- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-12-18
- Bylos Nr.
- I-2470-162/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-01656-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Gumuliauskienė
- Atsakovas
- M. L.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
2015 m. gruodžio 7 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui M. L.dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 3651,59 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už turto objektus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) (garažą, kontrolės punktą, medienos apdirbimo dirbtuves ir tris sandėlius) bei turto objektą – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (su vėlesniais pakeitimais), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. Vietinė rinkliava skaičiuojama tiems asmenims, kurie nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu valdo nekilnojamąjį turtą, o konkretus dydis apskaičiuojamas priklausomai nuo nekilnojamojo daikto pagrindinės tikslinės naudojimo paskirties. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Nurodo, kad vietinė rinkliava atsakovui apskaičiuota pagal viešojo registro duomenis, pagal kuriuos jis yra nekilnojamųjų daiktų adresu (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) savininkas.
Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b. l. 49), atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas prašyme nurodė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Atsakovas M. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad vietinę rinkliavą už turto objektus – butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), bei kontrolės punktą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo, o kitais turto objektais, t. y. medienos apdirbimo dirbtuvėmis, garažu ir trimis sandėliais nesinaudoja. Atsiliepime (b. l. 26-27) atsakovas nurodė, kad AB „Lesto“ duomenimis turto objektuose (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2008 m. gruodžio 8 d. iki 2015 m. spalio 1 d. buvo suvartota 3 923 kWh elektros energijos (t. y. per vieną mėnesį apie 47,26 kWh.). AB „Klaipėdos vanduo“ pažymoje nurodyta, kad penkerius metus vanduo nebuvo vartojamas. Vandens įvadas į objektą atjungtas, o apskaitos skaitiklis nuimtas. Atsakovo teigimu, patalpos yra tuščios, jokia gamyba nevyksta, o šiukšlės susidaro tik sargų namelyje, už kurį pastoviai vietinę rinkliavą sumoka.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama pareiškėjo atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.
Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtinti (Nuostatų redakcijos 2008 m. gruodžio 23 d. Nr. T2-426; 2010 m. gegužės 6 d. Nr. T2-114; 2010 m. lapkričio 25 d. Nr. T2-330; 2011 m. spalio 27 d. Nr. T2-345; 2012 m. kovo 29 d. Nr. T2-86; 2012 m. liepos 26 d. Nr. T2-200; 2012 m. spalio 23 d. Nr. T2-251) (minėti aktai skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt ir rinkliavos administratoriaus tinklapyje www.kratc.lt). Pagal Nuostatų aktualios redakcijos 3 punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, išskyrus Lietuvos banką bei įmones turinčias Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus, kuriuose nustatyti atliekų tvarkymo reikalavimai negali būti įvykdyti savivaldybės organizuojamoje komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Pagal Nuostatų V skyrių ir Nuostatų 1 priedą vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal vietinės rinkliavos mokėtojui priklausančio ar kitu teisėtu pagrindu valdomo nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-334/2014 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 50/26264 (b. l. 9-10) nustatyta, kad atsakovui pagal 2008 m. gruodžio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartį nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 55,10 kv. m. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu Nr. 50/112361 (b. l. 11-14) nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise taip pat priklauso pastatai, esantys (duomenys neskelbtini) (medienos apdirbimo dirbtuvės, garažas, trys sandėliai ir kontrolės punktas). Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-2968 (b. l. 5-8) patvirtina, kad vietinės rinkliavos įsiskolinimas už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2014 m. vasario 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra 14,39 Eur. Minėta pažyma taip pat nustatyta, kad įsiskolinimas už nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), yra toks: 1) 3 101,03 Eur už medienos apdirbimo dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; 2) 341,35 Eur už garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; 3) 63,89 Eur už sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; 4) 82,76 Eur už sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; 5) 36,06 Eur už sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.; 6) 12,11 Eur už kontrolės punktą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d
Atsakovo teigimu, jis neprivalo mokėti vietinės rinkliavos už turto objektus (duomenys neskelbtini), nes jais nesinaudojo (išskyrus kontrolės punktą) ir teikė prašymus dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovas pateikė įrodymus, kad už turto objektą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei turto objektą – kontrolės punktą, esantį (duomenys neskelbtini), vietinė rinkliava sumokėta (b. l. 53, 55). Pareiškėjas teismui paaiškino, kad administracinę bylą nagrinėjant teisme, atsakovas sumokėjo 14,39 Eur vietinę rinkliavą už butą adresu (duomenys neskelbtini) bei 12,11 Eur už kontrolės punktą adresu (duomenys neskelbtini), todėl prašo iš atsakovo priteisti 3 625,09 Eur nesumokėtą vietinę rinkliavą už kitus turto objektus adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 76-77).
Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas), patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154, 4.2 punktas numato, kad tais atvejais, kai nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas visus praėjusius kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais (nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.), vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti taikoma nulinė vietinė rinkliava. Pagal minėto Aprašo 8 punktą vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus kalendorinius metus nenaudojo nuosavybės teise ar kita teise priklausantį nekilnojamąjį turtą ir pageidauja, kad jam būtų pritaikyta nulinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC pateikia rašytinį prašymą dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus: 8.1. AB“Lesto“ informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.2. AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją (turtiniam vienetui) apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d.; 8.3. jei nekilnojamojo turto objektas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, statybos ir griovimo atliekų sutvarkymo faktą įrodančius dokumentus; 8.4. kitus faktines aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Vietinės rinkliavos mokėtojų pateiktus prašymus nagrinėja Miesto ūkio departamentas (Aprašo 11 punktas). Aprašo 15 punktas numato, kad sprendimas taikyti nulinę vietinę rinkliavą 4.2 punkte nustatyta tvarka priimamas, jei pateikti dokumentai patvirtina, kad vietinės rinkliavos mokėtojo nuosavybės ar kita teise priklausančiame nekilnojamajame turte sunaudota ne daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir 1 m³ vandens per metus. Sprendimą tenkinti vietinės rinkliavos mokėtojo prašymą dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo priima savivaldybės administracijos direktorius (Aprašo 15 punktas), o Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentas turi teisę priimti sprendimus netenkinančius mokėtojų prašymo taikyti kitą metinę vietinę rinkliavą (Aprašo 32.1 punktas).
Pareiškėjas paaiškinime dėl vietinės rinkliavos apskaičiavimo (b. l. 57) nurodė, kad Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centre nėra užregistruota atsakovo prašymų nei dėl kitos metinės vietinės rinkliavos taikymo, nei dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo 2009-2014 metų laikotarpyje.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro pateiktais duomenimis atsakovas M. L. 2015 m. lapkričio 4 d. raštu (b. l. 58) kreipėsi į pareiškėją dėl nekilnojamojo turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini), apmokestinimo vietine rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras 2015 m. lapkričio 17 d. raštu Nr. (8.5)-5R-3762 „Dėl vietinės rinkliavos“ išaiškino pareiškėjui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo, kuriame yra nurodyta nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo tvarka, nuostatas. Nurodė, kad pagal Aprašo nuostatas vietinės rinkliavos mokėtojas, kuris visus kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, nenaudojo nuosavybės ar kita teise priklausantį turtą ir pageidauja, kad jam būtų pritaikyta nulinė metinė vietinė rinkliava, ne vėliau kaip iki einamųjų metų kovo 31 d. KRATC turi pateikti rašytinį prašymą dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo ir šiuos nekilnojamojo turto nenaudojimo faktą patvirtinančius dokumentus: AB „Lesto“ ir AB „Klaipėdos vanduo“ informaciją apie sunaudotą elektros ir vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus. Pažymėta, kad atsakovui mokėjimo pranešimai už objektus (duomenys neskelbtini) buvo siunčiami kiekvienais metais ir apie susidariusią skolą atsakovas buvo informuotas, todėl turėjo galimybę kreiptis dėl nulinės vietinės rinkliavos taikymo, tačiau to nepadarė, todėl pradėta susidariusios skolos išieškojimo procedūra.
Pareiškėjas nurodė, kad mokėjimo pranešimai atsakovui buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), nes ½ dalis buto iki 2014 m. rugpjūčio 8 d. priklausė atsakovui ir šią aplinkybę patvirtina Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 61A-62). Atsakovo paaiškinimu teismo posėdyje nustatyta, kad šiuo metu minėtas butas priklauso jo sutuoktinei ir dukroms. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad tik teismui užklausus, kokiu pagrindu mokėjimo pranešimai buvo siunčiami adresu (duomenys neskelbtini), buvo patikrintas šio nekilnojamojo turto registras ir tapo žinomi pasikeitę nekilnojamojo turto nuosavybės duomenys, apie kurių pasikeitimą buvę savininkai ir esami savininkai neinformavo pareiškėjo (Nuostatų 43.3 punktas).
Byloje aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas Aprašo nustatytais terminais ir tvarka dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo nesikreipė, mokėjimo pranešimai jam buvo siunčiami nepažeidžiant Nuostatuose numatytos tvarkos. Sprendžiama, kad pareiškėjas teisėtai ir pagrįstai apskaičiavo atsakovui mokėtiną vietinę rinkliavą už turto objektus adresu (duomenys neskelbtini).
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą administracinių teismų praktiką šios kategorijos bylose, turto paskirtis ir plotas yra tie parametrai, kurie paprastai daro tiesioginę įtaką komunalinių atliekų kiekiui, susidarančiam šį objektą naudojant, valdant ar juo disponuojant, kas neatsiejama nuo pareigos sumokėti vietinę rinkliavą. Galimas nesinaudojimas nekilnojamuoju turtu ar naudojimasis šiuo turtu tik atitinkamu laiko tarpu, galėtų lemti lengvatos taikymą ar atleidimą nuo vietinės rinkliavos mokėjimo, kurių klausimą sprendžia kompetentingas viešojo administravimo subjektas, bet ne teismas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. spalio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-2157/2013, 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2156/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-33/2015).
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo vietinės rinkliavos įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio bylose yra akcentavęs, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tame tarpe rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai) paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reglamentuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Atitinkamai Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl šiam klausimui spręsti turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos (pvz., 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2346/2012; 2012 m. spalio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-2405/2012; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015, 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A01785-573/2015 ir kt.), kad šiuo atveju taikytina Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 68 straipsnio 1 dalis, kurioje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kada pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 d. Kartu akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex-officio (savo iniciatyva) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A15-485/2005 ir kt.).
Atsižvelgus į minėtas nuostatas ir įvertinus nagrinėjamo ginčo pobūdį, spręstina, kad MAĮ 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra sietina su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje A-1360-575/2015, 2015 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-899-442/2015).
Pareiškėjas į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo kreipėsi 2015 m. rugsėjo 18 d. ir ši data laikytina MAĮ 68 straipsnyje nustatyto termino skaičiavimo pradžia. Todėl, vadovaujantis nustatytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovo priteistina vietinė rinkliava apskaičiuojama už einamuosius metus (2015 metus) ir penkerius praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus pagal nuo 2015 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d.
Įvertinus, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už turto objektą – medienos apdirbimo dirbtuves už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d., už turto objektą – du sandėlius už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. bei už turto objektą – garažą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d., esančius (duomenys neskelbtini), yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, todėl prašymas priteisti vietinę rinkliavą už šį laikotarpį atmestinas kaip nepagrįstas.
Byloje pateikta pažyma apie skolą dėl vietinės rinkliavos įrodo, kad atsakovui už medienos apdirbimo dirbtuves (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d. apskaičiuotas 697,99 Eur įsiskolinimas; už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. sausio 1 d už turto objektus: garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 4,63 Eur, sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 1,72 Eur bei sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – 2,31 Eur įsiskolinimas.
Teismui konstatavus, kad yra pasibaigęs įvardijamų sumų, t. y. 706,65 Eur priverstinio išieškojimo senaties terminas, reikalavimas šioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas, todėl atitinkamai mažintina priteistinos vietinės rinkliavos suma už nekilnojamojo turto objektus (duomenys neskelbtini) (medienos apdirbimo dirbtuves, garažą bei du sandėlius) iki 2 918,44 Eur (3 625,09 Eur – 706,65 Eur).
Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu prašymas tenkintinas iš dalies, priteisiant iš atsakovo pareiškėjui 2 918,44 Eur vietinės rinkliavos įsiskolinimą.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 4 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 2 918,44 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniolika eurų ir 44 centus) nesumokėtą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Kitoje dalyje prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.