Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėjas Vandalinas Vainius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Kapitalo valda“ ieškinį atsakovui D. B. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovui teismo procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai. Atsakovas per įstatymo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių nenurodė, todėl ieškovo prašymu priimamas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d., 285 str.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 str. 2 d., teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2006-12-31 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir atsakovas D. B. sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612562049, pagal kurią atsakovui buvo perduotas valdyti ir naudotis mobilusis telefonas „Nokia N73“ (toliau – prekė) (sutarties specialiosios sąlygos, sutarties bendrųjų sąlygų 1 p.). Atsakovas įsipareigojo sumokėti UAB „Ūkio banko lizingas“ 1549,00 Lt (448,62 Eur) turto dalies įmoką, 48,31 Lt (13,99 Eur) sutarties mokestį, 65,78 Lt (19,05 Eur) palūkanas pagal sudarytą mokėjimo grafiką iki 2007-06-30, tačiau išperkamosios nuomos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų tinkamai nevykdė, pilnai nesumokėjo mėnesinių įmokų ir liko skolingas 237,65 Eur. 2009-03-04 UAB „Kapitalo valda“ ir UAB „Ūkio banko lizingas“ pasirašė reikalavimo perleidimo sutartį Nr.09/03/04-1, pagal kurią UAB „Ūkio banko lizingas“ atlygintinai perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovą pagal 2006-12-31 išperkamosios nuomos sutartį Nr. 612562049 (2009-03-04 perdavimo priėmimo aktas Nr. 456). Ieškovas raštu pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu (CPK 178 str., 185 str.).

CK 6.256 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.38 str. 1 d., prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.574 str. numatyta, kad tuo atveju, kai lizingo gavėjas iš esmės pažeidžia sutartį, lizingo davėjas turi raštu pareikalauti, kad per protingą terminą lizingo gavėjas šį pažeidimą pašalintų, jeigu lizingo gavėjas to nepadaro, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą arba nutraukti lizingo sutartį. Kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 237,65 Eur suma.

CK 6.71 str. 1 d. nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų 11.1 p. numatyta 0,2 proc. delspinigių norma už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos, o 11.2 p. numatyta, kad nevykdant pareigos, ieškovui pareikalavus, per 5 dienas pateikti dokumentus, susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovui patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, informuoti apie pasikeitusius kontaktinius duomenis ir turto laikymo vietą, atsakovas sumoka 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 0,05 proc. dydžio delspinigius už 3525 pradelstas atsiskaityti dienas, kas sudaro 418,86 Eur sumą. Spręsdamas netesybų pagrįstumo ir jų dydžio priteisimo klausimą, teismas, vadovaudamasis CK 6.73 str., turi teisę ir pareigą kontroliuoti, ar nustatomos netesybos nėra neprotingai didelės, tuo nepažeisdamas sutarčių laisvės principo. Pagal CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d., jeigu netesybos yra neprotingai didelės, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau jos negali būti mažesnės už nuostolių, atsiradusių dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo, sumą. Taigi netesybų dydžio klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į konkrečios bylos faktines ir teisiškai reikšmingas aplinkybes: į prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, prievolės sumą, palyginus su delspinigių suma, ir kitus kriterijus. Nagrinėjamos bylos atveju, atsižvelgiant į aplinkybes, kad atsakovas yra vartotojas bei sudarydamas sutartį buvo silpnesnioji sutarties pusė ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, taip pat atsižvelgiant į prievolės sumą, kuri yra beveik du kartus mažesnė nei prašoma priteisti delspinigių suma, be to, į delspinigių susidarymo laikotarpį, kad ieškovas dėl skolos priteisimo kreipėsi tik po beveik dešimties metų nuo atsakovo įsipareigojimų vykdymo termino pabaigos ir tik po daugiau nei aštuonerių metų po reikalavimų perleidimo sutarties pasirašymo su pradiniu kreditoriumi, laikytina, kad ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra nepagrįstai dideli. Ieškovas nenurodė jokių svarbių priežasčių ir nepateikė pagrįstų paaiškinimų, kodėl tiek metų delsė prisiteisti skolą iš atsakovo. Ieškovo teiginiai, jog nuo 2010 metų buvo vykdomi aktyvūs ikiteisminio skolos išieškojimo veiksmai, nepagrįsti įrodymais. Ieškovas nurodė, jog jo patirtus nuostolius sudaro 20,30 Eur išlaidos, patirtos sumokėjus už Gyventojų registro pažymą apie atsakovą. Tačiau iš pateiktos VĮ Registrų centro PVM sąskaitos faktūros 2016-11-16 Nr. RC 4474440 nustatyta, kad 20,30 Eur suma ieškovo sumokėta 2016-11-02 mokėjimo nurodymu Nr. 3826, yra už Gyventojų registro pažymų apie keletą (7 vnt.) asmenų išdavimą. Atsižvelgiant į tai, kad vieno asmens Gyventojų registro pažymos kaina nurodoma 2,90 Eur, tik šios išlaidos pripažįstamos įrodytais ieškovo nuostoliais, kita šio reikalavimo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Kitų įrodymų apie turėtus nuostolius, į kuriuos būtų galima orientuotis nustatant protingą delspinigių dydį, ieškovas nepateikė (CPK 178 str.). Ieškovas tiek metų pats delsęs aktyviai ir operatyviai ginti savo teises, turi prisiimti sutarties ilgalaikio neįvykdymo pasekmes, todėl negali iš atsakovo – vartotojo gauti neprotingai per dideles netesybas, t. y. už 3525 pradelstas dienas, nes tai visiškai neatitiktų šalių interesų pusiausvyros, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principų (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2147-340/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-811-258/2016). Dėl nurodyto, delspinigiai mažintini iki 21,39 Eur, o likusioje delspinigių dalyje ieškovo reikalavimas dėl delspinigių atmestinas kaip nepagrįstas (CK 6.73 str. 2 d.). Vadovaujantis CK 6.73 str. 1 d., 6.258 str. 2 d., kai pareiškiamas reikalavimas atlyginti nuostolius, netesybos įskaitomos į nuostolių atlyginimą, todėl ieškovui priteistina 2,90 Eur nuostolių ir 18,49 Eur delspinigių.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 10 proc. neišpirktos turto vertės baudą, kas sudaro 23,77 Eur sumą, nes ieškovui nepavyko susisiekti su atsakovu sutartyje nurodytu telefono numeriu, atsakovas nepranešė apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nepateikė duomenų apie finansinę būklę, tačiau ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas pareikalavo pateikti dokumentus susijusius su atsakovo finansine būkle ar turinčius reikšmės sutarties vykdymui, sudaryti sąlygas ieškovui patikrinti kaip eksploatuojamas turtas, kaip tai numatyta sutarties 5.2 p., taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad pasikeitė atsakovo telefono numeris ar gyvenamosios vietos adresas (5.5 p.). Išperkamosios nuomos sutarties specialiose sąlygose atsakovo gyvenamosios vietos adresas nurodytas (duomenys neskelbtini). Tą patį atsakovo adresą nurodė ir ieškovas savo ieškinyje. Teismui išsiuntus atsakovui procesinius dokumentus adresu (duomenys neskelbtini), dokumentai atsakovui buvo įteikti asmeniškai (2016-12-09 procesinių dokumentų įteikimo pažyma), todėl nėra pagrindo sutikti su ieškovo teigimu, kad atsakovo gyvenamoji vieta pasikeitė. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti 23,77 Eur baudą atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d., ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų metinės palūkanos už priteistą 259,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016-11-22, iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 str. 2 d., proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 6 Eur (16 Eur X 37 proc.) žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 286 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo D. B., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 237,65 Eur skolos, 2,90 Eur nuostolių, 18,49 Eur delspinigių, viso 259,04 Eur (du šimtai penkiasdešimt devyni Eur 4 ct), nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2016-11-22 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 6,00 Eur (šešis Eur) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovei UAB „Kapitalo valda“, į. k. 126308223, esančiai Savanorių pr. 192, Kaunas, atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank bankas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.