Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-12-09 · Byla Nr. 2SA-166-302/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-09
Bylos Nr.
2SA-166-302/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Romualda Janovičienė, Andžej Maciejevski, Tatjana Žukauskienė
Pareiškėjas
M. T. P.
Ieškovas
K. Z.
Atsakovas
M. T. P.
Kategorijos
  • 102.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 124.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Civilinė byla Nr. 2SA-166-302/2009 Procesinio sprendimo kategorijos102.5; 124.1; 124.3; 122.4(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. gruodžio 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė,kolegijos teisėjai Andžej Maciejevski ir Tatjana Žukauskienė,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. T. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutarties, kuria prašymas dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti atnaujinimo atmestas, civilinėje byloje pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovei M. T. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės į dalį namo pripažinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja M. T. P. 2009-04-27 kreipėsi į teismą su prašymu, prašydama atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, taip pat prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovei M. T. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės į dalį namo pripažinimo, užbaigtoje 1978 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi, remiantis Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 p. pagrindu.

Nurodė, kad 1978 m. gegužės 5 d. Vilniaus liaudies teismo nutarties pagrindu buvo įregistruotos nuosavybės teisės į ginčo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, t.y. pareiškėjai į 26/100, o K. Z. į 74/100 dalis. 1978 m. gegužės 5 d. teismo nutartimi buvo patvirtinta taikos sutartis byloje dėl 1977-10-10 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. 838 dalies pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės į dalį namo pripažinimo pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovei M.T. P. . Teismo patvirtintoje taikos sutartyje nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 26/100, o K. Z. 74/100 gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalys. Pareiškėja nurodė, kad nurodytos taikos sutarties ji niekada nepasirašinėjo, apie ją nieko nežinojo, o realiai visą laiką naudojosi ½ ginčo namo dalimi. Apie nurodytą nutartį sužinojo neseniai, t.y. tik tada, kai jos advokatė susipažino su VĮ registrų centre esančia nekilnojamojo daikto (ginčo namo) byla.

Trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra praleistas, nes pareiškėja apie 1978 m. gegužės 5 d. nutartį sužinojo tik 2009 m. sausio 26 d., t.y. kai jos atstovė (advokatė) gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, susipažino su VĮ Registrų centre esančia nekilnojamojo daikto byla, kuomet ir paaiškėjo, kad pareiškėjos nuosavybės teisės įregistruotos į 26/100 dalis ginčo statinio, o registracijos pagrindas – 1978-05-05 teismo nutartis. Kadangi nuo 1978-05-05 nutarties įsiteisėjimo yra praėję daugiau kaip penkeri metai, prašė teismo atnaujinti terminą prašymui pateikti. Šis terminas praleistas dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių, priežasčių - pareiškėja taikos sutarties nepasirašinėjo, 1978-05-05 teismo nutartis jai įteikta nebuvo, visą laiką realiai naudojosi ½ dalimi gyvenamojo namo, ginčo su K. Z. nebuvo, dėl ko nebuvo pagrindo įtarti, jog dokumentuose jos teisės įformintos tik į dalį turto (t.y. ne į ½, bet į 26/100 dalis gyvenamojo namo). Pareiškėja yra rusakalbė, senyvo amžiaus, neturinti teisinio išsilavinimo, todėl jos galimybės domėtis namo registracijos teisiniais aspektais yra labai ribotos. Be to, VĮ Registrų centre esantys duomenys yra prieštaringi, todėl ir vidutiniam apdairiam, rūpestingam asmeniui yra sudėtinga juos suprasti.

Suinteresuotieji asmenys L. S. ir I. M. (K. Z. teisių perėmėjos) su pareiškimu nesutiko ir prašė jo netenkinti. Nurodė, kad pareiškėja yra praleidusi CPK 368 str. 2 d. nurodytą naikinamąjį 5 metų terminą, nes 1978-05-05 teismo nutartis buvo priimta prieš 30 metų. Be to, pareiškėjos motyvai apie tai, kad apie 1978-05-05 teismo nutartį ir 1978-05-05 taikos sutartį jai nebuvo žinoma, nėra įtikinami. CPK 368 str. 1 d. nurodytas trijų mėnesių terminas turi būti skaičiuojamas nuo sužinojimo arba turėjimo sužinoti momento apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Tačiau nurodytas pareiškėjos sužinojimo momentas, t.y., kai advokatė susipažino su VĮ Registrų centre esančia nekilnojamojo daikto byla, negali būti pagrindu pateikti prašymui dėl proceso atnaujinimo.

Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2009 m. liepos 10 d. nutartimi pareiškėjos M. T. P. prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti atmetė. Teismas, įvertindamas, kada pareiškėja objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdama atitinkamoje situacijoje rūpestingai ir apdairiai, sprendė, kad pareiškėja kaip asmuo, kuris jau nuosavybės teisėmis valdė dalį ginčo namo 1977-10-10 išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, apie 1978-05-05 teismo patvirtintą taikos sutartį turėjo sužinoti dar tų pačių metų gegužės mėnesį, tuo labiau, kad ji šioje byloje dalyvavo kaip atsakovė ir buvo suinteresuota bylos baigtimi, ji dalyvavo bylos nagrinėjime. Duomenų apie tai, kad būtų ginčijami registro duomenys, nėra, taigi pareiškėja faktiškai žinojo apie priimtą teismo nutartį.

Apie 2005-06-16 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą, kuriuo pareiškėjai buvo atkurto nuosavybės teisės į mažesnę sklypo dalį, ji sužinojo dar 2005 m.

Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į mažesnę žemės sklypo dalį ir tokia situacija jos netenkina, nesudaro pagrindo atnaujinti terminą paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo.

Teismas sprendė, jog akivaizdu, kad pareiškėja praleido terminą paduoti prašymui dėl proceso atnaujinimo, nes objektyviai apie 1978-05-05 nutartį sužinojo arba turėjo sužinoti dar tais pačiais metais. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidusi ne tik 3 mėnesių terminą, numatytą CPK 368 str. 1 d., bet jos prašymas yra paduotas praleidus ir CPK 368 str. 2 d. numatytą penkerių metų terminą, kurį praleidus, prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas (naikinamąjį terminą). Naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus asmeniui išnyksta teisė atlikti procesinį veiksmą (šiuo atveju – paduoti prašymą teismui atnaujinti byloje procesą) ir teismas negali tokių terminų atnaujinti. CPK 368 str. 2 d. numato tik vieną išimtį, tai CPK 366 str. 1 d. 1 p. numatytą atvejį, o pareiškėja prašo atnaujinti procesą pagal CPK 366 str. 1 d. 9 p. Pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė tik 2009 m. balandžio 27 d., praėjus trisdešimčiai metų nuo Vilniaus m. Tarybų rajono liaudies teismo 1978 m. gegužės 5 d. priimtos nutarties įsiteisėjimo dienos, t.y. pasibaigus CPK 368 str. 2 d. numatytam penkerių metų naikinamajam terminui, kurio atnaujinti negalima.

Pareiškėja Marija T. P. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Apeliantė nurodo, kad tą aplinkybę, kad 1978-05-05 nutartis yra akivaizdžiai neteisėta, nepagrįsta, joje padarytos aiškios teisės taikymo klaidos, patvirtina tai, kad ši nutartis yra teisėjo nepasirašyta. Be to, pati pareiškėja niekada nepasirašė taikos sutarties, patvirtintos teismo nutartimi, šios sutarties nepasirašė ir K. Z. , taigi teismo išvada, kad pareiškėja apie priimtą nutartį turėjo sužinoti dar 1978 m. gegužės mėn., nepagrįsta.

Apeliantė nurodo, kad teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo išsprendė ir priėmė skundžiamą teismo nutartį net neišsireikalavęs ginčo nutarties ir 1978 m. metais išnagrinėtos bylos, kurioje ši nutartis buvo priimta.

Suinteresuotieji asmenys L. S. ir I. M. (K. Z. teisių perėmėjos) atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėja praleido terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti. Jeigu pareiškėja, būdama atsakove byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, būtų atidi ir rūpestinga, rūpintųsi savo teisėmis, domėtųsi bylos eiga ir jos baigtimi, ji apie teismo nutartį turėjo sužinoti iš karto po nutarties priėmimo. Kaip matyti iš Vilniaus valstybinės notarų kontoros valstybės notarės patvirtintos 1978-05-05 nutarties kopijos, pareiškėja asmeniškai dalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo patvirtinta taikos sutartis, todėl vien dėl to akivaizdu, kad pareiškėja meluoja teigdama nedalyvavusi teismo posėdyje, nežinojusi apie nutarties priėmimą bei nepasirašiusi pačios taikos sutarties.

Atskirasis skundas atmestinas.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje esančią medžiagą, patikrinusi skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, konstatuoja, kad teismo nutartis priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, reglamentuojančias prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą (Civilinio proceso kodekso 370 straipsnis), tačiau tinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio termino skaičiavimą, jo atnaujinimo galimybes (Civilinio proceso kodekso 368 straipsnis, 78 straipsnis), todėl tokią teismo nutartį yra pagrindas pakeisti.

Proceso atnaujinimas yra ypatinga įsiteisėjusio teismo sprendimo peržiūrėjimo procesinė priemonė, taikoma tik įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka, taigi proceso atnaujinimo galimybė nėra absoliuti, ji ribojama įstatyme nustatytais prašymo atnaujinti procesą padavimo terminais. Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per 3 mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Prašymas atnaujinti procesą negali būti pateikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos praėjo daugiau kaip 5 metai, išskyrus šio Kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį.

Apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi ir nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė jos prašymą dėl termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, tačiau, kolegijos vertinimu, su apeliantės dėstomais argumentais nėra pagrindo sutikti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti nėra pagrindo tenkinti, kadangi pareiškėja prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė praleidusi ne tik 3 mėnesių terminą, numatytą Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje, bet ir praleidusi Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalyje numatytą 5 metų terminą, kuris yra naikinamasis, kas reiškia, kad jam pasibaigus, išnyksta asmens teisė atlikti tokį veiksmą – paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjos nurodytus teiginius, kad ji nepraleido Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino, nes apie 1978-05-05 nutartį sužinojo tik 2009-01-26, kai jos atstovė advokatė gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštą „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“, paneigia byloje esantys įrodymai. Kolegija sutinka su teismo padaryta išvada, kad pareiškėja apie įsiteisėjusią 1978-05-05 teismo nutartį objektyviai turėjo sužinoti dar tų pačių metų gegužės mėnesį, o 2009-01-26, kai, pasak pareiškėjos, ji sužinojo apie 1978-05-05 nutartį, negali būti atskaitos tašku nustatant sužinojimo terminą apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą.

Apeliantės cituojamomis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-3-233/2004, Nr. 3K-3-515/2007, kuriose teismas, analizuodamas Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto procesinio termino atnaujinimo galimybę, ir pažymėdamas, kad esant susidariusiai išskirtinei netoleruotinai teisinei situacijai, kai asmenų teisė, dėl kurios gynybos jie kreipėsi į teismą, iš esmės lieka neapginta, o ją ginti įprastine tvarka yra negalima, konstatavo žemesniųjų instancijų teismų teisę Civilinio proceso kodekso 371 straipsnio nustatyta tvarka spręsti praleisto Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino atnaujinimo klausimą ir dėl to priimti atitinkamą procesinį sprendimą, nėra pagrindo remtis nagrinėjamu atveju, nes tokios išskirtinės teisinės situacijos nėra nustatyta, taigi šiuo atveju proceso atnaujinimo galimybė yra ribojama įstatyme nustatyto prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų. Kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, esant neribotai termino atnaujinimo galimybei, tai pažeistų teisinių santykių dalyvių teisėtus lūkesčius ir teises, normalią civilinių santykių raidą.

Viena iš sąlygų procesui atnaujinti – Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, per kurį asmuo gali kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti procesą. Siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba. Civilinio proceso kodekso 368 straipsnio 1 dalyje nustatyto prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino praleidimas yra pagrindas atmesti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą ( Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, jog įstatymas termino skaičiavimą sieja ne su galėjimu (galimybės turėjimu), bet su turėjimu sužinoti apie proceso atnaujinimo pagrindą sudarančias aplinkybes.

Teismo išvada, kad nėra pagrindo atnaujinti termino, yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais bei kitais duomenimis. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėja kreipdamasi į teismą su prašymu dėl proceso atnaujinimo praleido terminą prašymui atnaujinti procesą paduoti, nes objektyviai apie 1978-05-05 nutartį ji sužinojo ar turėjo sužinoti dar tais pačiais metais, tuo labiau, kad ji, būdama šioje byloje dalyvaujančiu asmeniu (atsakove), turėjo domėtis bylos eiga ir jos rezultatais, ir atnaujinti tokio termino nėra pagrindo, nes suėjo naikinamasis terminas. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nutarties pagrindu yra įregistruotos pareiškėjos nuosavybės teisės nekilnojamojo turto registre, ką galėjo padaryti tik ji, arba jos įgaliotas asmuo.

Atskirojo skundo argumentai dėl proceso atnaujinimo pagrindo Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 p. pagrindu yra atmestini kaip neturintys įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti yra praleistas ir nėra pagrindo jo atnaujinti, todėl vien tokios sąlygos nebuvimas yra pakankamas atmetant prašymą dėl proceso atnaujinimo Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Pagal Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 2 dalį, priėmęs prašymą atnaujinti procesą, teismas išsiunčia prašymo nuorašus šalims ir tretiesiems asmenims ir paskiria prašymo atnaujinti procesą nagrinėjimo teismo posėdyje datą <...>. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad išnagrinėjęs teismo posėdyje prašymo atnaujinti procesą klausimą ir nustatęs, kad prašymas paduotas nepraleidus termino, nustatyto šio Kodekso 368 straipsnyje, ir pagrįstas 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, teismas nutartimi atnaujina procesą ir paskiria bylos nagrinėjimo teismo posėdyje datą arba nutartimi procesą atnaujinti atsisako, jeigu konstatuoja, kad yra šioje dalyje nurodyti trūkumai <...>.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos M. T. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo, jo priėmimo klausimą išsprendė rezoliucija – jį priėmė (b.l. 3). Priėmęs prašymą dėl proceso atnaujinimo teismas 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi nutarė prašymą atnaujinti procesą skirti nagrinėti teismo posėdyje 2009-06-09. 2009-07-10 nutartimi teismas pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti atmetė.

Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui nutartimi atmetus prašymą atnaujinti terminą pareiškimui dėl proceso atnaujinimo pateikti, buvo netinkamai pritaikyta procesinė teisės norma, reglamentuojanti prašymo dėl proceso atnaujinimo nagrinėjimą teismo posėdyje, kadangi teismui konstatavus, jog prašymas yra paduotas praleidus terminą, nustatytą Civilinio proceso kodekso 368 straipsnyje, teismas nutartyje nepasisakė dėl prašymo dėl proceso atnaujinimo išsprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalį teismas, konstatavęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus trūkumus – šiuo atveju – kad praleistas įstatymo nustatytas terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, turi priimti nutartį, kuria atsisako atnaujinti procesą, kolegija sprendžia, kad yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo nutartį, nurodant joje, jog atmetamas pareiškėjos M. T. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Apeliantės atskirojo skundo argumetnas, kad teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo išsprendė ir priėmė skundžiamą teismo nutartį net neišsireikalavęs ginčo nutarties ir 1978 m. metais išnagrinėtos bylos, kurioje ši nutartis buvo priimta, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos teismo nutarties, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos, į bylą buvo pateikta Vilniaus m. Tarybų rajono liaudies teismo 1978 m. gegužės 5 d. nutarties kopija, patvirtinta notariškai, o kadangi teismas nenagrinėjo su proceso atnaujinimo pagrindu susijusių klausimų ir neatnaujino termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti, o išsireikalauti pareiškėjos nurodomos civilinės bylos teismas negalėjo dėl objektyvios priežasties, nes šios civilinės bylos saugojimo terminai pagal tai reglamentuojančius teisės aktus yra pasibaigę, todėl jos nėra išlikę.

Dėl nurodytų teismo padarytų procesinės teisės normų pažeidimų skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis keistina, o atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 p.).

Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, iš jos priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 8,60 Lt, į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p., 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 straipsniais, kolegija

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartį pakeisti, ją papildant:

„atmesti pareiškėjos M. T. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės K. Z. ieškinį atsakovei M. T. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimo dalies pripažinimo negaliojančiu, nuosavybės teisės į dalį namo pripažinimo“.

Priteisti iš M. T. P. , a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 8,60 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Kolegijos pirmininkė Romualda JanovičienėKolegijos teisėjai Andžej MaciejevskiTatjana Žukauskienė