- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- I-988-423/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02444-2018-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- T. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas T. R. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 600 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2–4) ir jo papildyme (b. l. 8) nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. jis buvo perkeltas į 3 sektoriaus 11 būrio 2 patalpą. Perkėlimo dieną buvo atliktas turimų daiktų patikrinimas, kurio metu iš pareiškėjo buvo paimti šie daiktai: geležinis šaukštas, šaukštelis, puodas maistui gaminti, kepimo skarda, keraminiai indai – puodelis, lėkštė ir dubenėlis, pjaustymo lentelė, plastikiniai samčiai, kadangi, pareigūnų teigimu, minėti daiktai yra įvardyti draudžiamų turėti daiktų sąraše, be to, įstaiga nuteistiesiems išduoda visus reikalingus indus. Teigė, kad 30 dienų jam indai nebuvo grąžinti, nors ne kartą dėl to kreipėsi į įstaigos administraciją (skundais, prašymais). Parašius prašymą dėl paimtų jo daiktų grąžinimo, po dviejų savaičių daiktai buvo grąžinti. Taigi, jis nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. turėjo valgyti tik tokį maistą, kurį galėjo pasigaminti kameroje, kartais virtuvėje, valgykloje jis galėdavo pavalgyti, jei kitas nuteistasis jam paskolindavo šaukštą. Dėl įvardytų priežasčių pareiškėjas dažnai būdavo nepavalgęs, jausdavo alkį, nuovargį, būdavo suirzęs, krito svoris. Pažymėjo, kad dušuose nebuvo užtikrintas jo privatumas, kamerose nebuvo dėžių susidėti patalynei, rankšluosčiams, drabužiams, batams, tualetuose nebuvo dangčių ant klozetų, be to, klozetai geležiniai. Anot pareiškėjo, jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, nors drausminė nuobauda jam paskirta nebuvo. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į skundą (b. l. 12–17) nurodė, jog teisės aktai nenumato maudymosi vietų atskyrimo nuteistiesiems įrengtose dušinėse, nuteistųjų privatumui užtikrinti rekonstruotuose pastatuose įrengtose dušinėse langai padengti nepermatoma plėvele, taip pat nenumatoma įstaigai prievolė aprūpinti nuteistuosius dėžėmis drabužiams laikyti, tačiau įstaiga jomis pasirūpino, siekdama pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas. Pažymėjo, kad kamerose įrengti nauji, kokybiški unitazai, kuriuose dangčių įrengimo galimybė nenumatyta. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedo 4.6 punktas nustato, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti plastikinių arba medinių stalo indų (lėkštė, šaukštas, puodukas, šakutė, peilis). Tokių stalo indų nuteistieji gali įsigyti ir turėti, bet įstaiga neturi prievolės jais aprūpinti nuteistuosius. Teigė, kad įstaiga kiekvienam nuteistajam vieną kartą išduoda plastikinius indus. Reikalavimų indams, kuriuose nuteistiesiems patiekiamas valgyklos maistas, teisės aktai nenumato, todėl nuteistiesiems maistas gali būti patiektas ir metaliniuose induose. Pažymėjo, kad 2018 m. rugpjūčio 20 d. 1 ir 2 būrių nuteistieji buvo perkelti į naujai rekonstruotas bendrabučio tipo patalpas, kurios yra rakinamos nakčiai. Perkeliant iš vieno būrio į kitą buvo patikrinti daiktai ir atlikta krata, kurios metu iš pareiškėjo buvo paimti daiktai, kurių negalima turėti pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priedą. Daiktai buvo padėti saugoti įstaigos sandėlyje, bet 2018 m. rugsėjo 24 d. grąžinti pareiškėjui, kuris tuos daiktus nunešė į būrio virtuvėlę bendram naudojimui, nes asmeniniam naudojimui to leisti negalima. Pareiškėjui pagal grafiką yra leidžiama pasivaikščioti lauke 4 valandas, o jo teiginys, kad jis gyvena kamerų tipo patalpose, yra neatitinkantis tikrovės, nes kamerų tipo patalpos yra įrengiamos laikantis kitokių reikalavimų. Pažymėjo, kad bendrabučių koridoriuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių įrašai yra saugomi vadovaujantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 313 „Dėl automatiniu būdu tvarkomų asmens duomenų“ 14.3 punktu. 3-iame sektoriuje vaizdo stebėjimo sistemos užfiksuoti duomenys saugomi 9 dienas ir automatiškai ištrinami iš įrašymo įrenginio (užsipildžius įrenginio atminčiai, naikinamas seniausias įrašas), šių duomenų kitur neįrašant. Pareiškėjas, atlikdamas bausmę 3-iame sektoriuje, nagrinėjamo ginčo laikotarpiu į pataisos namų Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl kokių nors psichologinių problemų nesikreipė, o pareiškėjo argumentai dėl pablogėjusios sveikatos, susijusios su kalinimo sąlygomis, visiškai nepagrįsti. Atsakovės atstovo nuomone, pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalą, todėl jo skundas yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK) pareigūnų veiksmais, neužtikrinant jam tinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą būtina nustatyti, ar Pravieniškių PN-AK arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/2011). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus ABTĮ 24 str. 2 d. 6 p., 25 str., 56 str. 4 d., 68 str.).
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog 2018 m. rugpjūčio 20 d., perkeliant jį į Pravieniškių PN-AK 3 sektoriaus 1 būrio 5 patalpą, buvo atliktas turimų daiktų patikrinimas ir iš jo paimti daiktai: geležinis šaukštas, šaukštelis, puodas maistui gaminti, kepimo skarda, keraminiai indai – puodelis, lėkštė ir dubenėlis, pjaustymo lentelė, plastikiniai samčiai, todėl jis iki 2018 m. rugsėjo 24 d. neturėjo galimybės tinkamai maitintis.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 110 straipsnio (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. liepos 1 d.) 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji privalo laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 18 priede (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. spalio 20 d.) yra patvirtintas Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – ir Sąrašas), kuriame geležinio šaukšto, šaukštelio, puodo maistui gaminti, kepimo skardos, keraminių indų – puodelio, lėkštės, dubenėlio, pjaustymo lentelės, plastikinių samčių nėra, todėl pareigūnai, paimdami iš pareiškėjo įvardytus daiktus, teisės aktų reikalavimų nepažeidė.
Sąrašo 4.6 punktas nustato, kad nuteistiesiems leidžiama įsigyti ir turėti plastikinių arba medinių stalo indų (lėkštė, šaukštas, puodukas, šakutė, peilis). Taigi, tokių stalo indų nuteistieji gali įsigyti ir turėti, bet įstaiga jais aprūpinti nuteistuosius neprivalo. Nors atsakovės atstovas teigė, kad įstaiga kiekvienam nuteistajam vieną kartą išduoda plastikinius indus (b. l. 14), tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad pareiškėjui buvo išduoti plastikiniai indai, nepateikė, taip pat nepateikė ir duomenų, ar pagal Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas, patvirtintas Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245, valgykloje kiekvienam asmeniui buvo po šaukštą, dubenėlį bei lėkštę antram patiekalui, todėl pareiškėjo pretenzijos, jog jis nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. neturėjo su kuo valgyti nei būryje, nei valgykloje, laikomos pagrįstomis.
Pareiškėjas taip pat reiškė pretenzijas dėl to, kad jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, t. y. 20 val. per parą užrakintas, nors jam nuobauda paskirta nebuvo.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punktas numato, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio (73¹.1 p.); kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus (73l.2 p.). Pagal 73² punktą, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla.
Iš byloje esančios Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 12 d. pažymos Nr. 43-13736 matyti, kad pareiškėjas nuo 2018 m. rugpjūčio 20 d. gyveno bendrabučio tipo patalpose (b. l. 24). Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, jog kamerų tipo patalpos yra įrengiamos laikantis visiškai kitokių reikalavimų. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. rugsėjo 17 d. kreipėsi į įstaigos administraciją su prašymu paaiškinti, kodėl ne darbo dienomis jis būna užrakintas kameroje 20 valandų per parą (b. l. 37). Į šį prašymą pareiškėjui buvo atsakyta Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 4 d. raštu Nr. 7-2671 nurodant, jog toks pareiškėjo teiginys yra neatitinkantis tikrovės, nes nuteistieji rakinami tik gyvenamojo korpuso aukšte, bet ne kamerose (b. l. 34). Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 12 d. pažymoje Nr. 43-13736 nurodyta, jog bendrabučių koridoriuose yra įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, kurių įrašai, vadovaujantis Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2014 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. 313 14.3 punktu, yra saugomi 9 dienas ir automatiškai ištrinami iš įrašymo įrenginio šių duomenų neįrašant į kitas duomenų laikmenas (b. l. 24). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog neteisėtų pareigūnų veiksmų prieš pareiškėją nenustatyta, todėl pareiškėjo teiginiai, kad jis buvo laikomas kamerų tipo patalpose, t. y. 20 val. per parą užrakintas, atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pareiškėjo prašymo apklausti liudytojus pažymėtina, jog teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais oficialiais duomenimis, pareiškėjo nurodyti liudytojai G. P., A. K., L. Č., R. M., R. M. atlieka kartu su pareiškėju laisvės atėmimo bausmę, akivaizdžiai gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, todėl tenkinti šį pareiškėjo prašymą nėra pagrindo.
Pareiškėjas skunde akcentavo, kad maudantis duše jis buvo matomas per langą, kuris buvo be užuolaidos, kitų nuteistųjų iš kito būrio, taip pat per šį bei durų langą jis buvo matomas pareigūnų (-ių), todėl jo privatumas naudojantis dušu užtikrintas nebuvo.
Į bylą pateiktoje Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 19 d. pažymoje Nr. 77-1652 nurodyta, kad nuteistųjų privatumui užtikrinti rekonstruotuose pastatuose įrengtose dušinėse langai padengti nepermatoma plėvele (b. l. 23). Iš Pravieniškių PN-AK 2018 m. spalio 19 d. atsakymo į pareiškėjo 2018 m. rugsėjo 11 d. prašymą Nr. 7-2822 matyti, kad ginčo laikotarpiu visi dušinėse įrengti langai dar nebuvo padengti nepermatoma plėvele (b. l. 36–37). Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas naudojosi naujai įrengtu dušu bei naujai įrengtomis gyvenamosiomis patalpomis, turėjo galimybę naudotis dušu ir karštu vandeniu, toks privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas negali būti vertinamas kaip viena iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, kadangi bylos duomenimis, kaip minėta, nustatyta, kad įstaiga dėjo visas pastangas, t. y. dengė langus nepermatoma plėvele, ir jau atsakovės atstovas pateikdamas į bylą Pravieniškių PN-AK 2018 m. lapkričio 19 d. pažymą Nr. 77-1652 patvirtino, kad nuteistųjų privatumui užtikrinti rekonstruotuose pastatuose įrengtose dušinėse langai padengti nepermatoma plėvele (b. l. 23). Todėl, teismo vertinimu, šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, kadangi pareiškėjas nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų įrodymų apie tai, kad jis dėl to patyrė neturtinę žalą, nenurodė konkrečių dėl to jam kilusių padarinių, neišskyrė priežastinio ryšio, o darė tik prielaidą dėl jam padarytos žalos.
Atmestini pareiškėjo argumentai dėl geležinių klozetų be dangčių, dėl neišduotų dėžių daiktams susidėti, kadangi jokie teisės aktai nenumato, kokie klozetai (geležiniai, keraminiai ar pan.) kalinimo įstaigose turi būti įrengti, taip pat nenumato kalinimo įstaigoms pareigos įrengti klozetus su dangčiais bei išduoti nuteistiesiems dėžes daiktams susidėti.
Visi kiti šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 5 str., 21 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažįsta, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos (gyvenimo ir buities) buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintinas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. jei ginčo laikotarpiu jis būtų buvęs tinkamai aprūpintas inventoriumi (valgymo įrankiais).
Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99). Analogiška praktika nuosekliai formuojama (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str. 3 d.) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2010 m. spalio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1240/2011, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).
Šioje administracinėje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, 53161/99).
Teismas, įvertinęs šiame procesiniame sprendime minėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Taigi, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas (gyvenimo ir buities), o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo T. R. skundą patenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo T. R. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą aprūpinimą inventoriumi Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje.
Pareiškėjo T. R. reikalavimą dėl 600 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.