- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-29
- Bylos Nr.
- ATP-1078-626/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vitalija Norkūnaitė
- Pažeidėjas
- J. T.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Vitalija Norkūnaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo J. T. atstovo advokato J. E. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo, kuriuo nutarta panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. birželio 2 d. nutarimo dalį dėl J. T. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 86 str. 1 d. ir 51³ str. 20 d. ir šioje dalyje bylą nutraukti,-
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. birželio 2 d. nutarimu J. T. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 51² str. 2 d., 51³ str. 20 d. ir 86 str. 1 d., ir jam, vadovaujantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. paskirta galutinė nuobauda 2000 Lt bauda.
Šalies argumentai
Nesutikdamas su priimtu nutarimu, J. T. atstovas advokato padėjėjas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su skundu prašydamas panaikinti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. birželio 2 d. nutarimą ir bylą nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu iš dalies tenkino administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo skundą, panaikino Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. birželio 2 d. nutarimo dalį dėl J. T. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos ATPK 86 str. 1 d. ir 51³ str. 20 d. ir šioje dalyje bylą nutraukė.
Vilniaus apygardos teisme gautas J. T. atstovo advokato J. E. apeliacinis skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimo dalį, kuria paliktas galioti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros 2014 m. birželio 2 d. nutarimas dėl J. T. nubaudimo pagal ATPK 51² str. 2 d. ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nurodo, kad J. T. savo skunde dėl Vilniaus RAAD priimto nutarimo įrodė, jog ATPK 51² str. 2 d. įtvirtinti veiksmai buvo atlikti būtinojo reikalingumo būklėje, nes atliekų perviršio pagal TIPK leidimą nebuvo kur kitur realizuoti, tačiau teismas to visiškai nevertino. Tiksliau, skunde buvo nurodyta, kad neegzistavo ir neegzistuoja kita alternatyvi vieta priduoti mišrias statybines ir griovimo atliekas Vilniaus regione, todėl, siekiant išvengti situacijos, kai statybas vykdantys subjektai savo atliekas veža į pamiškes, paupius ar kitas vietas, buvo nuspręsta apsaugoti gamtą ir apsaugant viešąjį interesą šias atliekas priiminėti.
Be to, nebuvo atsižvelgta ir į Vilniaus RAAD veiksmus nagrinėtoje situacijoje, o būtent tai, kad pats Vilniaus RAAD matydamas visą situaciją ir gaudamas ataskaitas apie priimamus bei laikomus atliekų kiekius, nuo pat pradžių absoliučiai nieko nedarė - pripažino būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimo faktą. Dar daugiau, Vilniaus RAAD net 2014 m. gegužės 21 d. išduodamas privalomąjį nurodymą įpareigojo UAB „(duomenys neskelbtini)” tik sutvarkyti priimtas atliekas, tačiau neuždraudė atliekų priėmimo, nors jų kiekis ir viršijo TIPK leidimo sąlygas. Šio fakto teismas taip pat visiškai neanalizavo ir į jį neatsižvelgė nepagrįstai, nors tai neabejotinai patvirtino būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimą.
Taip pat nurodo, kad teismas skundžiamame nutarime visiškai nevertino ir neatsižvelgė į UAB „(duomenys neskelbtini)” veiksmus siekiant išvengti susiklosčiusios padėties. UAB „(duomenys neskelbtini)” ne tik priiminėjo atliekas ir būtinojo reikalingumo būklėje padarė ATPK 51² str. 2 d. pažeidimą, bet ir aktyviai veikė, kad susidariusi situacija būtų išspręsta kaip galima greičiau. Problemas UAB „(duomenys neskelbtini)s” sprendė komunikuodama tiek su Vilniaus RAAD, tiek su Vilniaus miesto savivaldybe, o taip pat įsigijo šalia aikštelės esantį žemės sklypą, kuriame planuoja vykdyti veiklos plėtrą, atliko PAV atrankos procedūras, kreipėsi dėl TIPK leidimo ir įvykdė eilę kitų veiksmų, kurie buvo nurodyti tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek ir procesiniuose dokumentuose.
Pažymi, kad teismas visiškai neatsižvelgė ir į tai, jog buvo padarytas tik formalus pažeidimas, kuris nesukėlė jokios realios žalos gamtai. Tuo tarpu šiuo metu sustabdžius UAB „(duomenys neskelbtini)” veiklą, atliekos neabejotinai yra vežamos į pamiškes, paupius ar kitas aplinkosauginiu požiūriu jautrias vietas.
Atsiliepimas
Vilniaus regiono Aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjas M. P. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti.
Nurodo, kad T. skunde dėstomi teiginiai dėl ATPK 51² str. 2 d. pažeidimo nebuvimo, esant būtinajam reikalingumui, yra niekiniai. Pažymi, jog įmonės veikla - atliekų tvarkymas. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” savo veiklą nukreipiant netinkama linkme, t. y., kaupiant ir saugant atliekas, o ne jas, vadovaujantis teisės aktuose įtvirtintais reikalavimais, tvarkant, išskirtinai savo veiksmais pati nulėmė aplinkybę, jog buvo laikoma daugiau, nei tai numatyta Vilniaus RAAD išduotame TIPK leidime, mišrių statybinių ir griovimo atliekų kiekio. Taigi aplinkybės, jog įmonė savitiksliai netvarkė atliekų, o jas kaupė, nors galėjo pasirinkti kitą elgesio variantą, negalima vertinti kaip būtinojo reikalingumo.
Taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde nurodomas akivaizdžiai paradoksalus teiginys, esą mišrių statybinių ir griovimo atliekų kiekiai aikštelėje buvo viršyti tik dėl to, kad buvo siekiama apsaugoti gamtą. Atkreipia dėmesį į tai, jog bendrijos aplinkos apsaugos politikos tikslai ir principai yra taršos prevencija ir mažinimas bei jos šalinimas, teikiant pirmenybę intervencijai į taršos šaltinį ir protingam gamtos išteklių valdymui, laikantis principo „teršėjas moka”. Vadovaujantis šiuo principu, teisės aktai nustato priemones, įskaitant ir atliekų tvarkymą, skirtas užkirsti kelią teršalų išmetimui į orą, vandenį ir žemę. Teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, kad nė vienas naujas įrenginys nebūtų eksploatuojamas be leidimo dėl tam tikrų teršalų išmetimo į orą, vandenį ar dirvožemį. Pažymi, kad į visus išduotus ir pakeistus leidimus turi būti įtraukiama detali informacija apie oro, vandens ir žemės apsaugos priemones, kurių buvo imtasi. Leidimų išdavimo reikalavimai numatyti ir jau eksploatuojamiems įrenginiams. Į TIPK leidimą yra įtraukiamos teršalų, kurie gali būti dideliais kiekiais išmetami iš atitinkamo įrenginio, išmetimo ribinės vertės, atsižvelgiant į jų savybes ir į galimybę pernešti taršą iš vienos terpės į kitą (vandenį, orą ir žemę). Atkreipia dėmesį į tai, kad dėl laisvo prieinamumo prie informacijos apie aplinką, turi būti imamasi reikiamų priemonių garantuoti, kad prašymai išduoti leidimus naujiems įrenginiams arba esminiams jų pakeitimams kurį laiką būtų prieinami visuomenei, kad ši galėtų pareikšti savo nuomonę prieš kompetentingai institucijai priimant sprendimą. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, jog TIPK leidimo išdavimo tvarka ir jame įtvirtintų normatyvų laikymasis užtikrina aplinkos apsaugos branduolį - yra siekiama mažinti aplinkos taršą.
Pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodomi teiginiai, esą UAB „(duomenys neskelbtini)” Vilniaus RAAD buvo išreiškusi pozicija, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” turi priimti mišrias statybines ir griovimo atliekas, kadangi to nedarant atsiras realus pavojus gamtai - kils ekologinės ir aplinkosauginės problemos, yra akivaizdžiai niekiniai. Tokia Vilniaus RAAD pozicija prieštarautų viešąjį interesą užtikrinančio juridinio asmens pareigai - rūpintis aplinkos apsauga. Akivaizdu, jog Vilniaus RAAD negalėjo išreikšti tariamos pozicijos nesilaikyti TIPK įtvirtintų reikalavimų, paneigiant vieną pagrindinių - atsakomybės neišvengiamumo principą. Pažymi, kad aplinkybė, jog bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus RAAD su prašymais imtis veiksmų dėl šios situacijos, nepaneigia administracinės teisės pažeidimo, nurodyto ATPK 51² str. 2 d. sudėties. Vien faktas, jog įmonė kreipėsi į atitinkamas institucijas, negali būti vertintas teigiamai, jei pastaroji toliau vykdė veiklą sąmoningai pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus ir tikintis, jog kreipimasis eliminuos kaltę daromame administraciniame teisės pažeidime. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus RAAD į juridinių asmenų kreipimąsi atsako operatyviai, teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nors apelianto atstovas savo kaltės dėl J. T. inkriminuoto administracinio teisės pažeidimo neginčija, tačiau nurodo, kad teisės pažeidimas buvo padarytas esant būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl jo atžvilgiu turėjo būti taikytos Lietuvos Respublikos ATPK 17 str. nuostatos ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.
Lietuvos Respublikos ATPK 17 str. numatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kitose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinojo reikalingumo būklėje, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai, jeigu šis pavojus tomis aplinkybėmis negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padarytoji žala yra mažiau reikšminga negu išvengtoji žala.
Pagal suformuotą teismų praktiką tam, kad būtinasis reikalingumas būtų teisėtas, jis turi atitikti penkias būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos – tai: 1) gręsiantis pavojus valstybinei ar viešajai tvarkai, nuosavybei, piliečių teisėms ir laisvėms bei nustatytai valdymo tvarkai; 2) gręsiantis pavojus turi būti realus; 3) gręsiantis pavojus turi būti akivaizdus; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis; 5) padarytoji žala turi būti mažiau reikšminga negu išvengtoji žala. Pažymėtina, kad būtinasis reikalingumas yra teisėtas tik esant visoms sąlygoms.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu bei atsižvelgęs į apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus konstatuoja, kad šiuo atveju nei viena iš minėtų teisėto būtinojo reikalingumo sąlygų neegzistuoja.
Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nėra pagrindo pripažinti, kad UAB „Bionovus“ veiklavietėje mišrių statybinių ir griovimo atliekų 2014 m. kovo pabaigoje laikant 358 998,09 tonų, kai pagal TIPK leidimo Nr. VR-4.7-V-01-187 atliekų tvarkymo veiklos nutraukimo planą įmonė gali laikyti ne daugiau 225 000 tonų šių atliekų, buvo siekiama išvengti situacijos, kai statybas vykdantys subjektai savo atliekas veža į pamiškes, paupius ar kitas vietas. Toks apelianto argumentas vertintinas tik kaip niekuo nepagrįsta prielaida, nes byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad sustabdžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą, būtų neišvengiamai atsikratoma statybinėmis medžiagomis tik tam neleistinose ir aplinkosaugos pareigūnų požiūriu „jautriose“ vietose ir tokia situacija akivaizdžiai bei realiai keltų pavojų valstybinei ar viešajai tvarkai, kitų asmenų teisėms ir laisvėms ir, kad už aplinkosaugą atsakingi asmenys negalėtų kitomis priemonėmis suvaldyti tokią situaciją. Taigi, šiuo atveju sutiktina su apylinkės teismo išvada, jog būtinasis reikalingumas dėl menamo ir neatsiradusio realybėje pavojaus, nėra galimas.
Sutiktina su Vilniaus RAAD atstovo pozicija, kad ta aplinkybė, jog bendrovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus RAAD su prašymais imtis veiksmų dėl statybinių atliekų kiekio perviršio ir jo atsiradimo priežasties UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietėje, nepaneigia administracinės teisės pažeidimo, nurodyto ATPK 51² str. 2 d. sudėties. Vien faktas, jog įmonė kreipėsi į atitinkamas institucijas, negali būti vertintas teigiamai, jei pastaroji toliau vykdė veiklą sąmoningai pažeidžiant aplinkosauginius reikalavimus ir tikintis, jog kreipimasis eliminuos kaltę daromame administraciniame teisės pažeidime. Atkreipia dėmesį, kad Vilniaus RAAD į juridinių asmenų kreipimąsi atsako operatyviai, teisės aktuose nustatyta tvarka ir terminais.
Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutarimą apeliaciniame skunde nurodomais motyvais.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. nutartį palikti nepakeistą ir J. T. atstovo advokato J. E. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.