Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei V. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui V. S. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikams priteisimo, tretieji asmenys B. K., D. G..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė, nurodė, kad mergaitės buvo paimtos iš šeimos dėl smurto artimoje aplinkoje, dėl galimos seksualinės prievartos. Vaikai buvo paimti iš šeimos teismo sprendimu, šiuo metu gyvena pas globėjas. Tėvas su vaikais nesusitinka ir nebendrauja, nenori keisti savo gyvenimo būdo, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiauja. Vaikams grįžti į šeimą nėra galimybės. Manytina, kad smurto atvejai yra sistemingi. Duomenų, kad tėvas negalėtų teikti išlaikymo, nėra. Laikina globa turėtų likti su dabartinėmis globėjomis.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad nesupranta, kodėl iš jo buvo paimti vaikai. Lankydavo vaikus Gerovės centre kiekvieną vakarą. Negalėjo lankyti vaikų, nes buvo karantinas. Neigia, kad smurtavo prieš vaikus. Mano, kad K. buvo įkalbėta meluoti. Mirus žmonai pats augino dukras. Bendraudavo su abiem globėjomis (D. G., B. K.), po to susipyko, nes mano, kad globėjos sektantės. Mano, kad vaikai nuteikti prieš jį. Kai gyveno su vaikais, sutardavo gerai. Visa informacija, surinkta byloje, yra išgalvota. Gyvena socialiniame būste. Alkoholiu nepiktnaudžiauja. Teismas, priimdamas nuosprendį jo atžvilgiu, suklydo. Šiuo metu dirba.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo D. G. paaiškino, kad yra K. globėja. Dirba mokykloje, kurioje mokosi mergaitės. Vaikų paėmimą iš šeimos inicijavo Vaikų teisės. K., patekusi pas ją, jautėsi saugiai, minėjo, kad tėvas mėgo išgerti, po išgėrimo prasidėdavo pykčio protrūkiai. K. bijojo tėvo, jai „kliūdavo“ daugiau. Su atsakovu pažįstama devynerius metus. Visą laiką atsakovas oficialiai nedirbo. Matydavo nežymių smurto žymių. Atsakovas niekuo nepasitiki, yra viskuo nepatenkintas. Mergaičių elgesys pasikeisdavo, kai ateidavo atsakovas, jos stengdavosi jam įtikti. Mergaitės dažnai susitinka, nes M. globėja yra jos sesuo. Atsakovas sudarė rūpestingo tėvo įvaizdį, tačiau yra labai negatyvus visų institucijų atžvilgiu, naudoja psichologinį smurtą prieš mergaites. Pastebima K. mokymosi pažanga ir asmenybės branda. Pasiimdavo mergaites, norėdamos geranoriškai padėti šeimai. Išlaikymo tėvas vaikui neteikia. K. turi savo telefoną, tačiau su tėvu nebendrauja. Atsakovas myli mergaites, bet neturi gebėjimų jas ugdyti.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo B. K. paaiškino, kad yra M. globėja. Su ja susipažino apytiksliai prieš trejus metus, kai atsakovas atėjo į jų bažnytinę bendruomenę. Atsakovas dalyvavo atvejo vadybos posėdyje, nori susitikti su M. Mergaitė buvo grįžusi gyventi pas atsakovą, tačiau po kurio laiko grįžo gyventi į globos įstaigą. Po susitikimų mergaitė nenori susitikti su tėčiu, su juo bendrauti. Atsakovas nesidomi, kaip mergaitė gyvena, bet reikalauja asmeninių susitikimų. Paskutinio susitikimo metu atsakovas buvo labai grubus, mergaitė buvo išsigandusi. Išlaikymo mergaitei atsakovas neteikia. Po paskutinio M. grįžimo gyventi pas atsakovą mergaitė pyksta ant atsakovo.

Teismo posėdžio metu nepilnametė M. S. paaiškino, kad gyvena su B. šeima, nes prašė, kad galėtų pas ją gyventi. Pas B. geriau gyventi negu pas tėtį. Tėtis yra nuolat piktas. Kai gyveno pas tėtį, dažnai pykdavosi, tėtis būdavo grubus, išvadindavo negražiais žodžiais, bijojo tėčio. Susitikti norėtų tik esant kartu globėjai. Nebenorėtų teismų, kur reikėtų kalbėti apie tėtį. Tėtį socialiniuose tinkluose yra užblokavusi. Nebenorėtų bendrauti su tėčiu, nebent jeigu jis pasikeistų, nors nemano, kad pasikeis. Gailisi, kad buvo grįžusi gyventi pas tėtį.

Teismo posėdžio metu nepilnametė K. S. paaiškino, kad gyvena D. šeimoje. Su tėčiu nenori gyventi, nes jis netinkamai su ja elgiasi, dažnai smurtauja fiziškai ir psichologiškai, keikiasi, prasivardžiuoja. Gyvenant pas tėtį visaip būdavo (ir gerai, ir blogai). Tėtis dažnai būna piktas, agresyvus, nemoka priimti kitų nuomonės. Nelabai norėtų su tėčiu bendrauti, nes nenori savo aplinkoje turėti žmogų, kuris nemoka bendrauti ir blogai su ja elgiasi. Norėtų, kad baigtųsi visi šitie teismai, tėtis baigtų kaltinti kitus žmonėms. Išgėręs labiau keikdavosi, o blaivus mušdavo. Net jeigu tėtis pasikeistų, nenorėtų su juo bendrauti; netiki, kad jis galėtų pasikeisti. Pas globėją sekasi puikiai, su jos šeima sutaria gerai. Visus nesutarimus išsiaiškina.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis bei juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Civilinio kodekso (toliau - CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti bei prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai bei su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12, 13 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas bei taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis). Jos taikymo padarinys – tėvų asmeninių ir turtinių teisių, pagrįstų giminyste ir nustatytų įstatyme, sustabdymas, taip pat galimybė (kai tėvų valdžia apribojama neterminuotai) be atskiro tėvų sutikimo vaiką įsivaikinti kitiems asmenims (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 1, 3 dalys). Esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Teismas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, sprendžia, kokią vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo priemonę taikyti ir kokį tėvų valdžios apribojimą, termino aspektu, nustatyti. Šių klausimų išsprendimas priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių, pažeidžiamų konkrečių vaiko teisių ir interesų bei pažeidimų pobūdžio, taip pat galimybės panaikinti vaiko teisių ir interesų pažeidimus, sudarant sąlygas jų apsaugai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. S. turi nepilnametes dukras K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Mergaičių mama V. S. yra mirusi (2013-01-20). Atsakovo šeima nuo 2020-10-01 yra BĮ Klaipėdos miesto šeimos ir vaiko gerovės centro žinioje. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2101-838/2021 leista paimti K. S. iš jos tėvo V. S. dėl galimo fizinio ir psichologinio smurto prieš nepilnametį vaiką, pradėto ikiteisminio tyrimo dėl tėvo netinkamo elgesio dukters atžvilgiu, vaiko kategoriško atsisakymo gyventi kartu su tėvu. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-06-25 nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-5810-1149/2021 leista paimti M. S. iš jos tėvo V. S., konstatavus, kad tėvo elgesys kelia pavojų vaiko fiziniam ir psichiniam saugumui. K. S. nuo 2021-06-18 nustatyta laikinoji globa globėjos D. G. šeimoje, o M. S. nuo 2021-07-26 nustatyta laikinoji globa globėjos B. K. šeimoje.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-24 nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-54-972/2022 V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose ir 163 straipsnyje, ir jam paskirta galutinė 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų), 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuosprendis įsiteisėjo 2022-11-15. Iš minėto nuosprendžio nustatyta, jog V. S. nuteistas už tai, jog jis, būdamas nukentėjusiosios mažametės K. S. tėvu, sistemingai prieš ją vartodamas fizinį smurtą, fiziškai ir psichiškai ją gniuždydamas, piktnaudžiavo savo, kaip tėvo, teisėmis ir pareigomis bei tokiais savo veiksmais sukėlė K. S. potrauminio streso sutrikimą (F43.1), trukusį ilgiau kaip dešimt dienų, atitinkantį nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, ieškovės atstovės, trečiųjų asmenų paaiškinimų, nepilnamečių vaikų paaiškinimų nustatyta, kad nepilnametėms K. S. ir M. S. gyvenant pas atsakovą, atsakovas jų atžvilgiu sistemingai smurtavo (fiziškai ir psichologiškai); atsakovas buvo nuteistas dėl mažamečio savo šeimos nario (K. S.) nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir piktnaudžiavimo tėvo teisėmis ir pareigomis (sistemingo fizinio smurto vartojimo, fizinio ir psichinio vaiko gniuždymo). Nors atsakovas nuteistas už sistemingą smurtavimą prieš K. S., tačiau iš bylos medžiagos, taip pat iš nuosprendžio teksto turinio matyti, jog atsakovas sistemingai smurtavo prieš savo dukrą K. S. tiek viešose vietose, tiek namuose, jo smurtiniai veiksmai truko itin ilgą laiką (nuo 2015 m.), todėl šių duomenų pakanka padaryti pagrįstai išvadai, jog toks atsakovo elgesys su viena nepilnamete dukra tuo pačiu kelia grėsmę ir kitai dukrai – M. S.. Tuo labiau, kad abi nepilnametės, tiek K. S., tiek M. S., teismo posėdžio metu paaiškino, kad tėvas prieš jas smurtavo, prasivardžiuodavo, išvadindavo negražiais žodžiais, iškeikdavo, mergaitės su atsakovu ryšio nepalaiko, nenori gyventi pas tėvą, tėvo bijo, nori gyventi pas globėjas. Atsakovo šeimai teiktos socialinės paslaugos, turint tikslą grąžinti vaikus į šeimą, nedavė teigiamų rezultatų. Atsakovo teiginius, kad jis jokio smurto vaikų atžvilgiu nenaudojo, dukromis rūpinosi tinkamai, teismas vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kadangi juos neabejotinai paneigia tiek įsiteisėjęs Klaipėdos apylinkės teismo 2022-10-24 nuosprendis, tiek ir kiti bylos duomenys.

Visuma byloje ištirtų įrodymų neginčijamai patvirtina faktą, kad atsakovas šiuo metu negeba pasirūpinti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, neužtikrina jiems saugios aplinkos, vaikų ir atsakovo tarpusavio ryšys yra nutrūkęs ir atsakovas nededa pastangų šį ryšį atkurti, yra nekritiškas savo elgesiui, linkęs kaltinti kitus, su socialiniais darbuotojais ir vaiko teisių specialistais nebendradarbiauja. Atsakovas tinkamai nevykdė pareigos prižiūrėti ir auklėti savo nepilnametes dukras, rūpintis jų sveikata, sudaryti palankias sąlygas vaikams augti ir visapusiškai bei harmoningai vystytis, tai yra nevykdė ir nevykdo CK 3.155 straipsnyje ir 3.165 straipsnio 1 dalyje nustatytų tėvų pareigų savo vaikams. Nepilnamečiai vaikai yra išreiškę norą gyventi ne su atsakovu, o su globėjomis. Toks atsakovo elgesys, kuomet atsakovas nesirūpina vaikais, prieš juos smurtauja, neatlieka savo pareigų vaikų atžvilgiu, neužtikrina jų poreikių, pažeidžia vaikų interesus ir sudaro tėvo valdžios apribojimo pagrindą (CK 3.180 straipsnio 1 dalis).

Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad atsakovas smurtavo prieš nepilnamečius vaikus, atsakovas ir nepilnamečiai vaikai ilgą laiką nebepalaiko tarpusavio ryšių. Esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad atsakovas savo netinkamu elgesiu daro žalą savo vaikams, negeba jais rūpintis, neužtikrina vaikams tinkamų ir saugių gyvenimo sąlygų. Atsakovas savo elgesiu gąsdina nepilnamečius vaikus, yra linkęs smurtauti fiziškai ir psichologiškai. Darytina išvada, kad atsakovas negeba tinkamai vykdyti savo kaip tėvo pareigų ir nėra jokių objektyvių duomenų, kad padėtis artimiausiu metu gali pasikeisti. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, yra pagrindas atsakovui neterminuotai apriboti tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu.

Pažymėtina, kad tėvai gali kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo ir tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3.182 straipsnio 3 dalis).

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo (CK 3.183 straipsnio 4 dalis, Civilinio proceso kodekso, toliau ir – CPK, 407 straipsnis). Nors ieškovė ieškiniu neprašė, tačiau, esant aukščiau paminėtam teisiniam reguliavimui, teismas savo iniciatyva išsprendžia nepilnamečių K. S. ir M. S. gyvenamosios vietos klausimą iki teismo sprendimo dėl vaikų globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-06-15 įsakymu Nr. AD2-1091 K. S. laikinąja globėja paskirta D. G.. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021-07-20 įsakymu Nr. AD2-1336 M. S. laikinąja globėja paskirta B. K.. Duomenų apie tai, kad dabartinės laikinosios K. S. ir M. S. globėjos netinkamai atlieka globėjų pareigas, nėra, priešingai, mergaitės išreiškė norą ir toliau gyventi jų šeimose, todėl iki teismo sprendimo dėl K. S. rūpybos ir M. S. globos nustatymo įsiteisėjimo nepilnametės K. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jos laikinąja globėja D. G., jos gyvenamojoje vietoje, o M. S. gyvenamoji vieta nustatytina su jos laikinąja globėja B. K., jos gyvenamojoje vietoje (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (CK 3.195 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas 2022 m. balandžio mėn. buvo įsidarbinęs (duomenys neskelbtini); nuo 2022-05-02 registruotas užimtumo tarnyboje; 2022 m. rugsėjo, spalio mėn. dirbo UAB „IKI Lietuva“ taromato operatoriumi (darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 527,97 Eur ir 654,37 Eur). 2022-10-26 atsakovas sudarė terminuotą darbo sutartį iki 2022-12-03 su (duomenys neskelbtini) (įsidarbino taromato operatoriumi-krovėju), 2022 m. lapkričio mėn. gavo 579,30 Eur darbo užmokesčio. Atsakovas gyvena socialiniame būste. Nors atsakovo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia jų nuo prievolės išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovas yra darbingo amžiaus, nėra duomenų, kad jam būtų nustatytas neįgalumas, todėl jis turi visas galimybes dirbti ir išlaikyti savo vaikus. Atsakovas nurodė, kad nuolat dirba įvairius darbus. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nepilnamečių vaikų amžių (15 ir 11 metų) ir tokio amžiaus vaikų poreikius, įvertinus šalies ekonominę situaciją ir pragyvenimo lygį, minimalios mėnesinės algos dydį šiuo metu (840 Eur neatskaičius mokesčių), iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnamečiams vaikams K. S. ir M. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienai po 250 Eur nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2022-06-01 iki vaikų pilnametystės. Iki teismo sprendimo dėl globos ir rūpybos vaikams nustatymo įsiteisėjimo išlaikymas išieškomas laikinoms globėjoms, kurios privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaikų interesais (CK 3.202 straipsnio 1 dalis).

CPK 496¹ straipsnyje nustatyta, kad teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą, todėl inicijuotina byla dėl nuolatinės rūpybos K. S. ir nuolatinės globos M. S. nustatymo.

Abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, todėl bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas, 96 straipsnio 4 dalis).

2023-01-25 vykusio teismo posėdžio metu ieškovės atstovė prašė paskirti atsakovui baudą už netinkamą procesinį elgesį (nepagarbą proceso dalyviams, įžeidinėjimus). Sutiktina, kad atsakovo elgesys bylos nagrinėjimo metu kitų proceso dalyvių atžvilgiu ne visada buvo tinkamas, dėl ko atsakovas buvo teismo ne kartą įspėtas. Visgi atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos pobūdį – buvo nagrinėjamas jautrus šeimos teisinių santykių klausimas dėl atsakovo tėvo valdžios ribojimo, byla yra išnagrinėta, todėl baudos skyrimas atsakovui nebėra tikslingas.

Sprendimas vykdytinas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268 – 270 straipsniais, 402, 406, 407 straipsniais, 496 straipsnio 1 dalimi, 496¹ straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečių vaikų K. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko rūpybos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės K. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinąja globėja D. G. jos gyvenamojoje vietoje.

Iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnametės M. S., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su laikinąja globėja B. K. jos gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo V. S. išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini), po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2022-06-01 iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) vaikams nustatymo įsiteisėjimo išlaikymą išieškoti vaikų laikinosioms globėjoms D. G. ir B. K., kurios privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaikų interesais.

Inicijuoti civilinės bylos dėl nuolatinės rūpybos K. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo ir rūpintojo paskyrimo bei dėl nuolatinės globos M. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatymo ir globėjo paskyrimo nagrinėjimą.

Bylinėjimosi išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės prašymo dėl baudos atsakovui V. S. skyrimo netenkinti.

Sprendimą vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.