Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pažeidėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-30 nutarties, kuria atmestas D. L. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-09-12 Panevėžio miesto apylinkės teisme buvo gautas D. L. prašymas sutrumpinti jam paskirto teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodyta, kad jis įvykdė visas ATPK 329 str. numatytas sąlygas, 2016-06-01 baigė studijas Panevėžio VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre ir įgijo automobilių elektromechaniko kvalifikaciją, tačiau neturėdamas teisės vairuoti niekur negali įsidarbinti.

Skundžiama 2016-09-30 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas D. L. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo atmetė, konstatavęs, kad iš bylos duomenų negalima daryti išvados, jog nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., jau yra pasiekti, kad D. L. būtų galima sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 329 str. yra nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs pareigūnas (teismas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.

Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, D. L. prašymas atitinka formalias ATPK 329 str. numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo sąlygas, t. y. prašymas paduotas praėjus pusei paskirtos nuobaudos termino, pažeidėjas išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų teisės pažeidimų. Tačiau pažymėtina, kad teisės vairuoti atėmimo termino sutrumpinimas yra pareigūno ar teismo, priėmusio nutarimą dėl nuobaudos paskyrimo, teisė, o ne pareiga, todėl net ir tuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikti duomenys rodo, jog jis atitinka ATPK 329 str. numatytas sąlygas, nereiškia, jog specialiosios teisės atėmimo terminas turi būti besąlygiškai sutrumpintas. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). ATPK 329 str. taikymas reiškia besąlyginį pažeidėjo atleidimą nuo nuobaudos vykdymo. Šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigražinti specialiąją teisę anksčiau laiko, todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti įrodymų ir aplinkybių visumą, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 str. numatytos sąlygos. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog sprendžiant šį klausimą būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Nagrinėjamu atveju teisė vairuoti transporto priemones D. L. buvo atimta už tai, kad jis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimų – vairavo automobilį neblaivus (nustatytas 0,80 promilės girtumas) ir jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio. Šį pažeidimą, kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, D. L. padarė darbo dienos viduryje, vienoje judriausių miesto gatvių, kas jo veiksmus daro dar pavojingesnius. Apeliantas elgėsi itin neatsakingai ir neįvertino galimo pavojaus ne tik sau, bet ir aplinkiniams. Įstatymų leidėjas už D. L. padarytą ATPK 127 str. 3 d. numatytą teisės pažeidimą įtvirtino griežtą sankciją, t. y. kartu su bauda numatė ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, apylinkės teismas 2015-12-07 nutarimu D. L. skyrė minimalaus dydžio baudą ir, vadovaudamasis ATPK 30¹ str. nuostatomis, papildomą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą taikė trumpesniam nei įstatyme numatytas terminui, t. y. vieniems metams. Taigi teismas už padarytą teisės pažeidimą ir taip ženkliai švelnino D. L. administracinę atsakomybę. Apylinkės teismas, vertindamas pažeidėjo asmenybę, pagrįstai atsižvelgė ir į tai, kad D. L. neblaivus automobilį vairuoja jau nebe pirmą kartą, t. y. 2013-10-19 jis baustas pagal ATPK 126 str. 3 d. už tai, kad vairavo automobilį neturėdamas dvejų metų vairavimo stažo neblaivus (nustatytas 0,24 promilės girtumas), kas rodo, jog jo padarytas pažeidimas nebuvo atsitiktinio ir vienkartinio pobūdžio. D. L. jokių išvadų dėl savo anksčiau padaryto analogiško pažeidimo nepadarė, kritiškai savo elgesio nevertino, nepasimokė ir praėjus dvejiems metams vėl vairavo automobilį neblaivus. Be to, D. L. ir daugiau kartų yra baustas administracine tvarka, t. y. 2012-10-17 jis buvo baustas už tai, kad būdamas nepilnametis (17-os metų) vartojo alkoholinius gėrimus – alų (jam buvo nustatytas 1,15 promilės girtumas), 2014-02-14 jam skirta nuobauda už tai, kad vairuodamas automobilį sustojo ir paliko jį stovėti pažeisdamas kelio ženklo (stovėti draudžiama) reikalavimus. Visi šie duomenys apeliantą charakterizuoja neigiamai, rodo jo neatsakingą ir lengvabūdišką požiūrį į vairavimą, polinkį nepaklusti įstatymo reikalavimams, jo asmenybės pavojingumą. Atsižvelgęs į pirmiau išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo D. L. sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, esant privalomoms ATPK 329 str. nurodytoms sąlygoms, nes bylos duomenys neleidžia daryti išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str., jau yra pasiekti. D. L. skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga tam, jog įsidarbintų pagal įgytą automobilių elektromechaniko kvalifikaciją, nesudaro pagrindo jam trumpinti specialiosios teisės atėmimo termino. Kaip pagrįstai skundžiamoje nutartyje nurodė apylinkės teismas, D. L., studijuodamas specialybę, pagal kurią dirbant būtina turėti teisę vairuoti, privalėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti tokio pažeidimo, kuris galėtų lemti specialiosios teisės netekimą. Tačiau jis taip nesielgė ir pats sąmoningai pasirinko kitokį elgesio variantą – vairavo automobilį neblaivus ir jo nesuvaldęs nuvažiavo nuo kelio, todėl jo patiriami nepatogumai, susiję su padarytu pažeidimu, yra natūralus jo padaryto teisės pažeidimo rezultatas ir nuobaudos keliamų tikslų dalis. Kartu pažymėtina ir tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinant saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi apelianto interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. L. apeliacinį skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-09-30 nutartį palikti galioti nepakeistą.

Ši nutartis neskundžiama.