkiasdešimt paskatinimų per dvidešimt aštuonerius bausmės atlikimo metus nėra piktybinis elgesys, o gyvenimas ir prisitaikymas prie esamų sąlygų.
7.2. Nuteistojo teigimu, 2025 m. kovo 4 d. nuobauda jam paskirta neįsigilinus į situaciją, nes jis nepažeidė nustatyto maršruto, o dirbo savo darbo vietoje, tuo tarpu įmonės administratorė padarė žmogišką klaidą ir neteisingai nurodė darbo vietos adresą. Jis buvo darbo vietoje ir tai patvirtino darbovietės direktorius. Jo nusižengimas yra tik tai, kad statybų metu per triukšmą negirdėjo atvažiavusių jo patikrinti pareigūnų telefono skambučio. Apelianto įsitikinimu, tokie pažeidimai neturėtų jo charakterizuoti kaip piktybinio teisės aktų pažeidėjo, juolab, per šį laikotarpį jis gavo ir paskatinimą. Lygtinio paleidimo taikymo atveju jis turėtų gyvenamąją vietą, darbą, jo sutuoktinė serga onkologine liga, jai buvo atlikta operacija.
7.3. Pasak skundo autoriaus, nusikaltimus jis įvykdė išprovokuotas nukentėjusiųjų, ką pripažino ir apygardos teismas, jis kartu su kitu asmeniu buvo užpultas, apiplėštas ir sumuštas, o vėliau šoko būsenoje įvyko jo įvykdytas nusikaltimas, tačiau tai nebuvo impulsyvumas ar kerštas, o stresinė situacija ir šokas. Jis dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, jo rizikos balai žemi, likusi bausmės dalis gali būti atlikta ir prižiūrint Probacijos tarnybai. Jis trečius metus bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, pervažiavo į (duomenys neskelbtini) kalėjimo pusiaukelės namus, iš karto įsidarbino, dirba laisvėje, savaitgalius ir atostogas leidžia namuose, į laisvės atėmimo vietų įstaigą grįžta tik pernakvoti darbo dienomis. Įkalinimo įstaigoje darbas su juo truko dvidešimt aštuonerius metus, tad prašo įvertinti ilgą bausmės atlikimo terminą ir atliktą administracijos darbą, kuris pakeitė ir suformavo jo asmenybę, kuri gali būti naudinga visuomenei.
Atsiliepimas
8. Atsiliepime į nuteistojo skundą Kauno apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras Virginijus Mizaras prašo skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis ir turi taip elgtis, nes savo elgesiu turi įrodyti, jog pozityvūs pokyčiai yra ilgalaikiai ir nekels abejonių lygtinio paleidimo metu ir jam pasibaigus. Nors Komisijos Nutarime teigiama, kad nuteistasis pripažįsta savo kaltę ir neieško savo elgesį pateisinančių priežasčių, tačiau jo dviprasmiška pozicija atsispindi skunde, kuomet siekiama rasti pateisinančių priežasčių dėl nusižengimo atliekant bausmę – dėl galiojančių vidaus tvarkos taisyklių pažeidimo. Nuteistajam buvo paskirta pati griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos, kuri buvo pakeista dešimties metų terminuoto laisvės atėmimo bausme, todėl vertintina, kad likusi neatlikta bausmės dalis yra didelė, o per trumpas paskirtos bausmės atlikimas nuteistajam gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į R. K. padarytus nusikaltimus, nes tai rodo didesnį šio asmens pavojingumą ir įpareigoja, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje, atsižvelgti į visuomenės interesą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. skundas atmetamas.
9. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, susipažinęs su skundžiamos nutarties, Komisijos Nutarimo ir teismui pateiktos asmens bylos medžiagos turiniu, prokuroro atsiliepimu bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis R. K. jau gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir jo elgesys gali būti toliau taisomas probacijos taikymo metu. Priimdamas skundžiamą nutartį apylinkės teismas pateikė išsamius argumentus bei aiškiai nurodė, dėl kokių priežasčių priėmė sprendimą netvirtinti Komisijos Nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, todėl aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti arba keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį.
11. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors ši aplinkybė sudarė pagrindą svarstyti klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau visais atvejais vertinant ar nuteistajam gali būti taikomas lygtinio paleidimo institutas, turi būti nustatytas tiek formalusis, tiek materialusis lygtinio paleidimo pagrindas. Pažymėtina, kad formalusis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagrindas yra paskirtos laisvės atėmimo bausmės atitinkamos dalies atlikimas, nustatytas BVK 82 straipsnio 1 dalies konkrečiame punkte, tuo tarpu materialusis pagrindas yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba nuteistojo akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. Vis tik, kaip teisingai akcentuota skundžiamoje nutartyje, vien formaliojo ir materialiojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagrindų nustatymas nėra savaiminis pagrindas ar imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK 82 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Šiame kontekste apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Nors lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra progresyvios bausmės atlikimo principo dalis, tačiau tai negali būti suprantamas ir kaip besąlygiškai taikomas institutas kiekvienam nuteistajam, atitinkančiam tik formalias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Kiekvienu konkrečiu atveju lygtinio paleidimo instituto taikymas turi vertinamąjį pobūdį, t. y. kiekvieno nuteistojo teisinė situacija yra analizuojama individualiai.
12. Susipažinus su skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, apygardos teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių, nes R. K. turėtų pastovią gyvenamąją vietą, būdamas įkalinimo įstaigoje buvo motyvuotas dirbti bei dirbo, nuo 2023 m. liepos 14 d. iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, už sąžiningai atliktą darbą bei gerus rezultatus yra ne kartą skatintas, yra padengęs jam pareikštą civilinį ieškinį, dirbdamas gauna pajamas, kurių jo teigimu, jam pakanka. Taip pat nuteistasis palaiko ryšius su artimaisiais – mama, seserimi bei dabartine sutuoktine, prisiima atsakomybę dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, gailisi dėl pasekmių, laisvės atėmimo vietų įstaigoje neįsitraukia į rizikingas situacijas ar kriminalinį elgesį skatinančių ryšių palaikymą. Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas penkiasdešimt kartų, tris kartus pažeidė įkalinimo įstaigos tvarką ir vieną kartą buvo baustas administracine tvarka, įkalinimo įstaigoje nesusidūrė su problemomis, susijusiomis su piktnaudžiavimu alkoholiu. R. K. geba analizuoti savo asmenybę, įkalinimo įstaigoje savikontrolės praradimo ar agresijos atvejų nefiksuota, jis turi susiformavęs ilgalaikius, realius tikslus, yra socialiai prisitaikęs, nestebima kriminalinės subkultūros palaikymo apraiškų. Nuteistasis šiuo metu bausmę atlieka atviro tipo bausmės vykdymo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis. Visos šios aplinkybės, kai kurios – įvardintos ir nuteistojo skunde, iš tiesų teigiamai charakterizuoja R. K. bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis akivaizdžiai stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme ir tai leido spręsti, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika šiuo metu gali būti vertinama kaip žema. Vis tik, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, visas aukščiau išvardintas jį teigiamai charakterizuojančias aplinkybes įvertino, tačiau sutiktina su žemesniojo teismo išvada, kad šiuo metu jo elgesys yra toks, koks ir yra privalomas kiekvienam nuteistajam, tuo tarpu vien tik šių duomenų kol kas nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam.
13. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra žema, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam kol kas vis dar išlieka nustatyti reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, tokie kaip: ankstesnis smurtinis elgesys susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas impulsyvus, agresyvus/nekontroliuojamas elgesys, ankstesnės savitvardos problemos, negebėjimas atpažinti problemų, priežiūros pažeidimai, kurių tolimesnė korekcija vis dar yra būtina. Šiame kontekste svarbios aplinkybės užfiksuotos Socialinio tyrimo išvados 4.9. punkte, susijusios su mąstymu ir elgesiu, o būtent tai, kad nusikalstamas veikas nuteistasis įvykdė impulsyviai, neapgalvodamas, kokias pasekmes gali sukelti jo elgesys, siekdamas patenkinti savo poreikius – kerštą, rinkosi smurtinį elgesį. Svarbu tai, kad priešingai nei nurodo nuteistasis skunde, smurto panaudojimas buvo ne tik spontaniškas veiksmas, tačiau jo reakcija į frustracinę situaciją, negebant savęs kontroliuoti. Be to, kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, panašaus pobūdžio aplinkybės, susijusios su šiuo metu nustatytais apsauginiais veiksniais – ryšiai su artimaisiais bei pastovi gyvenamoji vieta egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau tai nuteistojo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų padarymo. Apygardos teismo vertinimu, nors šiuo metu įžvelgtinas materialiojo lygtinio paleidimo taikymo pagrindas, tačiau kartu pažymėtina ir tai, jog pozityvi nuteistojo elgesio korekcija vis tik turėtų būti stebima dar kurį laiką, siekiant padaryti neabejotiną išvadą, jog jis būdamas laisvėje jau gebės savarankiškai siekti savo tikslų tik teisėtais būdais ir nenusikalsti. Priėmus skubotą sprendimą nuteistajam jau dabar taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, šie dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, jų neeliminavus, gali turėti neigiamos įtakos nuteistojo elgesiui laisvėje.
14. Skunde nuteistasis iš esmės teigia ir tai, kad apylinkės teismas neobjektyviai įvertino Komisijos Nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau apygardos teismas pažymi, kad teismai, spręsdami klausimą dėl lygtinio paleidimo instituto (ne)taikymo galimybės, visuomet turi atsižvelgti tiek į nuteistąjį teigiamai, tiek į jį neigiamai charakterizuojančias aplinkybes, bei šių duomenų kontekste ir į padarytų nusikaltimų sunkumą bei neatliktos bausmės dalį, ką šiuo atveju ir padarė apylinkės teismas. Be to, vertinant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo galimybę ir analizuojant nuteistojo asmenybę, vis tik nebūtų teisinga apsiriboti tik bausmės atlikimo metu jį apibūdinančias duomenimis, nes eliminuojant jo asmenybę apibūdinančių duomenų iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo visumą, nuteistojo asmenybė liktų objektyviai neįvertinta. Taigi, kaip matyti, nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, kurios lėmė negrįžtamas pasekmes – keturių asmenų mirtį. Šias nusikalstamas veikas R. K. įvykdė būdamas jauno amžiaus, tačiau jau pilnametis, apsvaigęs nuo alkoholio bei veikdamas kartu su kitu asmeniu, vieną iš žuvusiųjų nužudė siekiant paslėpti prieš tai įvykdytą nusikaltimą – trijų asmenų nužudymą. Aukštesnės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės atskleidžia ne tik nuteistojo spontanišką ir impulsyvų elgesį, tačiau ir kito asmens gyvybės nuvertinimą, savo interesų iškėlimą aukščiau kitų, kaip jau minėta, siekiant patenkinti savo poreikius – kerštą. Tai vis tik suponuoja išvadą, kad nuteistasis nebuvo linkęs laikytis įstatymų nuostatų bei elgėsi rizikingai. Apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė svarbi, nes nuteistasis būdamas laisvėje priėmė savarankišką sprendimą vykdyti nusikalstamas veikas, kurios buvo nukreiptos į vieną iš prioritetinių baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių – asmens gyvybę, tad tai rodo ir nuteistojo asmenybės pavojingumą. Šios aplinkybės apygardos teismo vertinimu, ne tik apibūdina nuteistojo elgesį nusikalstamų veikų įvykdymo metu, tačiau atskleidžia ir tam tikras jo elgesį apibūdinančias savybes, kurios gali kelti riziką jam būnant laisvėje pakartotinai nusikalsti. Juolab, kad kaip atsiliepime nurodė prokuroras, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas kartu suponuoja išvadą ir apie juos įvykdžiusio asmens pavojingumą ir įpareigoja lygtinio paleidimo institutą taikyti itin atidžiai įvertinus visų nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumą.
15. Nors likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos (ne)taikymo klausimą, tačiau ji taip pat negali būti ir visiškai sumenkinta. Nagrinėjamu atveju likusioji neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis, vertinant ją paskirtos bausmės dydžio kontekste, šiuo atveju vis dar yra pakankamai ženkli – kiek daugiau nei ketveri metai. Nepaneigiant bausmės paskirties, nuteistasis asmuo dėl savo padarytų teisei priešingų veiksmų turi patirti tam tikrus apribojimus, o nepatogumai kylantys atliekant laisvės atėmimo bausmę yra neišvengiami, tačiau būtini siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Svarbu ir tai, kad pernelyg išankstinis lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos instituto taikymas taip pat gali sąlygoti nebaudžiamumo jausmo formavimąsi bei nepakankamą savo neteisėto elgesio ir už tai kylančių teisinių pasekmių įvertinimą bei suvokimą. Taigi, įvertinus ir šiuos argumentus kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, kol kas nėra pagrindo daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas struktūrizuotoje aplinkoje yra baigtas.
16. Be kita ko, šiuo metu nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, lengvosios grupės sąlygomis. Teik iš Socialinio tyrimo išvados, tiek iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad jam yra leidžiama darbo reikalais išvykti už laisvės atėmimo vietų įstaigos ribų, taip pat jam skirtos ir trumpalaikės išvykos, kurių metu jis vyksta į sutuoktinės namus. Taigi, nuteistajam šiuo metu palaipsniui yra sudaromos pakankamos sąlygos dirbti bei tam tikrą laiko tarpą praleisti laisvėje taip sudarant galimybę įrodyti, kad jis savo elgesį dar labiau gali koreguoti teigiama linkme bei tinkamai integruotis į visuomenę. Visgi, apygardos teismo vertinimu, būtent šios pakankamai lanksčios bausmės atlikimo sąlygos kol kas yra pakankamos siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Tik nuosekliai, nepertraukiamai ir ilgalaikiai paisant laisvės atėmimo vietų įstaigos režimo bei taisyklių ir savo elgesį toliau sistemingai kreipiant teigiama linkme, galės būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
17. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu. Nors nuteistojo asmens byloje esančių teigiamai jį charakterizuojančių duomenų visuma atskleidžia šiuo metu ženkliai progresuojantį R. K. elgesio pokytį, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali koreguoti savo elgesį savarankiškai, neizoliuotas nuo visuomenės. Aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją nuteistojo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo R. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.