Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. (skundo padavimo teismui diena, b. l. 7) jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis, t. y. apribojus pareiškėjo teisę paskambinti telefonu.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija – Marijampolės PN arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis. Pagal šio straipsnio 2 dalį, nuteistajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. BVK 102 straipsnio 5 dalis nustato, kad skambinimo telefonu tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.

Skambinimo dažnumą nustato BVK 55, 73, 74, 75, 79, 80, 85, 86, 91 ir 152 straipsniai. Pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas turi teisę leisti papildomai vieną kartą paskambinti telefonu, jeigu to prašo nuteistasis dėl svarbių aplinkybių (BVK 102 str. 1 d.).

Vadovaujantis BVK 73 straipsnio 4 punktu paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu. Iki 2020 m. birželio 19 d. galiojusios redakcijos BVK 74 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, kad lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę vieną kartą per dieną paskambinti telefonu. Pagal nuo 2020 m. birželio 20 d. galiojančios redakcijos BVK 74 straipsnio 4 punktą lengvajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę tris kartus per dieną paskambinti telefonu (BVK 74 st. 4, 5 p.).

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. spalio 20 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 124 punkte nustatyta, kad pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti, jog nuteistiesiems būtų sudarytos sąlygos skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija. Nuteistųjų, kuriems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytas ribotas telefoninių pokalbių skaičius, telefoniniai pokalbiai registruojami Nuteistųjų telefoninių pokalbių apskaitos kortelėse arba elektroninėje apskaitos sistemoje. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 patvirtintų Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 37 punktas nustato, kad pataisos įstaigos administracija sudaro sąlygas nuteistiesiems skambinti telefonu. Nuteistieji gali skambinti telefonu tik dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 38 p.). Vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu darytina išvada, kad pataisos įstaigai kyla imperatyvi pareiga nuteistiesiems užtikrinti galimybę skambinti telefonu dienotvarkėje nustatytu laisvalaikio metu.

Nustatyta, kad nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas atliko bausmę paprastosios grupės sąlygomis, o nuo 2019 m. gruodžio 17 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. bausmę atliko lengvosios grupės sąlygomis (b. l. 10, 19). Todėl, atsižvelgus į BVK 73 straipsnio 4 punkte ir 74 straipsnio 4 punkte nustatytą reglamentavimą, nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. gruodžio 17 d. pareiškėjas turėjo teisę du kartus per savaitę paskambinti telefonu, nuo 2019 m. gruodžio 18 d. iki 2020 m. birželio 19 d. pareiškėjas turėjo teisę paskambinti telefonu vieną kartą per dieną, o nuo 2020 m. birželio 20 d. iki 2021 m. gruodžio 7 d. pareiškėjas turėjo teisę paskambinti telefonu tris kartus per dieną.

Siekiant užtikrinti nuteistiesiems teisę skambinti ir kalbėti telefonu bei naudotis interneto telefonija, Marijampolės PN direktoriaus 2018 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 4/07-204 yra patvirtintas Marijampolės PN laikomų nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei naudojimosi interneto telefonija tvarkos aprašas (b. l. 46–49). Nuteistieji skambinti telefonu gali Nuteistųjų telefoninių pokalbių grafike numatytų laiku (ginčo laikotarpiu galiojo Marijampolės PN direktoriaus 2017 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 4/07-225, 2020 m. rugpjūčio 24 d. įsakymu Nr. 4/07-108, 2021 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 4/07-52 ir 2021 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 4/07-134 patvirtinti Nuteistųjų telefoninių pokalbių grafikai) (b. l. 50–60). Byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjui nebuvo suteikta teisė paskambinti telefonu jo būriui priskirtu laiku. Atkreiptinas dėmesys, jog grafikuose yra numatytas papildomas skambinimo telefonu laikas lengvajai grupei kiekvieną dieną nuo 15.30 val. iki 16.30 val. Taigi, pareiškėjas, nuo 2019 m. gruodžio 18 d. būdamas priskirtas lengvajai grupei, telefonu naudotis turėjo teisę ir jo būriui grafike numatytu laiku, ir nuo 15.30 val. iki 16.30 val. kasdien.

Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. Skambučių apskaitos žurnalo (b. l. 20–30) duomenys patvirtina, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo sudaryta galimybė skambinti telefonu. Iš Skambučių apskaitos žurnalo matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojosi šia įstatymo jam suteikta teise. Aplinkybė, kad pareiškėjas nesinaudojo skambučio teise kiekvieną dieną, taip pat, jog pareiškėjo telefoniniai pokalbiai truko trumpiau, nei BVK 102 straipsnio 2 dalyje numatyta maksimali 15 minučių pokalbio trukmė, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo išvadai, kad Marijampolės PN pareiškėjui nebuvo sudaryta galimybė telefonu bendrauti su artimaisiais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kt., teismo įvertinta pinigais.

Pareiškėjas teigia, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė fizinius skausmus, papildomus psichologinius išgyvenimus, jaudinosi, nervinosi, laukdamas eilėje blogu oru sušaldavo ir susirgdavo, patyrė nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, jam dažnai skauda galvą, kankina nemiga, tačiau nepateikė jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Atsakovas į bylą pateikė Marijampolės PN I Resocializacijos skyriaus pažymą (b. l. 18), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas dėl nesudarytos galimybės paskambinti telefonu į psichologus nesikreipė. Iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2021 m. gruodžio 21 d. pažymos Nr. MPN-229 (toliau – Pažyma) (b. l. 17) matyti, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu į Marijampolės PN Sveikatos priežiūros tarnybos medikus yra kreipęsis dėl peršalimo simptomų, fizinio skausmo, dėl galvos skausmų ir nemigos nesikreipė. Nors pareiškėjas skunde nurodo, kad laukdamas eilėje prie taksofono peršaldavo, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog Pažymoje nurodyti pareiškėjo kreipimaisi dėl peršalimo simptomų yra susiję su tuo, jog pareiškėjui norint pasinaudoti teise paskambinti telefonu, tekdavo laukti eilėje. Darytina išvada, kad pareiškėjo nurodyti abstraktūs teiginiai, jų nepagrindžiant, negali būti laikomi neturtine žala CK 6.250 straipsnio prasme.