- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-12
- Bylos Nr.
- e2S-717-773/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Šimonis
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus
- Atsakovas
- J. L. V.
- Kategorijos
- 3.1.14.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinį atsakovei J. L. V.(J. L. V.) dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 8 541,13 Eur Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas dėl neatlygintos žalos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad atsakovė, kuri yra Rusijos Federacijos pilietė ir joje gyvena, žinodama, jog jos vyras 2001 m. liepos 5 d. mirė, panaudodama suklastotą įgaliojimą, laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2007 m. iš vyro banko sąskaitos neteisėtai pasisavino jam pervestą senatvės pensiją ir tokiais veiksmais padarė žalą. Rusijos Federacijos Vidaus reikalų ministerijos Kaliningrado srities „Gvardeisko“ skyriaus 2007 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu baudžiamoji byla buvo nutraukta pasibaigus baudžiamojo persekiojimo senačiai, o ieškovui išaiškinta teisė kreiptis dėl žalos atlyginimo priteisimo civilinio proceso tvarka.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį atsakovei dėl žalos atlyginimo, kaip neteismingą.
3. Teismas nustatė, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), Gvardeiske, Kaliningrado srityje, Rusijos Federacijoje, o ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą (CPK 29 straipsnis).
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovas prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Atsakovės gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, Kaliningrado srityje, todėl spręsdamas ieškinio teismingumo klausimą, teismas turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos su Rusijos Federacija 1992 m. liepos 21 d. pasirašyta dvišale sutartimi ,,Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis).
1.2. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamais veiksmas faktinė žala turtui padaryta Jurbarko mieste, ieškovas, vadovaudamasis Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 punktu, 40 straipsnio 1 punktu, 3 punktu ir CPK 30 straipsnio 6 dalimi, 12 dalimi, įgyvendino savo teisę ieškinį atsakovei pareikšti pagal žalos padarymo vietą, t. y. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmams, kurie privalėjo ieškinį priimti. Vadovaujantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2011 m. lapkričio 29 d. įsakymo Nr. V-498 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių reorganizavimo“ 1.7 puntu, nuo 2012 m. sausio 1 d. VSDFV Jurbarko skyrius reorganizuotas prijungiant prie VSDFV Šilalės skyriaus, todėl ieškinį dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos reiškia VSDFV Šilalės skyrius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria ieškovo ieškinys dėl žalos atlyginimo atsisakytas priimti kaip neteismingas Marijampolės apylinkės teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo.
7. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atvejai, kuomet teismas atsisako ieškinį priimti. Vienas iš tokių atvejų yra, kai ieškinys neteismingas tam teismui (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
8. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytos žalos atlyginimą, atsakove nurodydamas J. L. V., gyvenančią Rusijos Federacijoje. Ši byla turi užsienio (tarptautinį) elementą, o dėl tokios bylos teismingumo (priskirtinumo Lietuvos Respublikos ar užsienio teismų jurisdikcijai) teismas turi spręsti ex officio (savo iniciatyva) pagal CPK VII dalies „Tarptautinis civilinis procesas“ LIX skyriuje „Teismingumas ir normų taikymas“ įtvirtintas taisykles (CPK 782 straipsnis). CPK nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.
9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kaip neteismingą ieškovo ieškinį, ir tokį savo procesinį sprendimą grindė CPK 29 straipsnio nuostatomis, pagal kurias ieškinys, nesant pagrindo taikyti išimtinio teismingumo taisykles, reiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad reiškiamas ieškinys turi tarptautinį (užsienio) elementą, neįvykdė savo pareigos patikrinti, ar byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams pagal CPK VII dalies LIX skyriaus trečiojo skirsnio 787 straipsnio ir tarptautinės sutarties, kurios dalyvėmis yra Lietuvos Respublika ir Rusijos Federacija, nuostatas, dėl to pažeidė proceso teisės normas ir priėmė nepagrįstą teismo nutartį.
10. Teismo jurisdikcijos nagrinėti konkrečią bylą (tiksliau, dėl konkretaus byloje pareikšto reikalavimo) patikrinimą sudaro du elementai: 1) teisės akto, pagal kurį turi būti sprendžiamas jurisdikcijos klausimas, nustatymas; 2) jurisdikcijos klausimo pagal nustatytą teisės aktą nagrinėjimas iš esmės.
11. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės gyvenamoji vieta yra Rusijos Federacijoje, turi būti taikoma 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sudaryta tarptautinė sutartis „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Dvišalė sutartis). Dvišalės sutarties 21 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad kiekvienos susitariančiosios šalies teismai kompetentingi nagrinėti civilines ir šeimos bylas, jeigu atsakovas turi jos teritorijoje gyvenamąją vietą ir jei ši sutartis nenumato kitaip. Dvišalės sutarties 40 straipsnio 1 punkte yra nustatyta, kad prievolės atlyginti žalą nustatomos pagal įstatymus susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą, išskyrus prievoles, kylančias iš sutarčių ir kitų teisėtų veiksmų, o to paties straipsnio 3 punkte nustatyta, kad 1 punkte nurodytose bylose priimti sprendimus kompetentingas teismas tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje įvyko veiksmas arba kitokia aplinkybė, tapusi pagrindu reikalauti atlyginti žalą; nukentėjusysis taip pat gali pareikšti ieškinį teisme tos susitariančiosios šalies, kurios teritorijoje atsakovas turi gyvenamąją vietą.
12. Iš byloje esančios medžiagos teismas nustatė, kad atsakovė, žinodama, jog jos vyras 2001 m. liepos 5 d. mirė, panaudodama suklastotą įgaliojimą laikotarpiu nuo 2001 m. iki 2007 m., neteisėtai iš mirusiojo banko sąskaitos (Hansabankas), esančios Lietuvos Respublikos Taupomojo banko Jurbarko skyriuje, gavo VSDFV Jurbarko rajono skyriaus (nuo 2012 m. sausio 1 d. – VSDFV Šilalės skyriaus) pervestą senatvės pensiją, tokiais veiksmais padarydama žalą ieškovei. Šiuo atveju priimti sprendimą yra kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas, nes Lietuvos Respublikoje buvo atlikti neteisėti veiksmai, tapę pagrindu ieškovui reikalauti atlyginti žalą.
13. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti ieškinį, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama, grąžinant klausimą dėl ieškinio priėmimo nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartį panaikinti ir ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šilalės skyriaus ieškinio atsakovei J. L. V. dėl žalos atlyginimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.