Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota – J. B. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. nutarties, kuria laikino nuosavybės teisės apribojimo turtui – piniginėms lėšoms, esančioms banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), taikymas pratęstas 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, nuo 2026 m. vasario 13 d. iki 2026 m. rugpjūčio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

3. Siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, ikiteisminio tyrimo metu Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės 2023 m. rugpjūčio 8 d. nutarimu laikinai apribota J. B. nuosavybės teisė į turtą – pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) Lietuvos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 3 000 Eur, 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas. Bylą perdavus Kauno apygardos teismui, 2025 m. vasario 13 d. nutartimi galimo turto konfiskavimo baudžiamojoje byloje užtikrinimui skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas minėtam J. B. turtui nuo 2025 m. vasario 13 d. Vėliau apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas.

4. Kauno apygardos teismui sprendžiant procesinės prievartos priemonės pratęsimo klausimą, buvo gautas J. B. prašymas nebetęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo jos banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms (t. y. 3 000 Eur), leisti jai iš banko sąskaitos į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą pervesti 3 000 Eur, kuriems taikomas apribojimas ir tai atlikus panaikinti taikomą procesinę prievartos priemonę.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai

6.2. Skunde pareiškėja taip pat nurodo, kad nėra pagrindo tęsti šią jai taikomą procesinę prievartos priemonę, nes šioje byloje ji nebuvo įtariamoji, nėra ir kaltinamoji, taip pat ji negali būti materialiai atsakinga už kaltinamųjų veikomis padarytą žalą. Ji nėra pripažinta civiline atsakove ir jai nėra reiškiamas civilinis ieškinys. Be to, pinigines lėšas jai į sąskaitą pervedė ne kaltinamieji, o kitas asmuo, kuris taip pat nėra kaltinamasis šioje byloje. Pinigai į jos banko sąskaitą pervesti be jos žinios ir apie galimai nusikalstamą šių pinigų kilmę jai nebuvo žinoma, ji nepatenka nei į vieną BK 72 straipsnio 4 dalyje ar BK 72³ straipsnio 3 dalyje nurodytą kategoriją asmenų, kurių turtas gali būti konfiskuojamas. Tęsiant šios procesinės prievartos priemonės taikymą, nėra išlaikytas ir proporcingumo principas – ji, J. B., nėra kaltinamoji, nepagrįstai yra apsunkinama jos asmeninė turtinė padėtis (trukdoma disponuoti sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, tvarkyti turimus kreditus, gauti paskolas, lizingus, pirkti prekes išsimokėtinai ir kt.), kenkiama reputacijai. Skunde pareiškėja pažymi, kad 2021 metais yra gavusi kreditą iš kredito įstaigos, kuri atsisakė tenkinti jos prašymą dėl kredito (refinansavimo) pertvarkymo, kadangi jos banko sąskaitai taikomas areštas.

6.3. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamoje nutartyje, be kita ko, nėra pasisakyta dėl galimybės sumokėti 3 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą, kuo nagrinėjamoje byloje būtų užtikrintas galimas ieškinio patenkinimas ar turto konfiskavimas. Teigia, kad šioje byloje ilgą laiką taikoma procesinė prievartos priemonė neproporcingai varžo jos, J. B., teises labiau, nei reikia baudžiamojo proceso tikslams pasiekti, pernelyg riboja teisę netrukdomai naudotis savo turtu, kenkia reputacijai.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Asmens, kurio nuosavybės teisė laikinai apribota, J. B. skundas tenkinamas iš dalies.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos J. B. skundo argumentus, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga Teismų informacinėje sistemoje LITEKO, konstatuoja, kad apygardos teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą turtui (banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms – 3 000 Eur) yra pagrįstas bylos duomenimis, tačiau teismas šiame procesiniame sprendime nepagrįstai nurodė siekį užtikrinti civilinį ieškinį, kaip procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindą. Be to, teismas skundžiamoje nutartyje, taikydamas laikiną nuosavybės teisės apribojimą konkrečiai banko sąskaitoje esančiai piniginių lėšų sumai – 3 000 Eur, nurodė, kad leidžiamos tik įplaukos į sąskaitą, tokiu būdu apribojo visų sąskaitoje esančių piniginių lėšų išlaidas, šio sprendimo niekaip nemotyvuodamas. Dėl to yra pagrindas skundžiamą žemesniojo teismo nutartį pakeisti.

8. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip ir bet kuri kita procesinė prievartos priemonė, gali būti taikomas, esant pakankamai duomenų, jog asmuo galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant procesinę prievartos priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad šioje baudžiamojo proceso stadijoje yra pakankamas faktinis pagrindas taikyti ginčijamą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Baudžiamosios bylos duomenimis, kaltinamieji S. P. ir R. P. galėjo padaryti jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas (kaltinamiesiems inkriminuojamų veikų padarymas įrodinėjamas kaltinamajame akte nurodytais duomenimis – apžiūrų protokoluose, specialistų išvadose, liudytojų parodymuose bei kitais bylos duomenimis). Apygardos teismas, spręsdamas procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, tinkamai įvertino šiuos duomenis ir jų pakankamumą. Pažymėtina, jog teismas, spręsdamas dėl procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo, byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį kaltinti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, o ne analizuoja bylos duomenis iš esmės, be kita ko, nesprendžia asmenų kaltės, veikų kvalifikacijos, pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumo, turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo klausimų. Visi šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės ir priėmus galutinį procesinį sprendimą.

9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą ribojimu. BPK 151 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti keli alternatyvūs laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindai – civilinio ieškinio užtikrinimas, galimas turto konfiskavimas ir galimas išplėstinis turto konfiskavimas, taip pat siekis nusikalstamu būdu užvaldytą turtą grąžinti savininkui ar teisėtam valdytojui. Ši priemonė gali būti taikoma įtariamajam (kaltinamajam) ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo (kaltinamojo) veiksmus asmeniui arba asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą (BK 72 straipsnis) arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą.

10. Kaip minėta, R. P., be kita ko, kaltinamas pasisavinęs jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, padedant S. P. (BK 183 straipsnio 3 dalis), taip pat R. P. kaltinamas tuo, kad nurodė bendrovės buhalterei, nežinančiai apie daromą nusikalstamą veiką, atlikti nepagrįstus mokėjimus kaltinime nurodytoms įmonėms, tuo padarant UAB „(duomenys neskelbtini)“ didelę turtinę žalą (BK 184 straipsnio 2 dalis). Byloje įrodinėjama ir tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ piniginėmis lėšomis – 3 000 Eur disponuoja J. B., šios lėšos jai buvo pervestos galimai nepagrįstai ir neteisėtai, taip pat įrodinėjamas ir jos ryšys su kaltinamaisiais (tyrimo metu nustatyta, kad iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos galimai be pagrindo buvo pervesti pinigai, kurių dalis, t. y. 3 000 Eur, iš pradžių buvo pervesti bendrovės buhalterei, o po to – pareiškėjai). Byloje pareikštas civilinis ieškinys (civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (39 657,62 Eur), o taip pat gali būti svarstomas kito asmens žinioje (pareiškėjos) esančio turto konfiskavimo klausimai. Todėl, aukštesniojo teismo vertinimu, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas J. B. banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančioms pinginėms lėšoms – 3 000 Eur pagrįstai pratęstas.

11. Išvadų dėl būtinybės konkrečiu atveju taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. B. turtą – banko sąskaitoje esančias 3 000 Eur pinigines lėšas, nepaneigia ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje J. B. nebuvo pareikšti jokie įtarimai, o vėliau – ir kaltinimai. Baudžiamojo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios turto konfiskavimą ir išplėstinį turto konfiskavimą, leidžia teismui taikyti tokio pobūdžio procesinę prievartos priemonę ir tuo atveju, kai galimai konfiskuotiną turtą turi asmuo, kuris nėra kaltinamas BK uždraustos veikos padarymu (BK 72 ir 72³ straipsniai). Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad tiek turto konfiskavimas, tiek išplėstinis turto konfiskavimas gali būti taikomas ir asmenims, kurie nėra susiję šeimos ar giminystės ryšiais su kaltinamuoju (-aisiais). BK aiškiai įvardija atvejus, kai gali būti konfiskuojamas ir kito asmens žinioje turtas, ir ne visi tie atvejai siejami su šeimos ar giminystės ryšiais. Byloje yra duomenų, kad pareiškėjai J. B. į jos banko sąskaitą galimai nepagrįstai, neteisėtai ir be jokio pagrindo buvo pervesta 3 000 Eur, kurios priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje apklausta J. B. nepateikė pagrįstų paaiškinimų, o tik galimas prielaidas dėl iš bendrovės buhalterės asmeninės sąskaitos jai pervestų 3 000 Eur. Skunde pareiškėja argumentuoja, kad šie pinigai į jos sąskaitą pervesti be jos žinios ir ji nežino jų kilmės, bet nenurodo, jog minėtos lėšos jai buvo pervestos pagrįstai. Šiame kontekste aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybes– pareiškėjos ryšį bei santykį su kaltinamaisiais, taip pat klausimą, ar egzistuoja įstatyme nustatytos turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo iš asmens, kuris nėra kaltinamasis, (t. y. pareiškėjos) sąlygos, nustatys bylą nagrinėjantis teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimtame galutiniame sprendime byloje, t. y. tik tuomet bus padarytos išvados ar skunde minimas turtas laikytinas konfiskuotinu turtu, kaip tai numatyta BK 72 straipsnyje, taip pat ar jis atitinka BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius. Šioje proceso stadijoje, esant duomenų dėl galimo turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo taikymo, pagrindas tęsti taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą yra nustatytas.

12. Skundžiamojoje nutartyje pagrįstai pasisakyta dėl galimo turto konfiskavimo (BK 72 ir 72³ straipsniai), kaip pagrindo taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į J. B. banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas (t. y. 3 000 Eur), tačiau šios procesinės prievartos priemonės terminas pratęstas ir civiliniam ieškiniui užtikrinti. Sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad ji šioje baudžiamojoje byloje nėra nei kaltinamoji, nei pagal įstatymus materialiai atsakingas už kaltinamųjų veiksmus asmuo, taigi nėra prielaidų jai atsakyti pagal civilinio ieškovo pareikštą byloje civilinį ieškinį. Todėl skundžiama nutartis keistina, jos rezoliucinėje dalyje nurodant, kad taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į J. B. banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas, kurių vertė 3 000 Eur, tęsiamas galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti. Pažymėtina, kad šis procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindas aptartas skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje, o taip pat buvo nurodomas ankstesnėse teismo nutartyse, kuriomis priemonės taikymas buvo tęsiamas viso proceso metu.

13. Skunde keliamas ir taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo proporcingumo klausimas. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas šioje byloje yra taikomas jau gana ilgą laiko tarpą (nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d.), tačiau šios priemonės taikymo trukmė buvo nulemta objektyvių priežasčių, t. y. baudžiamosios bylos apimties, galimai padarytų nusikaltimų pobūdžio, nagrinėjimo teisme stadijos. Duomenų, kad bylos nagrinėjimas būtų vilkinamas, nenustatyta. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, nagrinėjamu atveju – BPK, ir nėra draudžiami. Nors procesinės prievartos priemonės taikymas yra susijęs su tam tikrų ribojimų patyrimu, tačiau J. B. atžvilgiu procesinė prievartos priemonė taikoma, siekiant svarbių BPK įtvirtintų tikslų – užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą. Iš esmės bet kuri procesinė prievartos priemonė vienu ar kitu aspektu suvaržo asmens teises, tačiau vien ši aplinkybė neleidžia daryti išvados, kad paskirta ir tęsiama procesinė prievartos priemonė taikoma neteisėtai ir nepagrįstai, pažeidžiant asmens teises bei teisėtus interesus. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į J. B. banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas 3 000 Eur, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimos nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas. Todėl šios procesinės prievartos priemonės taikymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, pagrįstas ir teisėtas. Svarbu ir tai, kad nuosavybės teisės apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

14. Įvertinus pareiškėjos skundo argumentus dėl taikomos procesinės prievartos priemonės apimties bei kylančių pasekmių, sutiktina, kad skundžiamos nutarties dalis, kurioje nurodyta procesinės prievartos priemonės taikymo – disponavimo sąskaitoje esančiomis kitomis piniginėmis lėšomis apimtis, kad leidžiamos tik įplaukos, gali sukelti neaiškumų dėl nutarties taikymo. Todėl laikiną nuosavybės teisės apribojimą taikant tik pareiškėjos banko sąskaitoje esančiai konkrečiai pinigų sumai 3 000 Eur ir uždraudžiant būtent tokia suma disponuoti, nutarties rezoliucinės dalies žodžiai, kad į sąskaitą leidžiamos tik įplaukos, bet nepasisakoma dėl išlaidų kitomis lėšomis galimybės, nepagrįstai riboja pareiškėjos teisę disponuoti piniginėmis lėšomis, esančiomis banko sąskaitoje, kurioms laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikomas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis keičiama, pašalinant aplinkybę, kad leidžiamos tik įplaukos.

15. Procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindo pakeitimas, taip pat teisinį neaiškumą keliančios aplinkybės pašalinimas nepaneigia pirmiau padarytos išvados dėl žemesniojo teismo sprendimo pratęsti taikomos procesinės prievartos priemonės terminą pagrįstumo. Kaip jau aptarta pirmiau, baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad, šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas galimos nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo ar išplėstinio turto konfiskavimo įvykdymas, todėl šios priemonės taikymas pratęstas pagrįstai.

16. Pareiškėja skunde nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nepasisakė dėl jos prašymo leisti sumokėti 3 000 Eur į teismo depozitinę sąskaitą (taip užtikrinant galimą turto konfiskavimą). Sutikti su šiuo argumentu nėra pagrindo, nes apygardos teismas pareiškėjos prašymą išnagrinėjo ir motyvavo, kodėl laikino nuosavybės teisės apribojimo nenaikina, o pratęsia jo taikymo terminą. Todėl prašymas panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą, leidžiant apribotas lėšas įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą, apsvarstytas ir tam nerasta pagrindo. Pažymėtina, kad tam, jog baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas ar skundą nagrinėjantis teismas galėtų svarstyti klausimą dėl šios priemonės panaikinimo tokiomis sąlygomis, turi būti faktiškai įneštos lėšos į prokuratūros ar teismo depozitinę sąskaitą, pateiktas pagrįstas prašymas ir kt. Šiuo atveju, nesant įvykdytų sąlygų ir esant BPK 151 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo svarstyti laikino nuosavybės teisės apribojimo panaikinimo šiuo aspektu.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. nutartį pakeisti.

Nustatyti, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo į J. B. turtą – pinigines lėšas, esančias (duomenys neskelbtini) Lietuvos banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), kurių vertė 3 000 Eur, uždraudžiant jomis disponuoti, terminas yra pratęstas, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą ar išplėstinį turto konfiskavimą.

Kitą Kauno apygardos teismo 2026 m. vasario 11 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.