- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- AN2-617-594/2017
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Albinas Antanaitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. B. apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo V. A. (toliau – V. A.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės O. P. 2017 m. birželio 20 d. nutarimu V. A. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 200 (dviejų šimtų) eurų bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trijų) mėnesių laikotarpiui už tai, kad 2017 m. sausio 29 d., laikotarpiu nuo 17.00 val. iki 18.00 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, baigęs lenkimo manevrą, grįžo į savo eismo juostą ir staiga stabdė, nors tai nebuvo būtina eismo saugumui, tuo sukėlė pavojingą situaciją dėl ko, automobilio Seat Toledo, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo staiga stabdyti, kad išvengtų susidūrimo bei užtikrintų savo ir kitų žmonių saugumą. Nesutikdamas su priimtu nutarimu, V. A. pateikė skundą Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimu V. A. skundą patenkino – panaikino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės 2017 m. birželio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukė.Apeliaciniu skundu Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas M. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimą ir palikti galioti Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės 2017 m. birželio 20 d. nutarimą.Apelianto teigimu, V. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo faktas įrodytas nuosekliais, logiškais ir išsamiais liudytojų, įspėtų dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymais, duotais tiek ikiteisminio, tiek ir administracinio tyrimo metu. Objektyvių duomenų, patvirtinančių šių asmenų parodymų neobjektyvumą ar jų suinteresuotumą nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi, nenustatyta. Automobilio stabdymas, kai tai nėra būtina eismo saugumui užtikrinti, negali būti laikomas įprasta situacija kelyje ir toks važiavimo būdas negali būti laikomas normaliu. Tokiais savo veiksmais V. A. neabejotinai pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 ir 135.4 punktų reikalavimus, tačiau ši aplinkybė, priimant skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimą, aiškintasi nebuvo, nurodant tai kaip vieną iš priežasčių panaikinant skundžiamą specialistės nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs V. A. administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su apylinkės teismo išvadomis dėl jo nekaltumo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, įtvirtinto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, taigi jokie esminiai procesiniai pažeidimai bylos nagrinėjimo metu padaryti nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu ir pritaria apylinkės teismo išvadoms. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui. Nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis nustatyta, kad V. A. savo kaltės jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padaryme nepripažino, nurodydamas, kad iš esmės jokių veiksmų, privertusių Seat Toledo vairuotoją staigiai stabdyti, jis neatliko. Aplenkęs Seat Toledo automobilį, kurio stabdymo šviesos signalai nuolat veikė, jis važiavo toliau, kai Seat Toledo automobilis jį prisivijo ir pamirksėjo šviesomis. Manydamas, kad tai gali būti koks nors jo draugas, avariniu šviesos signalu jis pamirksėjo atgal ir važiavo toliau. Prie Marijampolės miesto, automobilis Seat Toledo aplenkė jo (V. A.) vairuojamą transporto priemonę, sustojo kelkraštyje ir įsijungė avarinį šviesos signalą, dėl ko, kelkraštyje sustojo ir jis. Prie jo automobilio priėjo Seat Toledo automobilio vairuotojas ir liepė išlipti iš automobilio. Iki vertinamo įvykio Seat Toledo automobilio vairuotojo jis nepažinojo. Kai lipo iš automobilio, Seat Toledo vairuotojas sudavė jam, jis sudavė atgal, po ko, iš Seat Toledo automobilio išlipo jo (V. A.) buvusi mergina – V. A.. Kad ji buvo Seat Toledo automobilyje jis nežinojo ir nematė, nes buvo tamsus paros metas. V. A. teigimu, jis važiavo ne didesniu nei 70 km/h greičiu, kartu automobilyje buvo jo mama ir sesės dukra. Iš esmės analogiškas vertinamo įvykio aplinkybes, tačiau kiek siauriau, V. A. nurodė ir 2017 m. balandžio 27 d. rašytiniame savo paaiškinime (b. l. 22).Iš esmės šiai įvykių sekai neprieštarauja ir V. A. mamos – M. A., aptariamo įvykio metu, tiek jos, tiek ir V. A. teigimu, važiavusios kartu su V. A., pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duoti parodymai. Ir nors bylą nagrinėjant apylinkės teisme tiek A. I., tiek V. A. ir O. A. tvirtino matę, kad įvykio metu V. A. vairuojamame automobilyje nieko, išskyrus patį V. A., nebuvo, tačiau įvertinus nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje surinktų ir tinkamai pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, neabejotina, kad V. A. versija, jog vertinamo įvykio metu kartu su juo automobilyje važiavo jo mama ir sesers dukra, (kurią teismo posėdžio metu patvirtino ir jo mama, įspėta dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą), paneigta nebuvo. Tuo tarpu vertinant A. I., V. A. ir O. A. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus, vis tik pažymėtina, kad nurodomas įvykis įvyko tamsiu paros metu, važiuojant neapšviestu keliu. Be to, kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, V. A. automobilio langai buvo tamsinti, todėl mažai tikėtina, jog A. I., važiuodamas paskui V. A. automobilį, per tamsintus šio automobilio langus, galėjo taip apšviesti automobilio vidų, kad būtų aiškiai matyti, jog automobilyje nieko, išskyrus patį V. A. nebuvo, ar tai buvo galima pastebėti lenkimo metu. Tokie A. I., V. A. ir O. A. parodymai nesudaro pakankamo pagrindo atmesti tiek V. A., tiek ir jo mamos parodymus, patvirtinančius, jog analizuojamo įvykio metu V. A. automobiliu važiavo ne vienas. Pažymėtina ir tai, kad galimybė pamatyti automobilio viduje esančius asmenis gali būti įtakota ir automobilio viduje esančių asmenų sėdėjimo padėties, asmenų ūgio. Juo labiau, jog, sutinkamai su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, jis nematė, kiek asmenų buvo automobilyje Seat Toledo, kad jame važiuoja buvusi jo mergina. Tai jam tapo žinoma tik tada, kai V. A. išlipo iš Seat Toledo automobilio, siekdama apraminti konfliktuojančius A. I. ir V. A., t. y. jau po V. A. inkriminuojamų veiksmų – staigaus stabdymo atlikimo. Jokių kitų duomenų, kurių pagrindu galima būtų daryti pagrįstą išvadą, jog V. A. automobilyje buvo vienas bei nesiremti jo mamos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, iš esmės patvirtinančiais V. A. išdėstytų vertinamo įvykio aplinkybių visumą, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Ir nors tiek Seat Toledo vairuotojas A. I., tiek kartu su juo vertinamo įvykio metu važiavusios V. A. ir O. A. eismo įvykio aplinkybes pirmosios instancijos teismo posėdžio metu aiškino priešingai – teigė, jog V. A., savo vairuojamu automobiliu, net tris kartus stabdė, pirmąjį kartą tai darė itin intensyviai, dėl ko, A. I., siekdamas išvengti susidūrimo su V. A. automobiliu, buvo priverstas staigiai stabdyti, tačiau vertinant šių asmenų parodymus V. A. ir jo mamos parodymų kontekste, sprendžiant jų objektyvumą ir pagrįstumą, neabejotinai turi būti įvertinami ir šių asmenų tarpusavio santykiai su V. A. bei galimas jų suinteresuotumas nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi.Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu neginčytinai nustatyta, kad V. A. ir V. A. kiek ankščiau iki komentuojamo įvykio siejo draugiški santykiai – V. A. buvo V. A. mergina. Nors pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu V. A. tvirtino, kad jie išsiskyrė draugiškai, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad to paties teisiamojo posėdžio metu, atsakydama į advokato padėjėjo A. S. klausimus, ji patvirtino, jog jos ir V. A. santykiai iš esmės nutrūko dėl to, kad šis susirado kitą merginą, draugiško V. A. ir V. A. išsiskyrimo versija kelia pagrįstų abejonių. Šių duomenų kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad komentuojamo įvykio metu V. A. važiavo automobilio Seat Toledo priekyje – keleivio vietoje, todėl V. A. aplenkus minėtą automobilį, ji neabejotinai matė ir suprato, kad juos aplenkusiu automobiliu važiuoja būtent V. A.. Šią aplinkybę, apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu ji patvirtino iš esmės, nurodydama, kad V. A. automobilį ji pažino iš jo valstybinių numerių, nes jiems draugaujant, V. A. važinėjo tuo pačiu automobiliu. V. A. automobilį, šiam aplenkus A. I. Seat Toledo, pažino ir V. A. draugė O. A., įvykio metu kartu su A. I. ir V. A. važiavusi automobiliu Seat Toledo, ką ji taip pat patvirtino jos apklausos pirmosios instancijos teisme metu. Esant šiems duomenims, neatmestina versija, jog V. A. aplenkus Seat Toledo automobilį, V. A. A. I. prasitarė apie jos ir juos aplenkusio automobilio vairuotojo praeityje buvusius santykius, kas iš esmės įprasmintų ir tolesnius A. I. veiksmus – mirksėjimą ilgosiomis šviesomis, V. A. lenkimą, ir avarinio šviesos signalo pagalba V. A. sustabdymą pokalbiui. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia ir A. I. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu išdėstytos aplinkybės, jog apie tai, kad jį aplenkusio ir privertusio staigiai stabdyti automobilio vairuotojas (V. A.) praeityje buvo V. A. vaikinas, jis sužinojo tik po įvykio (t. y. sustabdžius V. A. vairuotą automobilį pokalbiui, šios aplinkybės jis dar nežinojo). Vertinant A. I., V. A. ir O. A. parodymų objektyvumą ir patikimumą, svarbu paminėti ir tai, kad tarp minėtų asmenų ir V. A. analizuojamo įvykio dieną buvo kilęs ir dar vienas konfliktas, dėl kurio net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas (b. l. 16-17). Būtent nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą V. A. atžvilgiu pagrindu, atsižvelgiant į A. I., V. A. ir O. A. duotų parodymų visumą, ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduota policijos įstaigai dėl galimai V. A. padaryto administracinio teisės pažeidimo. Tokiu būdu akivaizdu, kad, net ir nurodydamas, jog V. A. galimai neteisėti veiksmai (staigus stabdymas, teisiamojo posėdžio metu šiuos veiksmus papildant ir ištisinės linijos kirtimu) kėlė pavojų jo ir jo keleivių saugumui, apie tokius galimai neteisėtus ir pavojingus V. A. veiksmus savo iniciatyva A. I. policijos pareigūnams nepranešė, vietoje to, pasirinkdamas savitą santykių aiškinimosi būdą – aplenkus V. A. automobilį avarinio šviesos signalo pagalba sustabdė V. A. automobilį, kvietė šį išlipti iš automobilio pokalbiui, įvyko tarpusavio konfliktas. Šių duomenų plotmėje svarbu paminėti ir tai, kad liudytoja O. A. apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nors ir tvirtino aiškiai pajutusi staigų A. I. stabdymą (dėl V. A. neteisėtų veiksmų), tačiau paaiškinti, kokiu būdu ji suvokė, jog A. I. stabdymas yra staigus, iš esmės negalėjo. Pradžioje ji aiškino, kad dėl staigaus A. I. stabdymo, ją atlošė atgal – kas iš esmės neįmanoma, nes staigiai stabdant, asmuo yra traukiamas į priekį, o ne atgal, vėliau nurodė, jog takštelėjo saugos diržas, kuriuo ji buvo prisisegusi, ir tik po to, kai teisėjas pagarsino jos rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, jog suveikė saugos diržas (b. l. 25), ir pasiteiravo, kokiu būdu jis suveikė, t. y. ar įsitempė, ji pabrėžė, kad saugos diržas įsitempė. Ir nors V. A. kategoriškai patvirtino, jog staigų A. I. stabdymą ji aiškiai jautė, nes jos saugos diržas timptelėjo, tačiau vien tik ši aplinkybė jokiu būdu nepatvirtina fakto, jog tokius A. I. veiksmus sąlygojo būtent V. A. veiksmai (staigus stabdymas aplenkus A. I. vairuojamą automobilį), juo labiau, jog versija apie tai, kad tuo metu A. I. galimai buvo nukreipęs savo dėmesį ne tik į kelią, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis tiriama nebuvo. Tiek aukščiau aptartų, tiek ir kitų nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų kontekste analizuojant galimai neteisėtus V. A. veiksmus (galimą staigų stabdymą, pažeidžiantį Kelių eismo taisykles), neabejotinai sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog staigų A. I. stabdymą galėjo sąlygoti ne V. A. inkriminuojami veiksmai, bet jo paties saugaus greičio nepasirinkimas bei saugaus atstumo nesilaikymas. Darant šią išvadą, pažymėtina, kad tiek A. I., tiek ir V. A. ir O. A. teismo posėdžio metu betarpiškai patvirtino, jog pirmasis ir, pasak jų, pats pavojingiausias V. A. stabdymas, aplenkus A. I. automobilį (tokių stabdymų, sutinkamai su liudytojų parodymais, buvo trys), buvo ties (duomenys neskelbtini) (tikslios nusižengimo padarymo vietos įvardinti negalėjo), A. I. visą kelią, jo paties teigimu, važiavo 80-90 km/h greičiu. Tuo tarpu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo posėdžio metu paaiškėjo, kad būtent toje vietoje, kur pasak liudytojų V. A. atliko Seat Toledo automobilio lenkimo manevrą ir privertė šį automobilį staigiai stabdyti (ar netoli jos), yra įrengtas stacionarus greičio matavimo prietaisas ir prasideda gyvenvietė (teismo posėdžio garso įrašo duomenys). Versija, jog A. I. savo vairuojamą transporto priemonę staigiai stabdė būtent dėl šių aplinkybių, o ne dėl galimai neteisėtų V. A. veiksmų, nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos duomenimis, net ir atlikus visus įmanomus procesinius veiksmus, sprendžiant V. A. kaltės klausimą, taip ir liko nepaneigta. Esant aukščiau aptartų duomenų visumai, neabejotina, kad, neskaitant abejonių nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi keliančių liudytojų parodymų, jokių kitų objektyvių duomenų, neginčijamai patvirtinančių V. A. kaltę, padarius jam inkriminuotą ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje nėra. Tuo tarpu sutikti su Institucijos vertinimu, jog V. A. kaltei pagrįsti analizuojamu atveju pakanka vien tik liudytojų parodymų, įvertinus tiek jų galimą suinteresuotumą bylos baigtimi, tiek ir jų asmeninius ryšius, teisinio pagrindo nėra. Atmetant Institucijos apeliacinį skundą, vis tik pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pažymėtina, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Atsižvelgiant į aukščiau aptartų duomenų visumą, spręstina, kad ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neįrodytas, dėl ko administracinio nusižengimo byla V. A. atžvilgiu buvo pagrįstai nutraukta skundžiamu apylinkės teismo nutarimu. Tokiu būdu, Institucijos apeliacinis skundas atmetamas, skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimą paliekant nepakeistą. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir Institucijos apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą ir nurodydamas, kad nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime nenurodyta, kokios teisės aktų (Kelių eismo taisyklų) nuostatos V. A. veiksmais buvo pažeistos, nesiaiškino šios klaidos priežasčių. Atsižvelgiant į tai, kad vertinamu atveju skundžiamas apylinkės teismo nutarimas buvo priimtas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjus iš esmės ir pripažinus, kad byloje nėra pakankamai duomenų, neginčijamai patvirtinančių V. A. kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo byloje, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog administracinio nusižengimo teisena vertinamu atveju buvo nutraukta ne dėl procesinių pažeidimų, bet dėl įrodymų trūkumo, analizuoti priežastis, kodėl buvo padarytos techninės klaidos bylos nagrinėjimo ne teisme metu, nebuvo jokios prasmės. Neabejotina, kad nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl to nesikeistų – administracinio nusižengimo bylos teisena V. A. atžvilgiu vis tiek būtų nutraukta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, teismas
nutaria:
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko M. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.