Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, teistas:

1. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą laisvės atėmimo bausme keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nuosprendis pakeistas ir R. M. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 3 punkte, paskirtas laisvės atėmimas šešeriems metams;

2. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 241 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviem mėnesiams, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas penkiems metams ir aštuoniems mėnesiams;

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 30 parų areštu. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 20 parų arešto. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas dvejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir jam paskirtas 60 parų areštas, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 40 parų areštas. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir trejiems metams uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta išieškoti 450 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

2018 m. rugsėjo 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2018 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė – 50 parų arešto. Bausmė atlikta;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2018 m. lapkričio 4 d. 1.00 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Rudaminos kaime, Rudaminos sen., Vilniaus r. sav., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, automobilių stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro „Iki“, esančioje Gamyklos g. 26, Rudaminos kaime, Rudaminos sen., Vilniaus r., priėjęs prie neužrakinto, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsisėdęs į jį ir radęs daiktadėžėje atsarginį raktą, užkūręs automobilio variklį, išvažiavo pagrobtu automobiliu, tokiu būdu pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 1 300 Eur vertės automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

R. M. 2018 m. lapkričio 4 d. apie 12.05 val. Vilniuje, Salininkų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

BIRT žiūryklės duomenimis 2018 m. lapkričio 4 d. užfiksuotas įvykis – link Juodšilių, žalias automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja per visą važiuojamąją dalį. Įtaria, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Papildomoje informacijoje pažymėta, kad vairuotojas neblaivus, todėl sulaikytas, o automobilis nugabentas į saugojimo aikštelę (I t., b. l. 30).

VšĮ „Emprekis“ pateiktoje pažymoje nurodyta, jog transporto priemonės VW Transporter (1990-2003) kaina su PVM sudaro 1 540 Eur (b. l. 55).

Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte pažymėta, jog automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pastatyta aikštelėje esančioje Minsko pl. 21, Vilniuje (b. l. 56). Automobilio grąžintas savininkui (I t., b. l. 57).

Alkotesterio Alcotest 7510 duomenimis 2018 m. lapkričio 4 d., 12.05 val. R. M. nustatytas 2,38 promilių girtumas (I t., b. l. 59–60).

2018 m. lapkričio 6 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas P. B. pateikė 2016 m. spalio 11 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopiją, kurioje nurodyta 2016 m. spalio 11 d. pirkto automobilio kaina 1 300 Eur (I t., b. l. 114 – 116).

Pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, kurią sudaro 2 102,82 Eur (I t., b. l. 122).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagrobė automobilį. Vagystė – tai neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto užvaldymas, atimant iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus, taip pat kitus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamojo paaiškinimus apie pagrobtą automobilį patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo P. B. parodymai, iš kurių matyti, kad 2018 m. lapkričio 5 d. iš ryto atvažiavęs nerado įmonei priklausančio automobilio. Apie automobilio vagystę pranešė policijai, o 2018 m. lapkričio 6 d. iš policijos sužinojo, kad rado automobilį, kurį vairavo neblaivus asmuo R. M., tačiau nurodyto asmens nepažįsta (I t., b. l. 50). Kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina ir kiti minėti baudžiamojoje byloje surinkti įrodymai: daiktų apžiūros protokols (I t., b. l. 95 – 108), VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašas, kuriame nurodyta, jog automobilio VW Transporter valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 53), 2019 m. kovo 4 d. apžiūros protokolas (peržiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos) (I t., b. l. 39 – 42), 2019 m. kovo 15 d. apžiūros protokolas (peržiūrėti vaizdo įrašai iš įvykio vietos) (I t., b. l. 43 – 48).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. M. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

BK 281 straipsnio 7 dalyje (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija) numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė šią nusikalstamą veiką perkvalizfikuoti į dabar galiojančią BK 281¹ straipsnio 1 dalį. BK nustatytos bendros taisyklės, jog asmuo atsako pagal įstatymą, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu. Veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje perkvalifikavimas pagal šiuo metu galiojantį BK nekeičia kaltinamojo teisinės padėties, todėl perkvalifikavimas yra netikslingas.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad važiavo automobiliu būdamas neblaivus, blaivumo nustatymo neginčijo (II t., b. l. 104). Tokie kaltinamojo R. M. parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kitų byloje surinktų ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka ištirtų įrodymų visuma – V. M. tarnybinis pranešimas (I t., b. l. 4); vyriausiojo patrulio R. A. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 4 d. buvo gautas pranešimas, kad nuo Rudaminos kaimo link Salininkų važiuoja automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. <...>. Šalia jo stovintys du vyriškiai atrodė neblaivūs, svirduliavo. Vienas iš vyriškių prisistatė R. M. ir paaiškino, kad jis vairavo automobilį. Kad tai yra tas pats asmuo, patvirtino ir pranešėjai, t. y. R. Š. ir P. V. (I t., b. l. 31); R. Š. paaiškinime nurodytos aplinkybės, jog važiavo iš paskos automobiliui VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris važiuodamas vinguriavo po visą kelią, sudarė keletą avarinių situacijų. Įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus, todėl paskambino į pagalbos tarnybą 112 (I t., b. l. 32); P. V. paaiškinimas (I t., b. l. 33–34); R. A. apklausos protokolas (b. l. 63); BIRT žiūryklės duomenys (I t., b. l. 30); apžiūros protokolai, kuriuose užfiksuota vaizdo įrašuose esanti filmuota medžiaga, su pridėtomis foto nuotraukomis (I t., b. l. 39 – 48).

Kaltinime nurodytą aplinkybę, jog kaltinamasis R. M. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, patvirtina byloje esantys Alkotesterio Alcotest 7510 (patikros sertifikatas Nr. 0845654) duomenys, iš kurių matyti, jog 2018 m. lapkričio 4 d., 12.05 val. R. M. nustatytas 2,38 promilių girtumas (I t., b. l. 59–60), valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 10948/2018 (01), kad R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2, 2 promilės etilo alkoholio (I t., b. l. 78).

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, jog R. M. apie 12.05 val. Vilniuje, Salininkų gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volkswagen Transporter“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (R. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,20 promilės etilo alkoholio). Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Dėl skirtinos bausmės

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje įtvirtintos šios alternatyvios bausmių rūšys: bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Skirdamas bausmę dėl BK 281 straipsnio 7 dalies R. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių turtui, sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo R. M. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė recidyvistas, t. y. asmuo, kuris yra teistas už tyčinį nusikaltimą ir teistumas yra neišnykęs (I t., b. l. 171–176, kaltinamojo akto duomenys, II t., b. l. 2–3). Anksčiau teistas 2 kartus už tą pačią nusikalstamą veiką.

Skirdamas bausmę dėl BK 178 straipsnio 2 dalies R. M., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis, apysunkis nusikaltimas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, veika baigta, pagrobtas turtas grąžintas savininkui, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) ir į sunkinančią aplinkybę – nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. M. – legaliai nedirbantis (I t., b. l. 184), teistas (It., b. l. 160 – 162), administracine tvarka baustas (I t., b. l. 179 – 180). Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (I t., b. l. 182). Respublikiniame priklausomybės ligų centrą per 5 metus nebuvo kreiptasi (I t., b. l. 189).

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu, atsižvelgė į tai, kad R. M. prisipažino ir gailisi, kas yra laikoma atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau yra teistas 4 kartus, paskutinius 2 kartus teistas už vairavimą išgėrus. Pagal paskutinius teismo sprendimus paskirta arešto bausmė savo tikslų nepasiekė, be to, be šios nusikalstamos veikos padarė ir vagystę, todėl siūlo skirti laisvės atėmimo bausmę. Prašo teismo R. M. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėlijimo būdu ir paskirti galutinę 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamojo gynėjas nurodė, kad realus laisvės atėmimas yra neteisinga bausmė kaltinamajam, kadangi jis pripažino padaręs nusikaltsmas veikas, gailisi. Prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir bausmės vykdymą atidėti.

Kaltinamasis baigiamosios kalbos metu prašė atsižvelgti, kad turi šeimą, kuriai reikia padėti.

Teismo vertinimu, R. M. elgesys tiek iki nusikalstamų veikų padarymo, tiek ir po jų padarymo nebuvo nepriekaištingas, jis linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, daro tiek administracinius nusižengimus, tiek nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių nuobaudų ir kriminalinių bausmių (paskutinį kartą atliko arešto bausmę) jis nepadarė. Aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti už nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskyrus laisvės atėmimą devyniems mėnesiams;

- BK 281 straipsnio 7 dalyje, paskyrus laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Kadangi padarytos dvi veikos, jos vertintinos kaip reali nusikaltimų sutaptis ir už jas paskirtos bausmės yra iš dalies sudedamos pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse numatytas taisykles, t. y. prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedama švelnesnė bausmė, ir subendrinta galutinė bausmė – paskiriama vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Teismo vertinimu, pagal R. M. ir jo padarytas nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes būtent tokia bausmė atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Kadangi kaltinamasis dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. M. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu, t. y. skiriama aštuonerių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas R. M. laikiname sulaikyme nuo 2018 m. lapkričio 4 d. 12.10 val. iki 2018 m. lapkričio 5 d. 13.16 val. ir nuo 2018 m. lapkričio 7 d. 14.00 val. iki 2018 m. lapkričio 8 d. 11.09 val. (viso 2 dienos) (I t., b. l. 66, 73, 130, 136) ir suėmime išbūtas laikas – nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2019 m. gruodžio 13 d. (II t., b. l. 72 – 74, 98 – 100) (viso 29 dienos).

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

R. M. skirta galutinė bausmė neviršija 4 metų, todėl yra sąlygos taikyti BK 75 straipsnį.

Nei R. M. asmenybė, nei nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas, pobūdis ir pavojingumas nėra tokie, kad R. M. turėtų būti paskirta reali terminuota laisvės atėmimo bausmė. Teismas atidėdamas laisvės atėmimo bausmės vykdymą atsižvelgia į tai, kad R. M. yra susaistytas pozityviais socialiniais ryšiais – šiuo metu yra vedęs ir neseniai gimė vaikas (II t., b. l. 69 – 70).

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, kad realus laisvės atėmimo bausmės vykdymas nebūtų teisingas kaltininko atžvilgiu ir neigiamai paveiktų socialinius ryšius, nes kaltininkas netektų ryšio su gimusiu vaiku ir pan. Kita vertus, kaltinamajam nepateisinus parodyto pasitikėjimo ir bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padarius naują nusikalstamą veiką, baudžiamasis įstatymas numato griežtas pasekmes.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, laisvės atėmimo bausmės vykdymas R. M. atidedamas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmės vykdymo atidėjimo metu R. M. įpareigotinas:

1) visu atidėjimo terminu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas);

2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

3) visu atidėjimo terminu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnyje yra įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų (įstatymo redakcija galiojusi nusikalstamos veikos padarymo metu).

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarė vairuodamas transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,20 promilės alkoholio). Kaltinamasis specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės jau buvo netekęs – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 21 d. priimtas baudžiamasis įsakymas (įsiteisėjo 2018 m. rugpjūčio 20 d.), kuriuo uždrausta naudotis teise vairuoti transporto priemones trejiems metams. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir nustatytina specialiosios teisės atėmimo trukmė – 3 (trejų) metų draudimo naudotis teise vairuoti terminas.

Teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016) laikomasi pozicijos, jog vairavimo laikinai netekus teisės vairuoti faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti vieneriems metams ar ilgesniam laikui turi savarankišką teisinę reikšmę, nes tokiu atveju, tik pasibaigus draudimo terminui galima realizuoti specialiosios teisės įgijimą. Nagrinėjamojoje byloje atsižvelgiant į tai, kad R. M. prieš padarydamas nusikalstamą buvo teistas už vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir tikslus, jam taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise ir nustatytinas maksimalus baudžiamajame įstatyme numatytas 3 (trejų) metų draudimo naudotis teise vairuoti terminas.

Baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas automobilis VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau bylos duomenimis, automobilis priklauso kitam asmeniui, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“ (I t., b. l. 53), todėl šiuo konkrečiu atveju svarstytinas klausimas dėl automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Atkreiptinas dėmesys, jog turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų.

Į bylą yra pateikta pažyma, kurioje automobilis VW Transporter (1990 – 2003) įvertintas 1 540 Eur sumai (I t., b. l. 55), tačiau į šią sumą įtrauktas ir automobilio pardavimo ar pirkimo atveju valstybei mokėtinas 21 proc. PVM mokestis, kuris sudaro 267,27 Eur. Byloje pateikta pirkimo – pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad automobilis įgytas už 1 300 Eur (I t., b. l. 116). Manytina, kad šiuo atveju iš R. M. išieškotina konfiskuotino turto vertė 1 300 Eur.

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikė civilinį ieškinį dėl 2 102,82 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad žalą sudaro – nuostolis dėl automobilio sugadinimo 602,82 Eur ir nuostolis dėl pelno netekimo kol transporto priemonė buvo remontuojama, sudaro 1 500 Eur (I t. b. l. 121 – 122). Prie civilinio ieškinio pateikta tik sąskaita faktūra apie atliktus remonto darbus ir įsigytas automobilio detales (kuro siurblio keitimas, variklio techninis aptarnavimas, salono, kuro, tepalo filtrai, stabdžių kolonėlės ir kt.). Civilinio ieškovo atstovas į teismo posėdžius neatvyko ir nepateikė paaiškinimų ir įrodymų dėl pareikšto civilinio ieškinio. Kaltinamasis R. M. teismo posėdyje nurodė, kad automobilis važiavo, jis nieko nesugadino. Nesukėlė eismo įvykio. Automobilio sunkiai persijunginėjo pavaros, tepalai bėgo iš jos, tepalų dėmė aiškiai matėsi aikštelėje prie „Iki“ parduotuvės, iš kurios paėmė automobilį. Stabdžiai veikė, nes kitaip būtų nesustabdęs automobilio (II t., b. l. 104 –105). Bylos duomenimis, automobilis grąžintas savininkui (I t., b. l. 57).

Esant tokioms aplinkybėms, teismas negali nustatyti tikrosios UAB „(duomenys neskelbtini)“ patirtos žalos dydžio. Bylos duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovams šaukimai į 2019 m. spalio 15 d., 2019 m. lapkričio 5 d., 2019 m. lapkričio 15 d., 2019 m. gruodžio 9 d. vyksiančius posėdžius buvo įteikti tinkamai. BPK 252 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jei neatvyko civilinis ieškovas ar jo atstovas, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą. Šiuo atveju asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos, turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka. Remiantis išdėstytu, UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini)) (I t., b. l. 74-75) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. M. asmens tapatybės dokumentą, įdėtą į voką, kuris laikomas prisegtas prie bylos II tomo galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti asmeniui.

Kaltinamajam R. M. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes, paskirtas pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 281 straipsnio 7 dalį, subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės, paskirtos pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pridedant dalį švelnesnės, paskirtos pagal baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį ir paskirti R. M. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. M. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį:

1) visu atidėjimo terminu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas);

2) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu būti namuose nuo 22 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigose (BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktas);

3) visu atidėjimo terminu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmę įskaityti R. M. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. lapkričio 4 d. 12.10 val. iki 2018 m. lapkričio 5 d. 13.16 val. ir nuo 2018 m. lapkričio 7 d. 14.00 val. iki 2018 m. lapkričio 8 d. 11.09 val. (viso 2 dienas) ir suėmime išbūtą laiką nuo 2019 m. lapkričio 15 d. iki nuosprendžio paskelbimo, t. y. 2019 m. gruodžio 13 d. (viso 29 dienas).

Paskirti R. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš R. M. konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 300 Eur į valstybės biudžetą.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu.

R. M. paskirtą kardomąją priemonę, suėmimą, panaikinti ir kaltinamąjį paleisti iš suėmimo teismo salėje.

Ikiteisminio tyrimo metu R. M. paskirta kardomoji priemonė – dokumento paėmimas (asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota (duomenys neskelbtini)) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. R. M. asmens tapatybės dokumentą, įdėtą į voką, kuris laikomas prisegtas prie bylos I tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti asmeniui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra CD laikmena su vaizdo įrašu, prisegtas prie bylos I tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.