- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-638-278/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-15-3-00343-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Jonaitienė, Birutė Valiulienė (pran.), Laimantas Misiūnas
- Ieškovas
- D. V.
- Trečiasis asmuo
- V. I.
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-638-278/2013
Teisėjas Dainius Strautininkas Teisminio proceso Nr. 2-15-3-00343-2012-6
2013 m. lapkričio 20 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Valiulienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. V. apeliacinį skundą dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7-857/2013 pagal ieškovės D. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau - UAB) „Advokatas“, tretiesiems asmenims V. I., antstolei I. B., Pasvalio rajono 1-ojo notaro biuro notarei L. J. dėl paprastųjų neprotestuotinų vekselių pripažinimo negaliojančiais, notarinių įrašų panaikinimo, vykdomųjų bylų nutraukimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė D. V. nurodė, kad, 2011 m. lapkričio mėn. pabaigoje, lankantis parduotuvės UAB „Buities rojus“ patalpose, kurioje įsikūrusi UAB „Advokatas“, ji pasidomėjo galimybe nuginčyti vekselį, išduotą J. S., nes, negrąžinus skolos, antstolė I. B. buvo informavusi apie ketinimą parduoti jos turtą iš varžytynių. UAB „Advokatas“ atstovas V. I. jai pateikė savo vizitinę kortelę ir sutiko parengti teismui ieškinį dėl vekselio nuginčijimo bei patikino galintis perimti jos skolą J. S., o ji skolą grąžintų per metus laiko, pagal sudarytą grafiką. Nurodė, jog pasiūlymas jai buvo naudingas, tačiau iš J. S. sužinojo, jog V. I. apie skolos perėmimą su juo nekalbėjo. Teigė, kad pasirašinėjant UAB „Advokatas“ paruoštą teismui ieškinį ir jo priedus, apgaulės būdu jai buvo pateikti pasirašyti du vekseliai bendrai 80 000 Lt sumai. Apie jos pasirašytus du paprastuosius vekselius ji sužinojo tik iš antstolės I. B., gavusi patvarkymus dėl bendros 80 249,80 Lt sumos mokėjimo bei nedelsiant nuvykus į antstolės kontorą. Nurodė, jog tik sužinojusi apie UAB „Advokatas“ išduotus vekselius, suprato buvusi V. I., apgauta. Teigė, jog iš atsakovės jokių piniginių lėšų nėra gavusi, V. I. anksčiau nepažinojusi. Prašė teismą pripažinti negaliojančiais 2011-12-01 atsakovei UAB „Advokatas“ išduotus du paprastuosius neprotestuotinus vekselius bendrai 80 000 Lt sumai, panaikinti Pasvalio rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. J. 2012-02-15 išduotus vykdomuosius įrašus bei nutraukti antstolės I. B. vykdomas vykdomąsias bylas.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Advokatas“ ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad D. V. prašė UAB „Advokatas“ direktoriaus V. I. tarpininkauti, jog UAB „Buities rojus“ ir partneriai suteiktų jai 60 000 Lt paskolą, kurią galės greitai grąžinti, nes gaus tiesiogines išmokas iš Europos Sąjungos fondų, o panaikinus areštą turtui, turės teisę parduoti galvijus, kitą turtą. Nurodė, kad V. I., būdamas UAB „Buities rojus“ ir partneriai prokuristu, D. V. išaiškino, jog UAB „Buities rojus“ ir partneriai neteikia paskolų grynaisiais pinigais, tačiau, siekdamas padėti ieškovei, V. I., kaip UAB „Advokatas“ vadovas, suteikė ieškovei 40 000 Lt paskolą grynaisiais pinigais, kuriuos D. V. gavo 2011-12-01, grąžinimo užtikrinimui pasirašydama du vekselius. Teigė, jog sutartu terminu, iki 2012-02-10, paskolos ieškovė negrąžino, todėl įspėjus, pradėtas priverstinis išieškojimas.
Žemesnės instancijos teismas
Biržų rajono apylinkės teismas 2013 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, jog ieškovė, būdama ūkininke ir aktyviai dalyvaudama ūkiniuose santykiuose, elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, nes turėjo ir privalėjo suprasti, kad bet kokių teisinę reikšmę turinčių dokumentų pasirašymas gali sukelti teisines ir finansines pasekmes bei tai, kad pasirašydama dokumentus, kurių ji nėra perskaičiusi, prisiima visą riziką sau. Tai, kad 2011-12-01 kasos pajamų išlaidų orderis, kuriuo tretysis asmuo V. I. iš atsakovės kasos paėmė 40 000 Lt paskolai suteikti, nebuvo paimtas pas atsakovę atliktos kratos metu, nepaneigia šio dokumento egzistavimo fakto. Nustatė, jog ginčo vekseliai atitiko įstatymų reikalavimus, duomenų, kad pagal juos ieškovė būtų atlikusi mokėjimus vykdomųjų įrašų išrašymo dieną (ir vėliau) nepateikta, todėl notarė pagrįstai išdavė UAB „Advokatas“ vykdomuosius įrašus, pagal pateiktus ginčo vekselius. Konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad V. I. sukčiavo ieškovės atžvilgiu, pasirašant ginčo vekselius. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai dėl procesinių dokumentų teismui parengimo, paskolos išdavimo. Nors šalys nesilaikė įstatymo nustatytos tvarkos sudarant paskolos sutartį, ieškovė sukūrė naujus civilinių teisių objektus – ginčo vekselius ir šių dokumentų atžvilgiu CK 6.871 str. 2 d. nuostatos netaikomos. Nenustatė, kad ieškovė vekselius išdavė atsakovei UAB „Advokatas“ dėl trečiojo asmens apgaulės, nesąžiningo veikimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė D. V. prašo panaikinti Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir ieškinį tenkinti. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, nenustatė visų reikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui faktinių ir teisinių aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Nurodo, jog atsakovė, grindžiant teiginius dėl 40 000 Lt paskolos suteikimo, nepateikė jokių įrodymų, kurie šiuo atveju gali būti tik rašytiniai. Nesant rašytinių įrodymų dėl 40 000 Lt paskolos suteikimo, ginčo vekseliai į apyvartą buvo išleisti be jokio pagrindo. Teigia, jog bylos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog UAB „Advokatas“ siekė apgaulės būdu, be jokio pagrindo, praturtėti 80 000 Lt suma. Be to, nurodo, jog atsakovės teigimu, antrasis vekselis buvo skirtas 40 000 Lt paskolos grąžinimo užtikrinimui, todėl šiuo vekseliu nurodyta suma, kaip netesybos, yra aiškiai per didelės.
Atsiliepimas
Atsakovė UAB „Advokatas“ (naujas pavadinimas UAB „Kodeksas“) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti. Teigia, jog D. V. elgiasi nesąžiningai, turėdama tikslą išvengti piniginių prievolių įvykdymo. Nurodo, jog ieškovė privalėjo įvykdyti vekselyje įtvirtintą prievolę – be išlygų sumokėti UAB „Advokatas“ vekseliuose nurodytas sumas, o įvykdžius, turėjo teisę pareikšti ieškinį tam, dėl kurio veiksmų prievolė atsirado be pagrindo ar neteko pagrindo. Nurodo, kad vekseliai atitiko įstatymų reikalavimus, todėl notarė pagrįstai išdavė vykdomuosius įrašus, o antstolė, juos priėmusi, pagrįstai pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus. Teigia, jog ieškovė turėjo praktikos pasirašyti vekselius ir neatsiskaityti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2011-12-01 D. V. išdavė atsakovei UAB „Advokatas“ du paprastuosius neprotestuotinus vekselius po 40 000 Lt, kurių pagrindu Pasvalio rajono 1-ojo notaro biuro notarė L. J. 2012-02-15 atsakovei išdavė vykdomuosius įrašus (registro Nr. 426, Nr. 427) dėl išieškojimo iš D. V. 80 249,80 Lt sumai. Nustatyta, kad 2012-02-17 antstolė I. B. priėmė vykdymui notarės išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 426 ir Nr. 427, apie tai informavo D. V. ir 2012-03-08 areštavo jos turtą (1 t., b. l. 36-40, 42-45). Ginčydama vekselių pagrįstumą, D. V. teigia, jog jokia atsakovės paskola jai nebuvo suteikta, vekselyje nurodyta 40 000 Lt suma jai nebuvo perduota, o jos pasirašytus vekselius atsakovė UAB „Advokatas“ gavo apgaulės būdu.
Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau - ĮPVĮ) nuostatas vekselis, būdamas vertybiniu popieriumi, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui arba kuriuo tai padaryti pavedama kitam asmeniui (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d.). Paprastuoju vekseliu jo davėjas įsipareigoja sumokėti vekselio turėtojui jame nurodytą sumą (CK 1.105 str. 3, 4 d., ĮPVĮ 2 str. 3, 4 p.). Iš įstatyme įtvirtintos vekselio, kaip vertybinio popieriaus, sąvokos matyti, kad vekselis yra dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė. Dėl paminėto darytina išvada, jog vekselis turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, jog jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Dėl to asmuo, kuris yra skolininkas pagal šį vertybinį popierių, neturi teisės atsisakyti sumokėti vekselyje nurodytą sumą, remdamasis aplinkybėmis, nenurodytomis jame, tarp jų ir tuo, kad nebuvo pagrindo šiam vertybiniam popieriui išduoti, arba tuo, kad tas pagrindas negalioja, nebent jis įrodytų, jog, įgydamas vertybinį popierių, įgijėjas žinojo arba turėjo žinoti apie nurodytus trūkumus, t. y. buvo nesąžiningas įgijėjas. Vekselio viešo patikimumo savybė lemia tai, kad šio vertybinio popieriaus turėtojas tol, kol neįrodyta priešingai, laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių. Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio (CK 1.105 str. 1 d., ĮPVĮ 2 str. 1 d., 3 str. 2 p., 77 str. 2 p.). Prievolės abstraktumas reiškia, kad: 1) abstrakti prievolė yra savarankiška, t. y. jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu; 2) - abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas šias vekselio savybes, nurodė, jog vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t. y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas. Tai reiškia, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Ši abstrakti prievolė atsiranda išrašius vekselį. Vekselio išrašymas – abstraktus vienašalis sandoris. Dėl šio abstraktaus vienašalio sandorio sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta nauja prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiška abstrakti prievolė, iš esmės teisiškai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Kita vertus, vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Todėl vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007).
Kaip minėta aukščiau, iš bylos duomenų matyti, jog D. V. 2011-12-01 pasirašė du paprastuosius vekselius bendrai 80 000 Lt sumai ir pripažįsta, kad parašai vekseliuose yra jos, tačiau teigia, kad dokumentai pasirašyti apgavus ją, jokia UAB „Advokatas“ paskola jai niekada nebuvo suteikta, o vekseliuose nurodytos sumos jai niekada nebuvo perduotos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai keliamas klausimas dėl apgaulės ar suklydimo sudarant sandorį, būtina analizuoti apgautosios sandorio šalies valios formavimosi procesą, jos tikruosius ketinimus, aiškintis, ar ji suvokė tikrąją sandorio, atskirų jo sąlygų esmę, ar ji sprendimą dėl sandorio sudarymo ar atskirų jo sąlygų priėmė savarankiškai, ar veikiama kitų, pašalinių veiksnių. Taip pat, turi būti vertinama, ar atsakovė atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovė buvo paskatinta sudaryti tokį sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011). Kokiu teisinio santykio (sandorio) pagrindu išduodamas vekselis, ginčijamuose vekseliuose nenurodoma (1 t., b.l. 43, 43). Iš bylos duomenų matyti, jog UAB „Advokatas“ vadovas, tretysis asmuo V. I. teigia, jog D. V. prašė padėti gauti paskolą, todėl jai UAB „Advokatas“ paskolino 40 000 Lt ir šios paskolos grąžinimui užtikrinti ieškovė išdavė paprastąjį vekselį, o kaip garantą, tai pačiai sumai, ir antrą vekselį (2 t., b.l. 48-63). V. I. nurodo, jog paskolintos ieškovei lėšos buvo į bendrovės kasą įnešti jo šeimai priklausantys pinigai. Aplinkybė, jog minėtu metu įmonė turėjo lėšų, byloje įrodinėjama UAB „Advokatas“ 2011-12-31 balanso, pinigų srautų ataskaitos, kasos pajamų bei kasos išlaidų orderių duomenimis (1 t., b.l. 141-147). Nors minėtų dokumentų kopijos yra pateiktos civilinėje byloje, tačiau 2012-05-17 įmonės patalpose ir V. I. namuose atlikus kratą, siekiant surasti buhalterinius dokumentus ir dokumentus, kuriuose galimai fiksuotos finansinės operacijos ar piniginių lėšų judėjimas, byloje esantis kasos pajamų orderis serija PAD Nr. 3, patvirtinantis R. I. 45 000 Lt perdavimą įmonei, jų įnešimą į kasą 2011-12-01 ir šiame orderyje minima sutartis bei 2011-12-01 kasos išlaidų orderis, nebuvo rasti, kas kelia abejonių, jog 2011-12-01 UAB „Advokatas“ disponavo šiomis lėšomis (1 t. b.l. 141-147, 2 t., b.l. 11-16). Be to, Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.871 straipsnio 2 dalis įsakmiai nurodo, kad esant paskolos davėjui juridiniam asmeniui, paskolos sutartis visais atvejais turi būti rašytinė. CK 1.93 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Esant minėtai nuostatai vadovautis liudytojos R. I. parodymais, apie įmonei perduotas lėšas, teismas negali (2 t., b.l. 20, 48-63, CPK 178 str.). Įvertintina ir ta aplinkybė, jog tretysis asmuo V. I. yra teisininkas ir jam turi būti žinoma apie sandorių įforminimą, todėl ieškovei suteikiant paskolą, šis sandoris privalėjo būti sudarytas įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovė neigia prašiusi UAB „Advokatas“ suteikti jai paskolą bei iš šios įmonės gavusi lėšų. Kilus klausimui dėl paskolos dalyko perdavimo fakto, paskolos davėjas privalo įrodyti, kad pinigai buvo perduoti paskolos gavėjui. Nors CK 6.871 straipsnio 3 dalies nuostatos nustato, jog paskolos sutarties rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, tačiau konstatuoti, jog paskolos suteikimą ir lėšų perdavimą D. V. patvirtina ieškovės ginčijami paprastieji vekseliai, negalima. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog tretysis asmuo neįrodė, kad jis anksčiau pažinojo ieškovę, o D. V. teigia, jog su V. I. anksčiau nėra bendravusi (2 t., b.l. 48-63). Minėtos aplinkybės kelia abejonių, jog UAB „Advokatas“ skolino pakankamai didelę pinigų sumą nepažįstamam ar mažai pažįstamam asmeniui, be to, turinčiam skolų. Kolegija daro išvadą, kad nesant tarp šalių sudarytos rašytinės paskolos sutarties, daryti neginčijamą išvadą, jog ieškovei buvo suteikta paskola, nėra pakankamo pagrindo, todėl ir konstatuoti, jog ginčijami vekseliai buvo išduoti užtikrinant paskolos grąžinimą, negalima. Kitų pagrindų išduoti vekselį, nenustatyta, todėl darytina išvada, kad ginčijami vekseliai negali likti apyvartoje, nes jų išdavimas nepagrindžiamas jokiu teisinio santykio (sandorio) pagrindu.
Be to, kolegija daro išvadą, kad ginčijami vekseliai buvo pasirašyti apgaulės būdu. Byloje nustatyta, kad 2011 m. antstolė I. B. vykdė 87 841,24 Lt skolos išieškojimą iš D. V. išieškotojo J. S. naudai (1 t., b. l. 33). Ieškovė nurodė, kad, siekdama atidėti jai priklausančių gyvulių pardavimą iš varžytynių, kreipėsi į atsakovės UAB „Advokatas“ atstovą V. I. dėl vekselio, išduoto J. S., nuginčijimo. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad ji su atsakovės atstovu V. I. tarėsi, jog UAB „Advokatas“ už 2 000 – 3 000 Lt dydžio palūkanas galėtų perimti J. S. reikalavimą (2013-01-18 teismo posėdžio protokolas, 2 t., b.l. 48-63). Fakto, jog toks pokalbis vyko tarp ieškovės ir UAB „Advokatas“ vadovo V. I., neneigia ir tretysis asmuo V. I.. Aplinkybę, jog V. I. skambino J. S. ir siūlė susitikti, patvirtino ir liudytoju apklaustas J. S., tačiau kokiu klausimu jam buvo skambinta, dėl kokių priežasčių nebuvo susitikta, liudytojas nepamena (2 t., b.l. 48-63). Iš J. S. apklausos ikiteisminio tyrimo metu (2012-10-02) matyti, kad 2011 m. gruodžio mėn. jam skambino V. I., prisistatė advokatu ir siūlė susitikti, tačiau jis atsisakęs (2 t., b. l. 25-26). Tretysis asmuo V. I. teigia, jog ieškovės prašymu buvo ruošiamas ieškinys dėl paprastojo vekselio, išduoto J. S. nuginčijimo, t. y., UAB „Advokatas“ atliko ieškovės užsakymą, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismui paduotas ieškinys, ieškovei D. V. nesumokėjus nustatyto žyminio mokesčio už ieškinį, buvo grąžintas (1 t., b.l. 18-25). V. I. pripažįsta, jog J. S. skambino prieš ieškinio teismui paruošimą bei teigia, jog tuo buvo siekiama pasiūlyti ginčą šalims baigti taikiai (2 t., b.l. 48-63). Iš bylos duomenų matyti, kad vekseliai yra išduoti 2011-12-01, tuo tarpu D. V. ieškinys Panevėžio miesto apylinkės teismui yra paruoštas 2011-12-23 (1 t., b.l. 21-25). D. V. teigia, jog ji dokumentus yra pasirašiusi tik vieną kartą, todėl mano, kad minėtu metu jai buvo pateikti pasirašyti ir ginčijami vekseliai. Minėti vekseliai yra spausdinti, todėl neatmestina, jog juos ieškovė tik pasirašė. Pirmosios instancijos teismui D. V. nurodė, kad ji pasirašė tik atsakovės UAB „Advokatas“ teismui paruoštus ieškinio ir jo priedų dokumentus, pasirašė neskaičiusi, pasitikėdama V. I., kuris dalį dokumentų pasiliko sau. Aplinkybė, jog V. I. skambino J. S., iš dalies patvirtina ieškovės teiginius, kad UAB „Advokatas“ ketino perimti J. S. reikalavimą ieškovei, todėl neatmestina, jog tuo tikslu, siekiant užtikrinti būsimą reikalavimą, atsakovė paruošė vekselius, kuriuos pasirašė ieškovė, tačiau nesudarius reikalavimo perleidimo sutarties su J. S., UAB „Advokatas“ turimi vekseliai nebuvo sunaikinti (CPK 185 str.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pasirašyma dokumentus jų neskaičiusi ieškovė elgėsi aplaidžiai ir nerūpestingai, tačiau tai nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, jog trečiojo asmens veiksmai neginčijamai buvo sąžiningi. Byloje nustatyta, kad tarp šalių kilo konfliktas, ieškovei atsisakius UAB „Advokatas“ apmokėti 2 500 Lt už ieškinio paruošimą, todėl neatmestina, jog konflikto pasekoje, išieškojimui buvo pateikti D. V. pasirašyti vekseliai. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė turėjo patirties sudarant vekselį, žinojo jo teisines pasekmes, nes paprastąjį vekselį 2009-07-30 buvo išdavusi J. S. (1 t., b.l. 11). Ta aplinkybė, jog būdama skolinga J. S. ieškovė reiškė ieškinį, siekdama nuginčyti jam išduotą vekselį, kelia abejonių ir D. V. sąžiningumu. Įvertintina ir ta aplinkybė, jog ginčyti 2011-12-01 vekselius ieškovė pradėjo gavusi patvarkymus iš antstolės dėl 80 249,80 Lt skolos išieškojimo (CPK 178 str.; 1 t., b. l. 39-40, 173-174; 2 t., b. l. 88). Ieškovė neigia gavusi 2012-02-10 ir 2012-02-13 atsakovės siųstus pranešimus dėl vekselių apmokėjimo, nurodo, jog vienu registruotu laišku buvo gavusi tik tuščią voką, o antrame buvo raštelis „Danute, taip daryti negražu...“ (1 t., 173-175, 2 t., b.l. 69-70, 75-81). Esant minėtoms aplinkybėms teigti, jog minėtu metu ieškovė turėjo nedelsiant ginčyti vekselius, nėra pakankamo pagrindo.
Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Ar aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja ar neegzistuoja, teismas sprendžia remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, negu neegzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Išnagrinėjusi bylą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijami vekseliai buvo pasirašyti apgaulės įtakoje, o tretysis asmuo V. I. atliko tyčinius nesąžiningus veiksmus (CK 1.91 str.). Kadangi ginčo vekseliai į apyvartą buvo išleisti be teisinio pagrindo, be to, pasirašyti apgaulės įtakoje, todėl vekseliai pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento. Vekselius pripažinus negaliojančiais, naikintini notarės išduoti vykdomieji įrašai bei nutrauktinos jų pagrindu vykdomos vykdomosios bylos Nr. 0115/12/00083/1 ir Nr. 0115/12/00084/1 (1 t., b.l. 39-45).
Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl priimtas sprendimas naikintinas, priimtinas naujas sprendimas ir ieškinys tenkintinas.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės UAB „Advokatas“ priteistinos D. V. patirtos bylinėjimosi išlaidos - žyminiai mokesčiai už ieškinį ir apeliacinį skundą (1 000 + 300 = 1 300 Lt), atstovavimo išlaidos 1 500 Lt, viso 2 800 Lt bei žyminis mokestis valstybei, kurio dalies mokėjimas paduodant ieškinį bei apeliacinį skundą ieškovei buvo atidėta, viso 3 515 Lt bei 104 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 80 str. 1 d. 1 p, 88 str. 1 d. 3 p., 6.p, 93 str. 98 str., 1 t., b.l. 2, 9, 7, 2 t., b.l. 2, 73, 144, 152).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 punkto 2 dalimi teisėjų kolegija
n u sp r en džia:
Biržų rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 23 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškinį tenkinti.
Pripažinti negaliojančiais nuo sudarymo momento 2011 m. gruodžio 1 d. D. V. atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Advokatas“ išduotus du paprastuosius neprotestuotinus vekselius, bendrai 80 000 Lt sumai.
Panaikinti Pasvalio rajono 1-ojo notarų biuro notarės L. J. 2012 m. vasario 15 d. išduotus du vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. 426 ir Nr. 427) dėl bendros 80 249,80 Lt sumos (40 124,90 x 2 = 80 249,80 Lt) išieškojimo iš D. V. uždarosios akcinės bendrovės „Advokatas“ naudai.
Nutraukti antstolės I. B. vykdomas vykdomąsias bylas Nr. 0115/12/00083/1 ir Nr. 0115/12/00084/1 pagal 2012 m. vasario 15 d. išduotus vykdomuosius įrašus (notarinio registro Nr. 426 ir Nr. 427) dėl bendros 80 249,80 Lt sumos (40 124,90 x 2 = 80 249,80 Lt) išieškojimo iš D. V. uždarosios akcinės bendrovės „Advokatas“ naudai.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Advokatas“ (į.k. 302635834) 1 300 Lt žyminio mokesčio ir 1 500 Lt atstovavimo išlaidų, viso 2 800 Lt ( du tūkstančius aštuonis šimtus Lt) bylinėjimosi išlaidų D. V. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bei 3 515 Lt žyminio mokesčio ir 104 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 3 619 Lt (tris tūkstančius šešis šimtus devyniolika Lt) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (įmokos kodas 5660).