Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. P. (M. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini) Respublikoje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 4 dalyje, 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. P. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, ir pažeidė kitus Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.37 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu: „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimą, numatantį draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,24 promilių etilo alkoholio koncentracija, be to, vairuojamu automobiliu važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, jis pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius kad: „Vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, užtikrinančio stabilų transporto priemonės judėjimą, prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ant kelio šlaito ir apsivertė. Eismo įvykio metu nukentėjo kartu važiavęs automobilio ,,Toyota Yaris“ keleivis D. S., kuriam dėl patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis M. P. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną po darbo dienos gėrė alų, negalėjo nurodyti kiek jo suvartojo, bet prisimena jog nedaug; mano dėl to, kad buvo pavargęs, jį taip stipriai paveikė alkoholis. Pradžioje alkoholį vartojo vienas, vėliau susitiko su nukentėjusiuoju D. S.. Įvykio dieną be jokios priežasties sugalvojo su nukentėjusiuoju pasivažinėti. Nurodė, kad kaltinamasis vairavo automobilį „Toyotą Yaris“, auksinės spalvos, valstybinio numerio neprisimena, bet galėjo būti toks, kaip nurodytas kaltinamajame akte; nukentėjusysis sėdėjo priekinėje keleivio pusėje; neprisimena, ar jis buvo prisisegęs saugos diržą, bet mano, kad buvo prisisegęs. Važiavo iš (duomenys neskelbtini) g., per (duomenys neskelbtini), tiksliai neprisimena, kas konkrečiai nutiko ir dėl ko įvyko avarija. Paskutinį momentą, kurį atsimena prieš avariją – jog tiesiog važiavo automobiliu, o po avarijos prisimena tik tai, kad nukentėjusysis gulėjo ant asfalto ir jis teikė jam pirmąją pagalbą. Avarijos detalių kaltinamasis neprisimena. Nukentėjusysis taip pat jam nepasakojo, dėl ko įvyko avarija, kadangi jis taip pat to neprisimena ir po avarijos buvo be sąmonės. Nagrinėjamo įvykio metu teisės vairuoti transporto priemones neturėjo, buvo baigęs vairavimo mokyklą ir planavo 23 d. vykti į „Regitrą“ laikytis egzamino vairuotojo pažymėjimui gauti. Automobilis „Toyota Yaris“ priklausė jam, jį už 1 150 Eur įsigijo prieš nagrinėjamą įvykį. Gailisi dėl savo padarytos nusikalstamos veikos, savo veiksmus vertina blogai, nežino kodėl taip pasielgė, galimai dėl neblaivumo. Problemų su nesaikingu alkoholio vartojimu neturi, alkoholio dažnai nevartoja. Atsiprašė nukentėjusiojo dėl sukeltos avarijos, po minėto įvykio bendravo su nukentėjusiuoju, kadangi jie yra kaimynai. Nurodė, kad net jei labai norėtų negalėtų nukentėjusiajam suteikti paramos, kadangi dirba tik puse etato, per mėnesį uždirba tik 340 Eur, moka už nuomą 150 Eur ir papildomai už komunalinis. Taip pat, nurodė turintis neįgalumą, kuris atsirado jam dar gyvenant (duomenys neskelbtini), tačiau Lietuvoje už tai pašalpos negauna. Kadangi susitaikė su nukentėjusiuoju, prašo teismo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės (t. 2, b. l. 34-39).

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. S. nurodė, kad neturi pretenzijų kaltinamajam, civilinio ieškinio nereikš. Su kaltinamuoju susitaikė, kaltinamasis jo atsiprašė ir jis jam atleido, jie pasirašė susitaikymo protokolą, sutinka, jog kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nurodė, kad yra pateikęs prašymą draudimo kompanijai dėl žalos atlyginimo, tačiau nežino, ar draudimo kompanija vis dar sprendžia klausimą dėl žalos atlyginimo, jo manymu, jam draudimo kompanija nėra atlyginusi žalos dėl eismo įvykio (t. 2, b. l. 34-39).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis D. S. nurodė, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., po darbo apie 17.00 val., jis buvo prie namų, kieme, remontavo savo vieno draugo automobilį. Vakare, tikslaus laiko pasakyti negali, prie jo privažiavo jo kaimynas, pažįstamas vardu M., kiek žino jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis, važinėjo automobiliu ,,Toyota“, auksinės spalvos. Jis gyvena tame pačiame name kaip ir jis. Su M. jie kažkiek pabendravo, pasakyti ar jis buvo girtas negali, nes iš matymo pasakyti sudėtinga, tačiau nuo jo nesklido alkoholio kvapas, jis nesvirduliavo. M. bendraudamas su juo išgėrė butelį alaus. Tada jis jam pasiūlė pasivažinėti su juo, jis sutiko. Kaimynas atsisėdo už vairo, o jis atsisėdo priekyje, keleivio pusėje. Automobilio langai buvo atidaryti, jis neatsimena ar buvo prisisegęs saugos diržu. Su M. jie be tikslo važinėjo pirmyn atgal, keliu netoli savo gyvenamojo namo. Atsimena, kad važinėjant M. užvažiavo ant kalniuko esančio šalia kelio ir toliau blogai atsimena įvykius. Atsimena, kad įvyko eismo įvykis, spėja, kad iššoko iš automobilio lango, atsimena, kad M. jį bandė kelti, jis gulėjo ant asfalto ir atsimena greitosios medicinos pagalbos švyturėlių garsus, po ko atsijungė ir vėliau pradėjo suvokti aplinką jau po operacijos ligoninėje, jeigu gerai atsimena jam skilo kaukolė, dabar turi plastmasę galvoje. Ligoninėje prabuvo apie 3 savaitės. M. pretenzijų neturi, jis po įvykio kalbėjo su juo ir jo atsiprašė. Jam išaiškinta, kad turi teisę kreiptis į automobilio draudimą dėl žalos atlyginimo, taip pat yra informuotas, kad turi teisę reikšti civilinį ieškinį byloje, dėl civilinio ieškinio pasisakys vėliau (t. 1, b. l. 88-90).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. B. nurodė, kad darbą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pradėjo 2023 m. rugpjūčio 12 d., jo darbo pamaina yra nuo 18.00 val. iki 06.00 val. Apie 20.30 val. išėjo išgerti kavos, kavos aparatas randasi kitame pastato gale, kuriame jis dirba. Grįžęs į savo darbo vietą išėjo iš pastato į vadinamą terasą, kurioje stovi plastikiniai konteineriai į kuriuos jis išmeta panaudotas medžiagas ir pastebėjo (duomenys neskelbtini) g., kad stovi automobilis ,,Toyota Yaris“, valstybinių numerių neįsidėmėjo, automobilio priekis buvo nukreiptas į (duomenys neskelbtini) g. Automobilio šonas buvo visas apdaužytas, priėjęs arčiau minėto automobilio neišeinant iš įmonės teritorijos, kadangi teritorija įmonės yra aptverta sietine permatoma tvora, pastebėjo, kad ir priekis automobilio yra apgadintas, priekinis bamperis yra nuplėštas. Šia ,,Toyota“ automobilio stovėjo baltos spalvos ,,BMW“ automobilis, prie kurio stovėjo vyras, mano, kad vairuotojas, kadangi prie automobilio stovėjo vienas, kurio paklausė, ar jiems reikalinga pagalba, nes pagalvojo, kad gal ,,BMW“ automobilis irgi dalyvavo įvykyje, tačiau ,,BMW“ automobilio vairuotojas paaiškino, kad važiavo pro šalį ir pastebėjęs avariją iškvietė policiją bei greitąją pagalbą. Taip pat prie automobilio pastebėjo du žmonės, vienas iš jų gulėjo ant žemės, kitas stovėjo šalia vyro, kuris gulėjo ant žemės. Kiek pastebėjo vyriškis, kuris gulėjo ant žemės už automobilio ,,Toyota“ galinės dalies vidurį kelio, galėjo būti sužeistas, nes matė, jog žmogus buvo kruvinas, pats negalėjo atsikelti, vis pajudindavo vieną koją ar ranką. Šalia jo buvo vyriškis be dešinės plaštakos, kuris vis šaukė rusiškai iškvieskite pagalbą. Stovėdamas padarė foto nuotrauką su savo ,,Samsung“' mobiliuoju telefonu. Kaip įvykis įvyko nematė ir kas galėjo vairuoti transporto priemonę nežino, nes pačio įvykio nepastebėjo (t. 1, b. l. 71).

2023 m. rugpjūčio 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra automobilis ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), esantis kelkraštyje važiuojamosios kelio dalies, adresu: (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) gatvėje, ant kelkraščio aptiktos raudonos spalvos dėmės, kurios buvo nufotografuotos. Ant važiuojamosios dalies yra stiklo šukių, įvairių popierinių servetėlių, bintų, raudonos spalvos dėmių, raudonos spalvos skystis. Nuo raudonos spalvos skysčio buvo paimta nuoplova su galimais biologinės kilmės pėdsakais ir supakuota į voką Nr. 1. Nuo raudonos spalvos skysčio apie 3 metrus stovi automobilis ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis stovi priekine automobilio dalimi link (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. sankryžos. Automobilio durys be stiklų, atidarytos. Automobilio priekinis kairės pusės ratas apgadintas. Prie rato guli plastmasinė detalė. Automobilio priekinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės žibintas, variklio dangtis, priekinis bamperis, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, dešinės pusės veidrodėlis, keleivio pusės durelės, stogas, dešinės pusės galinis sparnas, priekinis ir galinis dešinės pusės ratas, bagažinės dangtis, galinis dešinės pusės žibintas, galinis bamperis yra apgadinti. Bagažinėje stiklas išdaužtas. Priekyje vairuotojo ir keleivio pusėje nėra stiklų. Automobilio priekyje nėra valstybinių numerio ženklų. Ant automobilio galinio kairės pusės kilimėlio yra skardinė ir butelis ,,Tauras“. Automobilio bagažinėje yra įvairūs daiktai. Automobilis ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo užplombuotas plombomis (t. 1, b. l. 26-42).

2023 m. rugpjūčio 13 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad: apžiūrima eismo įvykio vieta: (duomenys neskelbtini) g. ties (duomenys neskelbtini) namu. Gatvė neapšviesta. Automobilio važiavimo kryptimi dešinėje pusėje (duomenys neskelbtini) g. yra žemių sankasa, ant jos tvora. Kairėje pusėje, veja ir tvora. Kairėje ir dešinėje pastatai. Leistinas greitis 50 km/h. Automobilio ,,Toyota“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jo ratų pėdsakų ir kitų objektų išsidėstymas, išmatavimai kelio ir vienas kito atžvilgiu užfiksuoti nuotraukose, plane, bei matavimo duomenų lentelėje. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 13-25).

(duomenys neskelbtini) tyrėjo V. Ž. 2023 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 21.29 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), galimai apsivertė automobilis, du vyrai sužeisti. Nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 12, apie 20.37 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu pažymėtu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis M. P., būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,24 promilių etilo alkoholio koncentracija, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galimai nesuvaldęs vertėsi. Eismo įvykio metu nukentėjo M. P., kuris (duomenys neskelbtini) (toliau – (duomenys neskelbtini)) buvo diagnozuoti nugaros dauginiai nubrozdinimai, paliestas gydytis ambulatoriškai; bei kartu automobilyje važiavęs keleivis – D. S., kuriam (duomenys neskelbtini) diagnozuota subdūrinė hemoragija, daugybiniai kaukolės lūžiai, operuojamas (t. 1, b. l. 45).

(duomenys neskelbtini) vyriausiojo patrulio R. Š. 2023 m. rugpjūčio 12 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 21.29 val. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), galimai vertėsi automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kliudė tvorą. Atvykus į įvykio vietą, ant važiuojamosios kelio dalies pastebėjo Greitosios medicinos pagalbos (toliau – GMP) 0830 medikus, kurie suteikinėjo pagalbą D. S.. Minėtas vyras stipriai kraujavo, skundėsi nugaros skausmais, įvykio metu nukentėjusysis buvo sąmoningas, bendravo su medikais ir pareigūnais. Taip pat, įvykio vietoje buvo ir kitas asmuo – M. P., kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, paaiškino, kad automobilis priklauso jam, jis eismo įvykio metu sėdėjo už vairo, nesuvaldė automobilio bei nurodė neturintis teisės vairuoti transporto priemonę. Patikrinus neblaivumą, pirmų pūtimu buvo nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, o antru – 2,24 promilių neblaivumas. Apžiūrėjus įvykio vietą matėsi apgadintas dešinės pusės šlaitas, apgadinta „(duomenys neskelbtini)“ įmonės tvoros tinklas. Pabendravus su automobilį vairavusiu asmeniu, pastarasis nurodė, kad važiuodamas kartu su pažįstamu (kaimynu) D. S. nesuvaldė automobilio, ko pasekoje užvažiavo ant dešinės pusės šlaito, po ko automobilį ant kelio apsuko, tuo metu šalia sėdėjęs keleivis galimai būdamas neprisisegęs iškrito iš automobilio ir stipriai trenkėsi su galvą į kairės pusės kelio bortelį. Be kitų aplinkybių nurodyta, kad automobilio salone ir ant gatvės mėtėsi alkoholinių gėrimų buteliai (t. 1, b. l. 46).

2023 m. rugpjūčio 17 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai, pateikti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Apžiūrimame vaizdo įraše pavadinimas 00010000499002501, 00.22 s trukmės matyti, kad filmuota šviesios paros metu, įrašas be garso. Įrašo viršuje nurodyta data ir laikas – 2023 m. rugpjūčio 12 d., 20.15.50. Įraše nufilmuota kiemo teritorija, kuri yra aptverta segmentine tvora. Už tvoros yra asfaltuotas kelias, 6 filmavimo sekundėje matosi, kaip iš dešinės į kairę puse, asfaltuotu keliu nuvažiuoja auksinės spalvos, lengvasis automobilis. Įžiūrėti valstybinių numerių ir vairuotojo nėra galimybės, dėl prastos vaizdo įrašo raiškos. Įrašas peržiūrėtas iki galo, daugiau reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Kitame vaizdo įraše matyti pirmojo vaizdo įrašo tęsinys, įrašo 5 sekundėje matosi, kaip iš kairės į dešinę pusę važiuoja auksinės spalvos lengvasis automobilis, dėl prastos vaizdo įrašo raiškos nėra galimybės įžiūrėti automobilio valstybinių numerių ir vairuotojo. Automobilis važiuodamas asfaltuotu keliu, užvažiuoja dešiniau ant prie segmentinės tvoros esančio kalniuko, automobilis pradeda skrieti ant kairio šono, ratais užkabindamas žemę, todėl vaizdą, įžiūrėti sudėtinga, tačiau 7 filmavimo sekundėje, sustabdžius vaizdą, matosi, kad automobilio ratas yra viršuje, užkabindamas žemes, automobilis apsiverčia ir netrukus automobilio vaizdo įraše nesimato, nurodyti jo tolimesnę judėjimo kryptį galimybės nėra. 8-9 filmavimo sekundėje, dešiniajame viršutiniame šone, matosi žmogus, kuris porą kartų verčiasi ant asfalto/žemės, žmogus apsirengęs šviesios spalvos marškinėlius, tamsios spalvos šortus. Jis guli, netrukus matosi, kad atsisėda, po porą sekundžių vėl atsigula (t. 1, b. l. 81-82).

2023 m. rugpjūčio 14 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėti vaizdo įrašai iš į eismo įvykį atvykusių pareigūnų kūno kamerų (t. 1, b. l. 78-79).

2023 m. rugsėjo 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas garso įrašas, gautas iš Bendrojo pagalbos centro dėl minėto eismo įvykio (t. 1, b. l. 85-86).

2023 m. rugpjūčio 13 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, kad liudytojas S. B. pateikė elektroniniu būdu nuotrauką iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 74-76). Nuotraukoje matyti automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuojamojoje dalyje stovintis asmuo bei kitas asmuo gulintis (t. 1, b. l. 77).

2023 m. rugpjūčio 12 d. neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad 2023 m. rugpjūčio 12 d., 20.59 val. M. P. nustatytas 2,28 promilių neblaivumas, o 2023 m. rugpjūčio 12 d., 21.23 val. M. P. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. Taip pat, M. P. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Pridėti alkotesterio kvitai (t. 1, b. l. 47-50).

2023 m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje T-A 4177/2023(01) konstatuota, jog D. S. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 0,43 promilių etilo alkoholio (t., b. l. 96).

VĮ ,,Regitra“ duomenimis, automobilis ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. P. (t. 1, b. l. 52).

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, transporto priemonės – automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė Lietuvoje PVM yra 1 310 Eur (t. 1, b. l. 59).

2023 m. rugpjūčio 13 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administraciniame sprendime Nr. 10SDU-35009069-23 „dėl uždraudimo motorinei transporto priemonei, priekabai, sugadintai eismo ar kitokio įvykio metu, dalyvauti viešajame eisme“ nurodyta, kad transporto priemonei – automobiliui „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždrausta dalyvauti viešajame eisme ir panaikinamas privalomosios techninės apžiūros dokumento galiojamas (t. 1, b. l. 53).

2023 m. lapkričio 30 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje G 3298/2023(01) konstatuota, kad: 1. D. S. nustatyta galvos sumušimas pasireiškęs: nosies odos nubrozdinimais, kraujosruva kairės akies voke, atvirais kaukolės skliauto lūžiais, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiais, kaukolės pamato lūžiu, trauminiu kraujavimu po ir virš kietuoju dangalu, trauminiu kraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius; odos nubrozdinimai rankų ir kelių srityje, plaučių sumušimas. Nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais iki med. pagalbos suteikimo 2023 m. rugpjūčio 12 d. 20.49 val.; 2. D. S. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu; 3. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 5 trauminiais poveikiais. Tikėtina, kad nustatyti sužalojimai padaryti užduotyje nurodytoms aplinkybėmis, eismo įvykio metu nukentėjusiajam esant automobilio viduje (t. 1, b. l. 105-107).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. KET 14 punkte numatyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

BK 281 straipsnio 4 dalies nuostatomis, tas, kas padarė šio straipsnio 3 dalyje numatytą veiką būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu iki šešerių metų. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 127 punkto nuostatomis, vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad asmens veika, kai jis vairavo būdamas neblaivus ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, buvo baigta nuo vairavimo neblaiviam momento, todėl tuo atveju, kai asmuo, vairuodamas neblaivus, sukelia dar ir pasekmes, kurios nenurodytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, jo veiksmai kvalifikuojami atskirai. Priešingi teisei veiksmai – neatsargiai padarytas eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai (atitinkamai ir sunkiai) sutrikdyta kito asmens sveikata, ir tyčiniai veiksmai, vairuojant automobilį neblaiviam, kai asmeniui nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, turi būti kvalifikuojami kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, t. y. pagal BK 281 straipsnio 2 dalies (atitinkamai 4 dalies) ir 281 straipsnio 1 dalies sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022).

Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų kaltinamojo M. P. paaiškinimų teisme, kurie sutampa su jo parodymais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nukentėjusiojo D. S. bei liudytojo S. B. parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime, taip pat specialisto išvadų, neblaivumo nustatymo akto su priedais bei eismo įvykio vietos apžiūros protokolų duomenų, vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotos nagrinėjamo įvykio aplinkybės) nustatyta, jog kaltinamasis M. P. 2023 m. rugpjūčio 12 d., apie 20.37 val., (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ties pastatu pažymėtu: „(duomenys neskelbtini)“, vairavo automobilį ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo nustatyta 2,24 promilių etilo alkoholio koncentracija, be to, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, užtikrinančio stabilų transporto priemonės judėjimą, prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ant kelio šlaito ir apsivertė, šio eismo įvykio metu nukentėjo kartu važiavęs automobilio keleivis D. S., kuriam dėl patirtų sužalojimų nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs galvos sumušimu, atvirais kaukolės skliauto lūžiais, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio lūžiais, kaukolės pamato lūžiu, trauminiu kraujavimu po ir virš kietuoju dangalu, trauminiu kraujavimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, odos nubrozdinimais rankų ir kelių srityje, plaučių sumušimu.

Aukščiau nurodytas nagrinėjamo įvykio aplinkybes visiškai pripažino kaltinamasis M. P. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Nors jis visų įvykio aplinkybių neprisimena, kaltinamasis, apklausiamas teisme, nurodė, jog jis vartojo alkoholinius gėrimus (alų), susitiko su nukentėjusiuoju D. S., su kuriuo taip pat vartojo alkoholį ir nutarė tiesiog pasivažinėti kaltinamajam priklausančiu automobiliu ,,Toyota Yaris“; eismo įvykio aplinkybių neprisimena, nustatyto neblaivumo (nustatyta 2,24 promilių etilo alkoholio koncentracija) neginčija. Nukentėjusysis D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad susitikus su kaltinamuoju, pastarasis išgėrė butelį alaus ir pasiūlė nukentėjusiajam pasivažinėti kaltinamojo automobiliu „Toyota“, kaltinamasis vairavo automobilį, o nukentėjusysis sėdėjo šalia, priekinėje keleivio sėdynėje; atsimena tik eismo įvykio fragmentus, kad kaltinamasis užvažiavo ant šalia kelio buvusio kalniuko, vėliau kad bando jį pakelti, „iššokusį“ pro automobilio langą. Liudytojas S. B. eismo įvykio aplinkybių nematė, tačiau patvirtino aplinkybes, kas vyko iš karto po nagrinėjamo įvykio. Eismo įvykio aplinkybės užfiksuotos ikiteisminio tyrimo metu surinktuose įrodymuose (kelių eismo įvykio apžiūros protokole, įvykio vietos apžiūros protokole bei UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame vaizdo įraše ir šio įrašo apžiūros protokole), iš kurių matyti, jog kaltinamojo vairuojamas automobilis ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), asfaltuotu keliu (duomenys neskelbtini) gatve nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės, ties pastatu pažymėtu: „(duomenys neskelbtini)“, užvažiuoja dešiniau ant prie segmentinės tvoros esančio kalniuko, pradeda skrieti ant kairio šono, ratais užkabindamas žemę ir apsiverčia, po ko vaizdo įrašo dešiniajame viršutiniame šone matosi žmogus (t. y. nukentėjusysis), kuris porą kartų verčiasi ant asfalto/žemės, netrukus sėdasi ir po poros sekundžių vėl atsigula.

Šio eismo įvykio metu pagal pateiktą specialisto išvadą nukentėjusiajam D. S. nustatytas galvos sumušimas, odos nubrozdinimai rankų ir kelių srityje, plaučių sumušimas, atitinkantis sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Neblaivumo nustatymo akto bei alkotesterio kvitų duomenimis, iš karto po eismo įvykio, patikrinus kaltinamojo neblaivumą, antru tikrinimu (2023 m. rugpjūčio 12 d., 21.23 val.) M. P. nustatytas 2,24 promilių neblaivumas. Taip pat, jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Šiais savo veiksmais kaltinamasis M. P. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, taip pat KET 127 punkto nuostatas, kadangi nepasirinko saugaus važiavimo greičio, užtikrinančio stabilų transporto priemonės judėjimą, prarado kryptingo važiavimo stabilumo netekusio automobilio valdymo kontrolę, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies ribų į dešinę pusę ant kelio šlaito ir apsivertė, tokiu būdu sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Ginčo dėl šių aplinkybių bei kaltinamojo veiksmų vertinimo nėra, todėl teismas išsamiau faktinių įvykio aplinkybių neanalizuoja.

Tiek iš faktinių nagrinėjamo įvykio aplinkybių (kaltinamajam nustatytas vidutinis – 2,24 promilių neblaivumas, kurio dydis yra artimas sunkiam neblaivumo laipsniui), tiek ir iš kaltinamojo paaiškinimų (kaltinamasis pripažino vartojęs alkoholinius gėrimus prieš pat transporto priemonės vairavimą), matyti, jog kaltinamasis M. P. suvokė, kad yra neblaivus ir negali vairuoti automobilio. Įvertinus tai, kad KET reikalavimai, keliami vairuotojams, yra visiems žinomi, tarp jų ir tai, jog KET draudžia vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam (tokios taisyklės yra taikomos ir užsienio valstybėse, tarp jų (duomenys neskelbtini)), tačiau kaltinamasis vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus ir tai suprasdamas, konstatuotina, kad jo veiksmai buvo tyčiniai.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Kaltinamojo veika, vairavus transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai. Teismas pašalina iš kaltinimo nurodytą aplinkybę, kad M. P. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti šios transporto priemonės, kadangi minėta aplinkybė nėra susijusi su jam inkriminuotomis nusikalstamomis veikomis, be to, siekiama išvengti dvigubo nubaudimo situacijos, kadangi už tai galima atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą.

Be to, byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad būtent dėl kaltinamojo M. P. veiksmų, vairavus transporto priemonę neblaiviam ir nepasirinkus saugaus važiavimo greičio, buvo pažeisti KET reikalavimai, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. S. sveikata. BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas neatsargia kaltės forma (BK 281 straipsnio 7 dalis), t. y. dėl nusikalstamo pasitikėjimo (BK 16 straipsnio 2 dalis) arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 3 dalis). Teismas, įvertinęs faktines veikos aplinkybes bei kaltinamojo paaiškinimus, sprendžia, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, įvykdė esant nusikalstamam pasitikėjimui. Nors kaltinamasis teigė nemanantis, jog yra tokio sunkaus neblaivumo, nes išgėrė nedaug alaus, vis tik jis vairavo automobilį, neturėdamas tam teisės, t. y. ir vairavimo įgūdžių, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas net 2,24 promilių neblaivumas, miesto ribose, kur bet kuriuo momentu gali būti kitų eismo dalyvių ir (ar) eismo kliūčių, todėl darytina išvada, kad kaltinamasis turėjo numatyti, jog dėl jo veiksmų gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, t. y. manė, jog pavyks suvaldyti automobilį ir nebus sukeltas eismo įvykis.

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad M. P. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai; jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, byloje visiškai įrodyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu nustatytos visos šios keturios sąlygos: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai (BK 38 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad, priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) ir susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis M. P. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 4 dalyje, ir vieną nesunkų, tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Šiuo aspektu svarbu tai, kad šie nusikaltimai pagal suformuotą teismų praktiką kvalifikuojami kaip padaryti esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-98-628/2022). Teismo vertinimu, kaltinamasis savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu visiškai pripažino, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nukentėjusysis D. S. pretenzijų kaltinamajam neturi, civilinio ieškinio nepareiškė; Vilniaus teritorinė ligonių kasa bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius nurodė, kad civilinio ieškinio šioje baudžiamojoje byloje nereikš, eismo įvykio metu padarytą žalą administruoja draudimo kompanija, kurioje eismo įvykio metu buvo draustas automobilis; ADB „(duomenys neskelbtini)“ rašte nurodyta, kad nukentėjusysis nesikreipė dėl žalos atlyginimo; pretenzijų dėl žalos atlyginimo byloje nėra (1 t., b. l. 109-111; 2 t., b. l. 35, 41-43).

Į bylą buvo pateiktas kaltinamojo bei nukentėjusiojo susitaikymo protokolas (2 t., b. l. 44-45), nukentėjusysis D. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog kaltinamasis jo atsiprašė, nukentėjusysis kaltinamajam atleido (2 t., b. l. 35, 37). Nors kaltinamajam yra inkriminuotos dvi nusikalstamos veikos ir tik dėl vienos – numatytos BK 281 straipsnio 4 dalyje jis susitaikė su nukentėjusiuoju, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susitaikyti ir su valstybės institucijos atstovu nėra būtina; taikant BK 38 straipsnio nuostatas svarbiau nustatyti konkrečiai nuo nusikalstamos veikos nukentėjusius asmenis ir vertinti jų santykį su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-555-788/2015). Nors nagrinėjamu atveju viena iš kaltinamojo įvykdytų nusikalstamų veikų yra neatsargi, o kita – tyčinė, šios abi veikos yra numatytos tame pačiame BK skyriuje ir jomis kėsinamasi į iš esmės tas pačias vertybes (objektą) – transporto eismo saugumą. Be to, nors BK 281 straipsnio 4 dalyje numatyta nusikalstama veika yra neatsargi, už jos įvykdymą sankcijoje numatyta vienintelė galima bausmė – laisvės atėmimas iki 6 metų, tuo tarpu BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta ženkliai švelnesnė atsakomybė – bauda arba areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Būtent dėl BK 281 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią įstatymų leidėjas numatė ženkliai griežtesnę bausmę ir dėl kurios buvo sunkiai sužalotas nukentėjusysis, kuris vienintelis šio įvykio metu patyrė realią žalą, kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitaikė. Šiuo aspektu pažymėtina kasacinio teismo nuomonė, kad neteisingas ir formalus būtų baudžiamojo įstatymo taikymo aiškinimas, jeigu būtų taikomas reikalavimas susitaikyti ir su valstybės institucijų atstovais dėl mažiau pavojingos veikos, kaltininko padarytų nusikalstamų veikų daugete, pasireiškiančiame veikų sutaptimi, kaltinamajam susitaikius su nuo jo padaryto nusikaltimo nukentėjusiu fiziniu asmeniu; tokio reikalavimo egzistavimas būtų pakankama ir reikšminga kliūtis taikyti BK 38 straipsnyje nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-103-489/2023).

Be to, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis M. P., bylos duomenimis, teisiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad dėl jo veiksmų būtų kada nors atlikti tyrimai ar pradėta naujų ikiteisminių tyrimų; iš Administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad jis nebaustas ir administracine tvarka. Duomenų apie kaltinamojo priklausomybes, žalingus įpročius taip pat nėra. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nuolat dirba (duomenys neskelbtini), nors yra netekęs dalies rankos (duomenys neskelbtini) metu – (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 153-159). Taigi duomenų, kurie neigiamai charakterizuotų kaltinamąjį, išskyrus nagrinėjamą įvykį, byloje nėra. Dėl nurodyto teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamasis M. P. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos, todėl yra pagrindo kaltinamąjį M. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, kaltinamajam ir nukentėjusiajam susitaikius, o baudžiamąją bylą nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, tarp jų pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi kaltinamasis M. P., vairuodamas automobilį, kai jam nustatytas 2,24 promilių neblaivumas, ir sukeldamas eismo įvykį, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, grubiai pažeidė KET, elgėsi itin pavojingai, kartu su bausme jam taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į jo įvykdytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą bei jų įvykdymo aplinkybes (kaltinamasis vairavo transporto priemonę, neturėdamas tokios teisės, būdamas vidutinio neblaivumo būsenos, kuri artima sunkiam neblaivumo laipsniui, vakare, (duomenys neskelbtini) mieste, pakankamai intensyvaus eismo gatvėmis (tarp jų (duomenys neskelbtini)), jam nesuvaldžius automobilio, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. S. sveikata, t. y. šiais savo veiksmais jis sukėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai, dėl ko kilo sunkios pasekmės). Teismas taip pat įvertina ir tai, jog kaltinamasis, bylos duomenimis, yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba, nors yra netekęs dalies darbingumo (dokumentai nesutvarkyti); jis kritiškai vertina savo elgesį, gailisi dėl padarytų nusikaltimų, atsiprašė nukentėjusiojo, jie susitaikė.

Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones M. P. taikytina trejiems metams. Pažymėtina, jog automobilio vairavimo neturint tokios teisės faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Šiuo atveju, teismo nuomone tai yra būtina, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą. Teismo vertinimu, M. P. nustatytas trejų metų terminas, įvertinus nusikalstamų veikų pavojingumą bei kaltinamojo asmenybę, yra proporcingas. Nurodytas terminas skaičiuotinas nuo specialios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2023 m. rugpjūčio 13 d. (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnis; 1 t., b. l. 144).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2-3 dalys).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. P. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė iki eismo įvykio buvo 1 310 Eur su PVM; panašią sumą nurodė sumokėjęs ir kaltinamasis, įsigijęs šį automobilį – 1 150 Eur; eismo įvykio metu automobilis buvo smarkiai apgadintas ir šiuo metu šiai motorinei priemonei uždrausta dalyvauti transporto eisme (t. 1, b. l. 53, 59, 36). Šis automobilis pripažintinas nusikaltimo padarymo priemone (BK 72 straipsnio 2 dalis) ir turi būti konfiskuotas pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas. Dėl nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad šiuo atveju baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis ,,Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas.

Įvertinus kaltinamojo M. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą bei kilusias pasekmes, taip pat kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, siekiant paveikti jį taip, kad ateityje M. P. daugiau nenusikalstų, kaltinamajam papildomai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis). Nors kaltinamasis nurodė, kad jo mėnesio pajamos yra 340 Eur, o už butą jis kas mėnesį sumoka apie 220 Eur, pagal VSDFV duomenimis, kaltinamasis kas mėnesį gauna didesnį – 924 Eur darbo užmokestį, neatskaičius mokesčių, t. y. minimalų mėnesinį darbo užmokestį; finansinių įsipareigojimų, bylos duomenimis, kaltinamasis neturi, dėl to 15 MGL (750 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią kaltinamasis įpareigotinas sumokėti per šešis mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, yra proporcingas padarytoms nusikalstamoms veikoms, kaltinamojo asmenybei bei jo turtinei padėčiai.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis M. P. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. rugpjūčio 12 d., 21.25 val. iki 2023 m. rugpjūčio 13 d., 17.39 val. (vieną dieną; 1 t., b. l. 123-126, 150-151).

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. iki 2024 m. vasario 6 d. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. P. nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio terminas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi pratęstas 6 mėnesių laikotarpiui, t. y. nuo 2024 m. vasario 6 d. iki 2024 m. rugpjūčio 6 d., paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos (1 t., b. l. 61-66, 183; BPK 151 straipsnio 8 dalis).

Kaltinamajam M. P. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (kaltinamojo paso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialios teisės sustabdymas (1 t., b. l. 144-147), paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos. Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, VĮ „Regitra“ praneština apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones kaltinamajam M. P..

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad iš kaltinamojo M. P. valstybės naudai priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos – 403,34 Eur, t. y. advokato Anatolijaus Svilos užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju, kai byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje teismas gynėjo dalyvavimą pripažino būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. kad gynėjas šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta nepriklausomai nuo jo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. nuoplovos, supakuotos į vokus, 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu perduoti saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybai (priimti saugoti 2024 m. sausio 12 d., Kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)) (1 t., b. l. 43-44; BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamojo M. P. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti kaltinamajam (saugomas voke prie galinio 1-mo bylos tomo viršelio; BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o kompaktiniai diskai su vaizdo ir garso įrašais – paliktini saugoti byloje (voke, prisegtame prie 1-mo bylos tomo viršelio).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. P. (M. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 4 dalį ir 281¹ straipsnio 1 dalį, jam susitaikius su nukentėjusiuoju D. S. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1, 6, 7 punktais, 68 straipsniu, 71 straipsniu, 72 straipsnio 2-3 dalimis, paskirti M. P. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 13 d.;

2) turto konfiskavimą, konfiskuojant M. P. nuosavybės teise priklausantį automobilį Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę;

3) 15 MGL, t. y. 750 Eur (septynių šimtų penkiasdešimties eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumento (M. P. paso Nr. (duomenys neskelbtini)) ir specialios teisės sustabdymą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, VĮ „Regitra“ pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones M. P. atėmimą 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 13 d.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. P. nuosavybės teise priklausančiam turtui – automobiliui Toyota Yaris, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pratęstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 1 d. nutartimi, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 403,34 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš M. P. Valstybės naudai.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. nuoplovas, supakuotas į vokus, 2023 m. gruodžio 20 d. nutarimu perduotus saugojimui Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybai (priimti saugoti 2024 m. sausio 12 d., Kortelės Nr. (duomenys neskelbtini)).

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, M. P. pasą Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti M. P., o kompaktinius diskus su vaizdo ir garso įrašais – palikti saugoti byloje.

Išaiškinti M. P., kad įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą turi būti sumokėta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. LT14 4040 0636 1000 0390, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtis: vardas, pavardė, asmens kodas (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Išaiškinti M. P., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.