Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pgal ieškovės D. R. ieškinį atsakovei L. Š. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovė pareikštus reikalavimus palaikė, paaiškino, kad 13417,69 Lt turtinę žalą prašo priteisti remdamasi Lokaline sąmata, kuri buvo sudaryta po Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akto, daiktai, kuriuos atsakovė pasiėmė, buvo atliekant turto vertinimą, kurį atsakovė buvo pasidariusi norėdama prisiteisti iš jos motinos 100000 Lt kompensaciją už turto pagerinimą. Išsikraustydama turėjo viską taip ir palikti, išplėšti ir išdraskyti negalėjo. Kada atsakovė užteršė šulinį, nematė, tačiau atsakovė šulinio vandeniu kol gyveno sodyboje, naudojosi, šulinyje primėtyta jos daiktų, niekas kitas to padaryti negalėjo. Mano, kad durys iš gatvės pusės yra užkaltos, atsakovė šių durų rakto neduoda, netiki jos paaiškinimu, kad raktas yra seniau pamestas, kada buvo iškeltos medinės vidaus durys, nežino, tos durys buvo įdėtos atsakovei su velioniu vyru vykdant statybas, patys buvo įdėję mamai esant gyvai, nežino, ar tos durys yra garaže, jei ir yra, tai jos buvo naudojamos kaip tvirtinimas daiktams vežti. Prieš kokius trylika metu atsakovė išmušė, išdraskė senąją krosnį, iš kurios šiluma buvo perduodama į sieninį pečių, dabar šitos krosnies kūrenti negalima, nupjauti vamzdžiai, nori, kad būtų paprastas, kaimiškas pečiukas. Laiptų pakopos sugadintos, mano, kad pakopa lūžo, kai nuo antro aukšto buvo nešamos perdengimo lentos, kurios buvo išklotos ant balkių, lentos nėra nė vienos likusios, kokio storio jos buvo, nežino, tai yra parašyta sąmatoje. Atliekant kadastrinius matavimus matė, kad lentos buvo išklotos, mano, kad jos buvo išklotos, kuomet atsakovės šeima tvarkėsi namą. Saugiklius bandė įdėti, bet dabar negali pasitikėti, ar viskas yra tvarkoj. Nuo 1986 metų iki brolio mirties nesilankė motinos sodyboje, kas ten buvo daroma, nežino.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas F. Š. pareikštus reikalavimus palaikė, paaiškino, kad, jo manymu, atsakovė išsikeldama turėjo palikti visus pagerinimus, užfiksuotus vertinimo akte, kuris buvo pateiktas nagrinėjant civilinę bylą dėl kompensacijos priteisimo. Pats matė, kad pro verandos iš gatvės pusės duris buvo vaikštoma, pats lentomis antrame name vaikščiojo, pakopas atsakovė sugadino, kai viską ardė, metė plokštes, elektros instaliacijos laidai nukarpyti, siekiant sukelti gaisrą, vidaus duris iškėlė išsikraustydama 2012 metais, tas duris naudojo kaip paaukštinimą malkoms vežti. Atsakovė dalyvavo surašant Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą, pasirašė, niekas jos nevertė, todėl privalo prašomą priteisti žalą atlyginti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Ieškovė savo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, kad atsakovė tyčia sugadino ir sunaikino ieškovei priklausantį turtą, todėl turi žalą atlyginti ir nurodo Civilinio kodekso 6.245 straipsnį. Iš reikalavimo pagrindo formuluotės ir ieškovės bei jos atstovo F. Š. paaiškinimų, kuriuose jie teigia atsakovę tyčia sugadinus ir sunaikinus turtą, darytina išvada, kad prievolę atlyginti turtinę žalą ieškovė kildina iš deliktinės atsakomybės ir kaltina atsakovę atlikus tyčinius neteisėtus veiksmus. Taigi ieškovė, siekdama prisiteisti turtinės žalos atlyginimą privalo įrodyti padarytą žalą ir (ar) nuostolius (CK 6.249 str.), neteisėtus atsakovės veiksmus (CK 6.246 str.), priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (CK 247 str.) bei atsakovės kaltę (CK 6.248 str.). Ieškiniu prašoma atlyginti iš viso 13574,99 Lt turtinę žalą: 13417,69 Lt už sugadintą ir sunaikintą turtą, 134,30 Lt pagal sąskaitą-faktūrą už šulinio vandens tyrimą. Ieškinyje ieškovė nedetalizavo, iš ko susidaro 13417,69 Lt žala, teismo posėdžio metu nurodė, kad minėto dydžio žalą sudaro Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte užfiksuoto apgadinto turto remonto vertė, nurodyta Lokalinėje sąmatoje (14, 15-16 b.l.). Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte nurodyta, kad užterštas šulinys, vandenyje pašaliniai daiktai; „pečius“ yra, bet ne toks, į radiatorius ir koklius šiluma nepersiduoda (1-2 patalpa); nėra medinių durų 210 x 100 cm (patalpa 1-6); nėra dviejų radiatorių, „blokinių“, apie 140 x 60 cm dydžio (1-4 patalpa); šildymo sistemos vamzdžių apie 4,2 m ilgio(1-4 patalpa); nėra dviejų radiatorių apie 140 x 60 cm dydžio (1-3 patalpa); šildymo sistemos vamzdžių apie 4,3 m ilgio (1-3 patalpa); nėra šildymo radiatoriaus apie 140 x 60 cm (patalpa 1-2); šildymo sistemos vamzdžio apie 0,5 m (patalpa 1-2); medinių laiptų pakopos 0,84 x 0,25 m dydžio; antrame aukšte nėra grindų lentų, kurios buvo sudėtos, bet nepritvirtintos, patalpos dydis apie 7,5 m x 9,3 m dydžio; šildymo sistemos išsiplėtimo bakelis apie 20 l talpos; šildymo sistemos cirkuliacinis siurblys (patalpa 1-2); nėra „blėkinės“ vonios 1,7 x 0,7 m dydžio (patalpa 1-9); nėra kriauklės su kranu apie 50 cm, blėkinė (patalpa 1-9); elektros skaitliukas nieko nerodo (neveikia), rodmenų nematyti (patalpa 1-1); verandos durys 90 x 200 cm dydžio, jos užrakintos, raktų nėra, norint atidaryti duris reikia laužti, po to jos bus netinkamos naudoti, durys medinės (patalpa 1-5); vienas šildymo radiatorius, blokinis, apie 75 cm pločio (patalpa 1-6).

Atsakovė atsiliepime į ieškinį bei duodama paaiškinimus neneigia fakto, kad, išsikeldama iš sodybos, išmontavo ir pasiėmė vonią, cirkuliacinį siurblį, išsiplėtimo bakelį, praustuvę su vandens maišytuvu, radiatorius su vamzdžiais, nurodo, kad jos šeima buvo atlikusi pagerinimo darbus su J. M. žinia ir jai leidus, todėl Civilinio kodekso 6.629, 6.501 straipsnio normų pagrindu ji galėjo pagerinimus pasiimti. Civilinio kodekso 6.629 straipsnyje pateikiama panaudos sutarties samprata, jame įtvirtinta, kad neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir neatlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės, tokia sutarčiai taikomos ir Civilinio kodekso 6.501 straipsnio nuostatos: kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis numato, ką kitą (CK 6.501 str. 1 d.); nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti (CK 6.501 str. 2 d.).

Prie nagrinėjamos civilinės bylos pridėta civilinė byla Nr.2-23-884/2012, kurioje L. M. (dabar Š.) buvo pareiškusi ieškinį J. M. (D. R. motinai, kurios turtą D. R. yra paveldėjusi) dėl kompensacijos už turto pagerinimą priteisimo. 2012 m. lapkričio 14 d. sprendimu, kuris, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, paliktas nepakeistu, nustatyta, kad L. M. su J. M. sūnumi R. M. 1986-09-27 sudarė santuoką ir apsigyveno pas J. M. jai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje ir kad tarp J. M. ir jos sūnaus šeimos buvo susiklostę panaudos santykiai, taip pat konstatuota, kad atlikti pagerinimai padaryti su J. M. žinia (civ. b. Nr. Nr.2-23-884/2012 2 t., 75-77 l.). Sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) , 2013-03-18 registruota D. R. vardu paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, iki tol buvo registruota J. M. vardu, gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatytas 1968 metais, ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatytas 1967 metais, kiti statiniai (šulinys), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pastatyti 1963 metais (b.l. 10). Iš Namų valdos su pastatais rinkos vertės nustatymo ataskaitos matyti, kad gyvenamajame name 1999 metais atlikta namo rekonstrukcija: pastatas apšiltintas, lauko sieno apmūrytos silikatinėmis plytomis, pristatyta veranda, perstatytas priestatas, atliktas vidaus patalpų remontas, įvestas vandentiekis, kanalizacija, centrinis šildymas, įrengta vonia ir tualetas, sodyboje nuo 1990 m. iki 1997 m. pastatyti šie statiniai, kurių teisinė registracija neatlikta: tvartas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (civ. b. Nr. Nr.2-23-884/2012 1 t., 59-61 l.). Minėtoje byloje ieškinys buvo netenkintas, nes L. M. neįrodė realiai turėtų išlaidų dydžio, nebuvo pateikta duomenų, kokia prieš atliktus darbus buvo gyvenamojo namo bei ūkinio pastato vertė, nebuvo pasirūpinta naujų pastatų statybos dokumentacija. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas faktas, kad atsakovė L. Š. kartu su velioniu sutuoktiniu R. M. buvo atlikusi gyvenamojo namo pagerinimus. Ieškovė ir jos atstovas teigia, kad visi gyvenamojo namo pagerinimui panaudoti daiktai ir po atsakovės išsikraustymo turėjo likti. Tačiau toks tvirtinimas prieštarauja Civilinio kodekso 6.629, 6.501 straipsnio normoms, pagal kurias atsakovė padarytus pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nesutinkama atlyginti jų vertės, galėjo pasiimti. Atsakovė nurodo, kad ji pasiėmė vonią, cirkuliacinį siurblį, išsiplėtimo bakelį, praustuvę su vandens maišytuvu, radiatorius su vamzdžiais, būtent tai, ką galėjo pasiimti nepadarydama gyvenamajam namui žalos. Iš Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akto ir jo nuotraukų matyti, kad šių daiktų nėra, tačiau kad juos demontuojant būtų padaryti kokie tai sugadinimai, nėra pagrindo tvirtinti. Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte nurodyta, kad antrame aukšte nėra grindų lentų, kurios buvo sudėtos, bet nepritvirtintos. Atsakovė teigia ten niekada grindų nebuvus. Ieškovė gi tvirtina, kad atliekant kadastrinius matavimus matė, kad lentos buvo išklotos. Civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) L. M. vardu atliktoje Namų valdos su pastatais rinkos vertės nustatymo ataskaitoje gyvenamasis namas aprašytas kaip vieno aukšto, nuotraukose fiksuotos tik pirmajame aukšte esančios patalpos, duomenų apie pastogėje esančios patalpos būvį nėra, toje pačioje byloje F. Š. vardu atliktoje Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje taip pat nefiksuota juokių duomenų apie antrą aukštą ir jame buvusias išklotas lentas. Liudytojas D. J., VšĮ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupės atstovas Klaipėdoje, kuris surašė Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą, nurodė, kad apžiūrint sodybą buvo vadovaujamasi užsakovo parodymais, jei nurodė, kad daikto nėra arba jis netoks, taip ir buvo užrašyta. Kadangi užsakovas pasakė, kad grindys buvo išklotos, taip ir parašė. Ieškovė teigia norinti, kad būtų toks „pečiukas“ kaip buvo pas jos mamą anksčiau. Teismų praktikoje pažymėta, kad nuomotojas (panaudos davėjas), davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus (LAT 2012-06-01 nutartis civ. b. Nr.3K-3-261/2012). Duomenys apie krosnį, kad „pečius“ yra, bet ne toks, liudytojas D. J. nurodė užrašęs taip pat pagal užsakovo parodymus, kad šiluma nepersiduoda į koklius, nustatė vizualiai, jo manymu trūksta prie sieninės krosnies tarpinės grandies. Tačiau byloje nėra jokių duomenų, fiksuojančių kad krosnies veikimas būtų praktiškai patikrintas. Atsakovė paaiškino, kad į verandą patenkama iš vidaus ir lauko, iš lauko per šias duris neidavo, nes vaikai buvo pametę raktą, laiptų medinės pakopos yra natūraliai susidėvėjusios, pakopos skilo vyro R. M. mirties dieną nešant velionio kūną, elektros skaitiklis išsikeliant buvo veikiantis, išsikraustant siekiant apsaugoti nuo neteisėto elektros naudojimo, buvo išsukti elektros saugikliai, medinės durys buvo išimtos jiems gyvenant nes kliuvo už baldų ir padėtos garaže, kur jos ir liko. Ieškovė teigia, kad atsakovė tyčia neatiduoda verandos iš gatvės pusės durų rakto, ieškovė mano, kad apie rakto pametimą atsakovė išsigalvoja, ieškovės atstovas teismo posėdžio metu netgi tvirtino, kad durys prieš atsakovei išsikeliant buvo užkaltos, atsakovė kaltinama tyčiniu medinių pakopų sugadinimu bei vidinių durų išėmimu ir skaitliukų sugadinimu, o teismo posėdžio metu netgi laidų nukirpimu ir noru sukelti gaisrą. Tačiau kaltinimai grindžiami ieškovės bei jos atstovo manymu ir prielaidomis. Ieškovės prašymu teismo posėdyje buvo apklausti liudytojai Z. P., J. G., V. A., A. K. .. Tačiau minėti asmenys galėjo tik pasakyti, kad nebuvo jau aptartų daiktų, elektros skaitliukai nerodė parodymų, o kai kurios jų nurodytos aplinkybės netgi yra prieštaringos. V. A. nurodė mačiusi išimtas duris iš gatvės pusės, antrame aukšte buvo mačiusi lentas besilankydama pas J. M., šias lentas buvo suruošęs dar jos vyras, kada tai buvę, negalėjo tiksliai nurodyti, šulinys buvęs pilnas prikimštas skudurų, J. G. teigia elektrą buvus išdraskytą, pakopas sudaužytas kūju, įeinant į kambarį nebuvę durų spynos, vėliau ją įdėjęs atsakovės sugyventinis. A. K. A. teigė aktą pasirašęs neskaitęs. Vertinant minėtų asmenų parodymus visos bylos kontekste, jie laikytini nepatikimais ir prieštaringais. Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akte esančiose nuotraukose nefiksuota išdraskytų laidų, šulinio nuotraukoje matyti, kad vandenyje kažkas baltuoja, nurodytos aplinkybės apie duris neatitinka net ieškovės nurodytų aplinkybių.

Iš tyrimų protokolo Nr.2231 M-1, Ch-1 matyti, kad iš tirtame vandens mėginyje, paimtame iš šulinio, esančio (duomenys neskelbtini) , koliforminių bakterijų, e.coli, žarninių enterokokų skaičius neatitinka higienos normų, amonio kiekis ir permanganato indeksas neatitinka reikalavimų (31 b.l.), tačiau tai yra tiktai faktas, kad šulinio vanduo yra užterštas, byloje atsakovės kaltę įrodančių duomenų nėra. Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros akto nuotraukose fiksuota, kad šulinio vandenyje kažkas baltuoja, galima spėti, jog ten gali būti medžiaginiai daiktai. Ieškovė kaltina atsakovę primetus į šulinį jame esančius daiktus, kaltinimo pagrindu nurodydama tai, kad niekas daugiau to padaryti negalėjo. Tačiau iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad sodybos teritorija nėra aptverta, šulinio dangtis nerakinamas, asmenų, mačiusių, kad tai padarė atsakovė, nėra.

Ieškovė ir jos atstovas tvirtina, kad atsakovė, pasirašydama Sunaikinto, apgadinto turto apžiūros aktą pripažino nustatytą žalą, taigi turi ją atlyginti. Tačiau atstovės parašas tik patvirtina, kad atsakovė dalyvavo apžiūrint sodybą, bet ne nustatytų turto sugadinimo ar sunaikinimo faktą esant jos kaltei. Tuo labiau, kad liudytojas D. J. parodė atmosferą buvus tikrai emocingą, įeinant į patalpą vyko ginčai, liudytoja V. J. nurodė atsakovę verkus. Prie bylos pridėtas Klaipėdos apskrities VPK Skuodo r.PK VPS PP tyrėjo Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame konstatuota, kad L. M. veiksmuose yra nusikaltimo sudėtis, numatyta BK 187 str. 1 d., nėra prejudicinę reikšmę turintis faktas ir šis dokumentas nelaikytinas įrodymu, patvirtinančiu atsakovės kaltę.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, ieškinys netenkintinas kaip neįrodytas (CPK 178 str.)

Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – Rekomendacijos) (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 2 d.). Atsakovės atstovas pateikė suteiktų teisinių paslaugų atsakovei detalizavimą, išlaidos sudaro 1000 Lt (105, 106 b.l.), jos pripažintinos pagrįstomis, neprieštarauja Rekomendacijoms, todėl priteistinos iš ieškovės atsakovei.

Ieškovės iniciatyva apklaustas liudytojas D. J., vykdamas į teismo posėdį, turėjo išlaidų kurui (91 b.l.), sąnaudos skaičiuotinos vadovaujantis Automobilio kuro normų nustatymo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1995-10-12 įsakymu), įvertinant kad tarp Skuodo rajono apylinkės teismo ir liudytojo darbo vietos (Klaipėdos miestas) yra 80 km (pirmyn ir atgal 160 km), ir jos sudaro 103 Lt (91, 92 b.l.), šios išlaidos laikytinos bylinėjimosi išlaidomis, kurios, netenkinus ieškinio, priteistinos iš ieškovės liudytojui (CPK 190 str., 88 str. 1 d. 9 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 268, 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinio netenkinti.

Priteisti iš D. R. 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų L. Š..

Priteisti iš D. R. 103 Lt kuro išlaidų D. J., pervedant pinigus į Swedbank, AB esančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Skuodo rajono apylinkės teismą.