Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą teikiančios institucijos biudžetinės įstaigos (toliau – ir BĮ) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus įgaliotajai atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, vaizdo konferencijos būdu, išnagrinėjo ieškovės K. G. ieškinį atsakovui A. P. dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo, išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė ieškiniu prašo: 1) Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3026-675/2022 dalyje, kurioje nustatyta M. P. bendravimo su tėvu A. P. tvarka (nutarties 4 punktas) ir nustatyti naują nepilnametės M. P. bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu A. P. tvarką: Kasdienis bendravimas: Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra M. P. kiekvieną dieną elektroninių ryšių priemonėmis atsižvelgdamas į dukros užimtumą, interesus ir pan. Atsakovas su vaiku kontaktuoja per vaiko turimą el. ryšio priemonę. Bendrauti el. ryšio priemonėmis su vaiku tėvui draudžiama nuo 22 val. 00 min. iki 7 val. 00 min., išskyrus atvejus, kai pats vaikas susisiekia su tėvu. Savaitgalinis bendravimas: Atsakovas turi teisę kas antrą šeštadienį susitikti su savo nepilnamete dukra M. P. ir visą bendravimo laiką, t. y. nuo 12 val. iki 18 val., būti viešosiose vietose (parkas, žaidimų aikštelės, kavinės, kino teatras, kultūrinis renginys, biblioteka ir pan.). Jei atitinkamą šeštadienį vaiko bendravimas su tėvu neįvyksta dėl svarbių aplinkybių, nesusijusių su tėvo negalėjimu bendrauti su vaiku, pvz., vaiko liga, bendravimas nukeliamas į ateinantį šeštadienį. Bendravimas švenčių ir gimtadienių metu: Atsakovas turi teisę paimti mergaitę savo gimtadienio dieną (t. y. birželio 9 d.) iš jos namų nuo 11 val. 00 min. ir grąžinti ją tą pačią dieną 18 val. 00 min. Vaikui esant ugdymo įstaigoje ji paimama tik pasibaigus veiklai atitinkamoje įstaigoje (mokykloje ir pan.). M. P. gimtadienis (gruodžio 20 d,) poriniais metais švenčiamas tėvo namuose (ar išvykus su tėvu), neporiniais metais – su motina. Atsakovas turi teisę paimti mergaitę jos gimtadienio dieną (gruodžio 20 d.) iš jos namų nuo 11 val. 00 min. ir grąžinti ją tą pačią dieną 19 val. 00 min. Vaikui esant ugdymo įstaigoje ji paimama tik pasibaigus veiklai atitinkamoje įstaigoje (mokykloje ir pan.). Poriniais metais M. P. su tėvu praleidžia pirmą Šv. Kalėdų dieną tėvo gyvenamojoje vietoje nuo 11 val. ir į namus vaikas privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 20 val. 00 min. Neporiniais metais M. P. su tėvu praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną tėvo gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. 00 min. ir į namus vaikas privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 19 val. Neporiniais metais M. P. su tėvu praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną tėvo gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. 00 min. ir į namus vaikas privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 19 val. Poriniais metais M. P. su tėvu praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną tėvo gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. 00 min. ir į namus vaikas privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 19 val. Visas kitas šventes, neaptarta aukščiau, M. P. švenčia su motina. Tėvų vienas kito informavimo pareigos: Atsakovas apie planuojamus susitikimus su vaiku, jo paėmimą ieškovei praneša telefonu, rašydamas sms žinutę ar elektroniniu paštu, konkrečiai nurodydamas paėmimo datą, laiką, trukmę, atsakovas privalo pranešti apie būsimą bendravimą ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki bendravimo pradžios. Ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui nedelsiant (bet ne vėliau kaip 1 val. nuo aplinkybių paaiškėjimo) telefonu, rašydama sms ar el. paštu svarbias aplinkybes, dėl kurių tėvas negalės dalyvauti susitikime su mergaite. Atsakovas turi pareigą nedelsiant (bet ne vėliau kaip per 1 val.) informuoti ieškovę apie vaiko sveikatos būklę jų bendravimo metu, jei pastebimi neigiami jos pakitimai, pavojingi vaiko sveikatai ar gyvybei. Kitos bendravimo tvarkos, dalyvavimo vaiko auklėjime nuostatos: Atsakovas neturi teisės išsivežti mergaitės iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apie tai neinformavęs vaiko motinos ir negavęs raštiško jos sutikimo. Atsakovas neturi teisės bendrauti su vaiku būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų. Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, jų kontaktams, nedelsiant (ne vėliau kaip 1 d. nuo gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimo) bylos šalys viena kitą apie tai informuoja. Vaiko tėvai turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus, išlaikant bendravimo trukmės proporcijas, laikantis esminių sutarties principų; 2) Priteisti iš atsakovo išlaidas valstybei už ieškovei teiktą antrinę teisinę pagalbą.

1.1. Ieškinyje yra nurodyta, kad atsakovas teismo patvirtintos sutarties nesilaikė nuo pat pradžių. Vaikui išlaikymo nemokėjo ir nemoka. Nustatytos konkrečios bendravimo tvarkos taip pat nesilaikė, visada elgėsi taip, kad gali bendrauti su vaiku, kada jis nori ir gali. Dukra pas tėvą neviešėdavo kas antrą savaitgalį, neišbūdavo pas atsakovą per atostogas tiek laiko, kiek numatyta nutartyje ir pan. Atsakovas dukrą pas save paimdavo kas antrą mėnesį ir rečiau, keldavo priekaištus, jog neva ieškovė nesilaiko bendravimo tvarkos, netikėdavo, jog vaikas kartais sirgdavo ir pan. Iš esmės atsakovas vaiko atžvilgiu nevykdo jokių pareigų, išskyrus tai, jog pageidauja susitikti su dukra jam palankiu ir patogiu metu, nepaisydamas nei nustatytos bendravimo tvarkos, nei vaiko užimtumo, laisvalaikio, sveikatos būklės ir pan. 2023 m. atsakovui Jonavoje buvo siūlyta specialistų pagalba, bet jis jos atsisakė, susitikimų su vaiku metu dažnai girtauja;

1.2. Pažymėjo, kad M. P. namo iš tėvo ne kartą buvo parvežta nesipraususi, dvokianti rūkalais ir pan. Vaikas, grįžęs, skundžiasi ieškovei, jog tėvas kurį laiką pabūna su ja, o tada prisiperka alkoholinių gėrimų ir geria su pasikviestais draugais arba sugyventine A. visai nepaisydamas, jog teismo nutartyje buvo numatyta, kad atsakovas neturi teisės bendrauti su vaiku būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų;

1.3. Paaiškino, kad buvo net keli atvejai, kai M. P. verkdama skambindavo ieškovei ir prašydavo kuo greičiau ją paimti iš tėvo, nes pastarasis vartoja alkoholį ir pykstasi su draugais arba mušasi su savo sugyventine A. Tuomet ieškovė turėdavo palikti visus savo reikalus ir vykti į (duomenys neskelbtini) pasiimti dukros iš nesaugios vaikui aplinkos – tėvo namų. Pati M. P. dėl tokio atsakovo elgesio labai išgyvena, patiria stresą. Kad paimti vaiką iš tėvo, buvo kviečiami policijos pareigūnai, mergaitė ne sykį buvo jai svetimų ir girtų vyrų aplinkoje;

1.4. Atkreipė dėmesį, kad kadangi toks vaiko teises pažeidžiantis elgesys iš atsakovo pusės buvo nevienkartis, tai po įvykio 2025 m. gegužės mėnesį, kai vaikas vėl buvo paimtas iš neblaivaus tėvo, nutarta kreiptis į teismą dėl bendravimo tvarkos keitimo. Atsakovas nesupranta, jog savo nederamu elgesiu (girtavimu prie vaiko, smurtavimu prieš draugus, sugyventinę) neigiamai veikia patį vaiką, kad dukra dėl to patiria stresą ir pan. 2025 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovei M. P. nurodė, jog tėvo bijo, nes kai būna pas jį, tėvas vartoja alkoholį ir mušasi su draugais arba muša savo draugę. Akivaizdu, vaiko tėvas nesilaikė taikos sutartimi sutartų sąlygų, susijusių su bendravimu su dukra, ir toliau tokia situacija negali tęstis, nes grubiai pažeidžiamos nepilnametės M. P. teisės bei teisėti interesai, taigi, nustatyta bendravimo tvarka keistina;

1.5. Kaip minėta, dabartinė M. P. bendravimo tvarka su atsakovu nėra tinkama vaikui, nes kai tik tėvas paima vaiką pas save, tai mergaitę į namus turi parsivežti motina, nes tėvas yra neblaivus. Dukra nori bendrauti su tėvu, tačiau vykti pas jį į (duomenys neskelbtini) atsisako. Pažymėtina, kad teismas nustato bendravimo tvarką tokią, kokia ji galima pagal esamą situaciją. M. P. su tėvu palaikyti kontaktą nori, bet vykti į jo namus atsisako. Be to, daugkartiniai tėvo išgėrinėjimai parodė, jog jis nededa pastangų keisti vedamą gyvenimo būdą ir tinkami bendrauti su vaiku (el. b. l. 1–6).

2. Atsakovas teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį.

3. Išvadą teikianti institucija BĮ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kuriame nurodė, kad Tarnyba atsižvelgdama į K. G. ieškinyje siūlomą bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. P. tvarką, ieškovės siekį užtikrinti vaiko ryšio su abiem tėvais palaikymą ir vystymą, bendravimo tvarkos konkretumą, vertina, kad ieškovės prašoma nustatyti naujoji atsakovo A. P. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. P. tvarka be nakvynių šiai dienai yra aiški vykdymui bei iš esmės nepažeidžia nepilnametės M. P. geriausių interesų, nes leis užtikrinti nepilnamečio vaiko gyvenimo ritmo ir emocinį stabilumą. Pakeitus bendravimo tvarką bus užtikrinami geriausi nepilnamečio vaiko interesai ir poreikiai (el. b. l. 47–53, 82–86).

4. Teismo posėdyje ieškovė palaikė ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad beveik visada nepilnametės dukros rūbai smirda rūkalais jai grįžus iš atsakovo. Nurodė, kad šiuo metu dukra yra pametusi telefoną, todėl atsakovas negali šiuo metu su ja susisiekti. Pažymėjo, kad ieškovė būdama su nepilnamete dukra nevartoja alkoholio. Sausio 17 d. ir kovo 14 d. atsakovas buvo atvažiavęs aplankyti dukrą. Nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja (el. b. l. 130).

5. Teismo posėdyje ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytais motyvais (el. b. l. 130).

6. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad nesutinka su ieškiniu. Papildomai paaiškino, kad buvo neblaivus, kai buvo atsivežęs vaiką, buvo problemų ir buvo pavartojęs alkoholio. Nurodo, kad gailisi ir žinojo, kad taip negalima. Teigia, kad kai dabar susitinka su dukra ir jos paklausia, ar norėtų atvykti pas atsakovą, dukra atsako, kad norėtų. Nustatytos laikinos bendravimos tvarkos nevisada laikėsi, nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja dažnai. Atvažiuoja su vaiku pabūti, kai turi pinigų, siūlomos bendravimo tvarkos negalėtų laikytis dėl finansų. Ateityje žada su vaiku bendrauti taip, kaip buvo anksčiau. Šiuo metu nedirba, nes atleido iš darbo dėl etatų mažinimo ir išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia. Nuo alkoholizmo nesigydo (el. b. l. 130).

7. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos įgaliotoji atstovė palaikė išvadą joje išdėstytais motyvais (el. b. l. 131).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkinamas visiškai.

Dėl teismo sprendimu nustatytos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos pakeitimo

8. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, yra asmeninio pobūdžio jų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai ne tik nėra kliudoma šiam bendravimui, bet ir pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant, įvykdymą. Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas nustatant bendravimo tvarką reiškia, kad tėvui, negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku (dėl vietos, būdo, sąlygų ir pan.), jeigu tai nereikalinga vaiko interesams apsaugoti.

9. CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Tarp vaiko tėvų, gyvenančių skyrium, kilus ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 straipsnyje nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta.

10. Gimimo įraše yra nurodyta, kad M. P., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės ir atsakovo dukra (el. b. l. 25, 26).

11. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3026-675/2022 patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp K. G. ir A. P., 4 punkte buvo nustatyta tokia bendravimo su nepilnamete dukra tvarka: Savaitgalinis bendravimas: Atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį bendrauti su dukra. Tėvas penktadienį pasibaigus dukros ugdymui darželyje ar mokykloje ją pasiima pas save iki sekmadienio 18 val. 00 min. Vaiko kelionės išlaidas pas tėvą ir atgal pas motiną apmoka vaiko tėvas. Bendravimas švenčių ir gimtadienių metu: Atsakovas turi teisę paimti mergaitę savo gimtadienio dieną (t. y. birželio 9 d.) iš jos namų nuo 9 val. 00 min. ir grąžinti ją tą pačią dieną 18 val. 00 min. Vaikui esant ugdymo įstaigoje ji paimama tik pasibaigus veiklai atitinkamoje įstaigoje (darželyje, mokykloje ir pan.). M. P. gimtadienis (gruodžio 20 d.) poriniais metais švenčiamas tėvo namuose (ar išvykus su tėvu), neporiniais metais – su motina. Pagal katalikų tikėjimą religines šventes – Šv. Velykas, Kūčias, Šv. Kalėdas M. P. poriniais metais švenčia su motina, o neporiniais su tėvu. Bendravimas atostogų metu: Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku jo pavasario, vasaros, rudens, žiemos atostogų metu. Bendravimo trukmė ½ minėtų atostogų, išskyrus vaiko vasaros atostogas – per jas vaikas su tėvu bendrauja ne daugiau kaip 30 dienų (šios atostogos gali būti skaidomos). Mergaitės bendravimas su tėvu žiemos atostogų metu yra derinamas su bendravimo tvarka, nustatyta Šv. Kalėdų bei Kūčių metu. Tėvų vienas kito informavimo pareigos: Atsakovas apie planuojamus susitikimus su vaiku, jo paėmimą ieškovei praneša telefonu, skambindamas ar rašydamas žinutę, elektroniniu paštu, konkrečiai nurodydamas paėmimo datą, laiką, trukmę, atsakovas privalo pranešti apie būsimą bendravimą ne vėliau kaip likus dviems dienoms iki bendravimo pradžios. Ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui nedelsiant (bet ne vėliau kaip 1 val. nuo aplinkybių paaiškėjimo) telefonu ar el. paštu svarbias aplinkybes, dėl kurių tėvas negalės dalyvauti susitikime su mergaite. Atsakovas turi pareigą nedelsiant (bet ne vėliau kaip per 1 val.) informuoti ieškovę apie vaiko sveikatos būklę jų bendravimo metu, jei pastebimi neigiami jos pakitimai, pavojingi vaiko sveikatai ar gyvybei. Kitos bendravimo tvarkos, dalyvavimo vaiko auklėjime nuostatos: atsakovas neturi teisės išsivežti mergaitės iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apie tai neinformavęs vaiko motinos ir negavęs raštiško jos sutikimo. Atsakovas neturi teisės bendrauti su vaiku būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų. Pasikeitus vaiko tėvų gyvenamajai vietai, jų kontaktams, nedelsiant (ne vėliau kaip 1 d. nuo gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimo) bylos šalys viena kitą apie tai informuoja. Vaiko tėvai turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgiant į savo planus bei vaiko interesus, išlaikant bendravimo trukmės proporcijas, laikantis esminių sutarties principų (el. b. l. 32–34).

12. CK 3.175 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad pasikeitus aplinkybėms, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos nustatymo.

13. Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarką:

13.1. papildyti “Tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra M. P. kiekvieną dieną elektroninių ryšių priemonėmis atsižvelgdamas į dukros užimtumą, interesus ir pan. Atsakovas su vaiku kontaktuoja per vaiko turimą el. ryšio priemonę. Bendrauti el. ryšio priemonėmis su vaiku tėvui draudžiama nuo 22 val. 00 min. iki 7 val. 00 min., išskyrus atvejus, kai pats vaikas susisiekia su tėvu.”;

13.2. iš “Atsakovas turi teisę kas antrą savaitgalį bendrauti su dukra. Tėvas penktadienį pasibaigus dukros ugdymui darželyje ar mokykloje ją pasiima pas save iki sekmadienio 18 val. 00 min. Vaiko kelionės išlaidas pas tėvą ir atgal pas motiną apmoka vaiko tėvas” į “Atsakovas turi teisę kas antrą šeštadienį susitikti su savo nepilnamete dukra M. P. ir visą bendravimo laiką, t. y. nuo 12 val. iki 18 val., būti viešose vietose (parkas, žaidimų aikštelės, kavinės, kino teatras, kultūrinis renginys, biblioteka ir pan.). Jei atitinkamą šeštadienį vaiko bendravimas su tėvu neįvyksta dėl svarbių aplinkybių, nesusijusių su tėvo negalėjimu bendrauti su vaiku, pvz., vaiko liga, bendravimas nukeliamas į ateinantį šeštadienį.”;

13.3. iš “Bendravimas švenčių ir gimtadienių metu: Atsakovas turi teisę paimti mergaitę savo gimtadienio dieną (t. y. birželio 9 d.) iš jos namų nuo 9 val. 00 min. ir grąžinti ją tą pačią dieną 18 val. 00 min. Vaikui esant ugdymo įstaigoje ji paimama tik pasibaigus veiklai atitinkamoje įstaigoje (darželyje, mokykloje ir pan.). M. P. gimtadienis (gruodžio 20 d.) poriniais metais švenčiamas tėvo namuose (ar išvykus su tėvu), neporiniais metais – su motina. Pagal katalikų tikėjimą religines šventes – Šv. Velykas, Kūčias, Šv. Kalėdas M. P. poriniais metais švenčia su motina, o neporiniais su tėvu.” į “Atsakovas turi teisę paimti mergaitę savo gimtadienio dieną (t. y. birželio 9 d.) iš jos namų nuo 11 val. 00 min. ir grąžinti ją tą pačią dieną 18 val. 00 min. Vaikui esant ugdymo įstaigoje ji paimama tik pasibaigus veiklai atitinkamoje įstaigoje (mokykloje ir pan.). M. P. gimtadienis (gruodžio 20 d,) poriniais metais švenčiamas tėvo namuose (ar išvykus su tėvu), neporiniais metais – su motina. Atsakovas turi teisę paimti mergaitę jos gimtadienio dieną (gruodžio 20 d.) iš jos namų nuo 11 val. 00 min. ir grąžinti ją tą pačią dieną 19 val. 00 min. Vaikui esant ugdymo įstaigoje ji paimama tik pasibaigus veiklai atitinkamoje įstaigoje (mokykloje ir pan.). Poriniais metais M. P. su tėvu praleidžia pirmąją Šv. Kalėdų dieną tėvo gyvenamojoje vietoje nuo 11 val. ir į namus vaikas privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 20 val. 00 min. Neporiniais metais M. P. su tėvu praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną tėvo gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. 00 min. ir į namus vaikas privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 19 val. Neporiniais metais M. P. su tėvu praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną tėvo gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. 00 min. ir į namus vaikas privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 19 val. Poriniais metais M. P. su tėvu praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną tėvo gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. 00 min. ir į namus vaikas privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 19 val. Visas kitas šventes, neaptarta aukščiau, M. P. švenčia su motina.”;

13.4. iš “Atsakovas apie planuojamus susitikimus su vaiku, jo paėmimą ieškovei praneša telefonu, skambindamas ar rašydamas žinutę, elektroniniu paštu, konkrečiai nurodydamas paėmimo datą, laiką, trukmę, atsakovas privalo pranešti apie būsimą bendravimą ne vėliau kaip likus dviems dienoms iki bendravimo pradžios.” į “Atsakovas apie planuojamus susitikimus su vaiku, jo paėmimą ieškovei praneša telefonu, rašydamas sms žinutę ar elektroniniu paštu, konkrečiai nurodydamas paėmimo datą, laiką, trukmę, atsakovas privalo pranešti apie būsimą bendravimą ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki bendravimo pradžios.”;

13.5. iš “Ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui nedelsiant (bet ne vėliau kaip 1 val. nuo aplinkybių paaiškėjimo) telefonu ar el. paštu svarbias aplinkybes, dėl kurių tėvas negalės dalyvauti susitikime su mergaite. Atsakovas turi pareigą nedelsiant (bet ne vėliau kaip per 1 val.) informuoti ieškovę apie vaiko sveikatos būklę jų bendravimo metu, jei pastebimi neigiami jos pakitimai, pavojingi vaiko sveikatai ar gyvybei.” į “Ieškovė įsipareigoja pranešti atsakovui nedelsiant (bet ne vėliau kaip 1 val. nuo aplinkybių paaiškėjimo) telefonu, rašydama sms ar el. paštu svarbias aplinkybes, dėl kurių tėvas negalės dalyvauti susitikime su mergaite. Atsakovas turi pareigą nedelsiant (bet ne vėliau kaip per 1 val.) informuoti ieškovę apie vaiko sveikatos būklę jų bendravimo metu, jei pastebimi neigiami jos pakitimai, pavojingi vaiko sveikatai ar gyvybei.”.

2. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad ieškovė ieškiniu neprašo pakeisti teismo nutartimi nustatytos nepilnamečio vaiko ir atsakovo bendravimo tvarkos sąlygą “Bendravimas atostogų metu: Atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku jo pavasario, vasaros, rudens, žiemos atostogų metu. Bendravimo trukmė ½ minėtų atostogų, išskyrus vaiko vasaros atostogas – per jas vaikas su tėvu bendrauja ne daugiau kaip 30 dienų (šios atostogos gali būti skaidomos). Mergaitės bendravimas su tėvu žiemos atostogų metu yra derinamas su bendravimo tvarka, nustatyta Šv. Kalėdų bei Kūčių metu.”.

3. Ieškovė ieškinyje argumentuoja, kad 2023 m. atsakovui (duomenys neskelbtini) buvo siūlyta specialistų pagalba, bet jis jos atsisakė, susitikimų su vaiku metu dažnai girtauja. M. P. namo iš tėvo ne kartą buvo parvežta nesipraususi, dvokianti rūkalais ir pan. Vaikas, grįžęs, skundžiasi ieškovei, jog tėvas kurį laiką pabūna su ja, o tada prisiperka alkoholinių gėrimų ir geria su pasikviestais draugais arba sugyventine A. Buvo net keli atvejai, kai M. P. verkdama skambindavo ieškovei ir prašydavo kuo greičiau ją paimti iš tėvo, nes pastarasis vartoja alkoholį ir pykstasi su draugais arba mušasi su savo sugyventine A. Tuomet ieškovė turėdavo palikti visus savo reikalus ir vykti į (duomenys neskelbtini) pasiimti dukros iš nesaugios vaikui aplinkos – tėvo namų. Pati M. P. dėl tokio atsakovo elgesio labai išgyvena, patiria stresą. Kad paimti vaiką iš tėvo, buvo kviečiami policijos pareigūnai, mergaitė ne sykį buvo jai svetimų ir girtų vyrų aplinkoje. Kai tik tėvas paima vaiką pas save, tai mergaitę į namus turi parsivežti motina, nes tėvas yra neblaivus. Dukra nori bendrauti su tėvu, tačiau vykti pas jį į (duomenys neskelbtini) atsisako. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad beveik visada nepilnametės dukros rūbai smirda rūkalais jai grįžus iš atsakovo (2026 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 12 sek.). Nurodė, kad šiuo metu dukra yra pametusi telefoną, todėl atsakovas negali šiuo metu su ja susisiekti. Pažymėjo, kad ieškovė būdama su nepilnamete dukra nevartoja alkoholio. Sausio 17 d. ir kovo 14 d. atsakovas buvo atvažiavęs aplankyti dukrą. Nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja.

4. Teismo posėdyje atsakovas paaiškino, kad buvo neblaivus, kai buvo atsivežęs vaiką, buvo problemų ir buvo pavartojęs alkoholio. Nurodo, kad gailisi ir žinojo, kad taip negalima (2026 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 27 sek.). Teigia, kad kai dabar susitinka su dukra ir jos paklausia, ar norėtų atvykti pas atsakovą, dukra atsako, kad norėtų (2026 m. kovo 26 d. teismo posėdžio garso įrašas: 25 min. 40 sek.). Nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nevisada laikėsi, nuotolinio ryšio priemonėmis bendrauja dažnai. Atvažiuoja su vaiku pabūti, kai turi pinigų, siūlomos bendravimo tvarkos negalėtų laikytis dėl finansų. Šiuo metu nedirba, nes atleido iš darbo dėl etatų mažinimo ir išlaikymo nepilnametei dukrai neteikia. Nuo alkoholizmo nesigydo.

17.1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatas informacijoje nurodė, kad ROIK (duomenys neskelbtini) – smurtas artimoje aplinkoje, 2024 m. spalio 25 d., 20 val. 55 min., adresu (duomenys neskelbtini). Septynerių metų dukra M. P. paskambino ir pasakė, kad namuose neblaivus tėvas. Pranešėja baiminasi dėl dukros, prašo nuvykti patikrinti, pranešėja šiuo metu yra (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu buto duris atidarė atsakovas A. P., kuriam nustatytas 1,20 prom. girtumas. Tėvas A. P. prieš savo vaiką nesmurtavo, tačiau kadangi yra neblaivus, buvo informuoti VTAS specialistai. ROIK (duomenys neskelbtini) – smurtas artimoje aplinkoje, 2025 m. gegužės 24 d., 15 val. 00 min., adresu (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu ant suoliuko rastas akivaizdžiai neblaivus A. P.. Vyras viešojoje vietoje, t. y. kieme, mažamečių vaikų akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, šlitinėjo, tokiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį, todėl A. P. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį. Kadangi A. P. buvo savaitgaliui pasiėmęs dukrą M. P., kuri gyvena (duomenys neskelbtini), o jis pats ir sugyventinė yra neblaivūs, į įvykio vietą iškviesti vaiko teisių specialistai (el. b. l. 15);

17.2. 2025 m. rugpjūčio 23 d. vaiko situacijos vertinimo sprendime nurodyta, kad buvo nustatytas rizikos veiksnys: 25.3.8 vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiamą įtaką vaikui ir jo situacijai, kenkia vaiko santykiams su kitu vaiko atstovu pagal įstatymą. Rizikos veiksnys nustatomas abiems vaiko tėvams. Faktinės aplinkybės: gauti pranešimai 2025 m. liepos 24 d. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. rugpjūčio 20 d. (duomenys neskelbtini), kreipėsi vaiko tėvas, jo vaiko motina neleidžia bendrauti su vaiku, nevykdo teismo nustatytos bendravimo tvarkos. Vaiko tėvas paaiškino, kad jau kurį laiką nemato vaiko, nes susitikti neleidžia vaiko motina, ji pažeidinėja nustatytą bendravimo tvarką, vaiko tėvas sutinka gauti pagalbą, prašo specialistų tarpininkavimo. Vaikas nurodė, kad su tėvu dažnai bendrauja telefonu, susitikti su tėvu nori, tačiau bijo, nes kai ji būna pas tėvą, tėvas vartoja alkoholį ir mušasi su draugais arba muša savo draugę. Vaiko motina nurodė, kad po paskutinio karto, kai dukra buvo tėvo namuose, tėvas neblaivus konfliktavo su draugais, ji neleis vaiko tėvui vežti dukrą į tėvo namus, be to, nežino ir vaiko tėvo gyvenamosios vietos adreso, mano, kad vaikui su tėvu nesaugu ir negali leisti vaikui būti nesaugioje aplinkoje. Nurodė, kad jai pagalbos nereikia, ji kreipėsi dėl mediacijos ir kreipsis dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Apsaugos veiknys nenustatytas. Nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį. Nustatyti vaiko teisių pažeidimai pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį (el. b. l. 21);

6. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, tai, kad atsakovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, nesprendžia šios problemos, M. P. mato atsakovo ir jo draugų, sugyventinės konfliktus, yra buvę atvejų, kai po pabuvimo pas atsakovą mergaitė grįžta nesipraususi, dvokianti rūkalais ir pan., sprendžia, jog esamos aplinkybės sudaro pagrindą koreguoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartimi nustatytą bendravimo tvarką. Nustatydamas bendravimo tvarką teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad M. P. ir atsakovas iš esmės nori susitikti, bendrauja nuotoliniu būdu.

7. Teismas negali numatyti visų gyvenimiškų situacijų ir nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri nustatytų tam tikrą elgesio modelį iškilus vienam ar kitam sunkumui, todėl ieškovė ir atsakovas raginami ieškoti visų įmanomų galimybių, kad skyrium gyvenančio tėvo ryšys su vaiku nenutrūktų, būtų užtikrintas vaiko ir tėvo bendravimas, garantuojama vaiko teisė pažinti savo abu tėvus, būti jų abiejų ugdomam ir auklėjamam.

8. Teismas atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, kad tarp šalių vyksta konfliktas dėl bendravimo su dukra tvarkos, vadovaudamasis CK 3.175 straipsnio 3 dalimi pakeičia Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartimi byloje Nr. e2-3026-675/2022 nustatytą A. P. bendravimo su M. P. tvarką ir nustato ieškinyje nurodytą atsakovo bendravimo su dukra tvarką.

9. Pažymima, kad santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo bendravimo su vaikais būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

Dėl kitų klausimų

10. Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (el. b. l. 17–18).

11. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo mokėjimo, todėl remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo valstybės naudai priteisiama 115,00 Eur už ieškinio reikalavimą dėl nustatytos bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo mokėtino žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis).

12. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2026 m. kovo 25 d. pirminėje pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (duomenys neskelbtini) yra nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos atsakovui išlaidų suma – 247,92 Eur (el. b. l. 122).

13. Visiškai patenkinus ieškinį iš atsakovo priteisiamos bylinėjimosi išlaidos valstybei – 247,92 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

14. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3026-675/2022 patvirtintos taikos sutarties, sudarytos tarp K. G. ir A. P., 4 punktą.

Nustatyti A. P. asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su vaiku M. P., gimusia (duomenys neskelbtini), tokią tvarką:

1. Tėvas A. P. turi teisę bendrauti su nepilnamete dukra M. P. kiekvieną dieną elektroninių ryšių priemonėmis atsižvelgdamas į dukros M. P. užimtumą, interesus ir pan. Atsakovas A. P. su vaiku M. P. kontaktuoja per vaiko M. P. turimą el. ryšio priemonę. Bendrauti el. ryšio priemonėmis su vaiku M. P. tėvui A. P. draudžiama nuo 22 val. 00 min. iki 7 val. 00 min., išskyrus atvejus, kai pats vaikas M. P. susisiekia su tėvu A. P..

2. Atsakovas A. P. turi teisę kas antrą šeštadienį susitikti su savo nepilnamete dukra M. P. ir visą bendravimo laiką, t. y. nuo 12 val. iki 18 val., būti viešosiose vietose (parkas, žaidimų aikštelės, kavinės, kino teatras, kultūrinis renginys, biblioteka ir pan.). Jei atitinkamą šeštadienį vaiko M. P. bendravimas su tėvu A. P. neįvyksta dėl svarbių aplinkybių, nesusijusių su tėvo A. P. negalėjimu bendrauti su vaiku M. P., pvz., vaiko liga, bendravimas nukeliamas į ateinantį šeštadienį.

3. Atsakovas A. P. turi teisę paimti mergaitę M. P. savo gimtadienio dieną (t. y. birželio 9 d.) iš jos namų nuo 11 val. 00 min. ir grąžinti ją tą pačią dieną 18 val. 00 min. Vaikui M. P. esant ugdymo įstaigoje ji paimama tik pasibaigus veiklai atitinkamoje įstaigoje (mokykloje ir pan.). M. P. gimtadienis (gruodžio 20 d.) poriniais metais švenčiamas tėvo A. P. namuose (ar išvykus su tėvu A. P.), neporiniais metais – su motina K. G.. Atsakovas A. P. turi teisę paimti mergaitę M. P. jos gimtadienio dieną (gruodžio 20 d.) iš jos namų nuo 11 val. 00 min. ir grąžinti ją tą pačią dieną 19 val. 00 min. Vaikui esant ugdymo įstaigoje M. P. paimama tik pasibaigus veiklai atitinkamoje įstaigoje (mokykloje ir pan.).

4. Poriniais metais M. P. su tėvu A. P. praleidžia pirmąją Šv. Kalėdų dieną tėvo A. P. gyvenamojoje vietoje nuo 11 val. ir į namus vaikas M. P. privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 20 val. 00 min.

5. Neporiniais metais M. P. su tėvu A. P. praleidžia antrąją Šv. Kalėdų dieną tėvo A. P. gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. 00 min. ir į namus vaikas M. P. privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 19 val.

6. Neporiniais metais M. P. su tėvu A. P. praleidžia pirmąją Šv. Velykų dieną tėvo A. P. gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. 00 min. ir į namus vaikas M. P. privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 19 val.

7. Poriniais metais M. P. su tėvu A. P. praleidžia antrąją Šv. Velykų dieną tėvo A. P. gyvenamojoje vietoje nuo 10 val. 00 min. ir į namus vaikas M. P. privalo būti grąžinamas ne vėliau kaip 19 val. Visas kitas šventes, neaptarta aukščiau, M. P. švenčia su motina K. G..

8. Atsakovas A. P. turi teisę bendrauti su vaiku M. P. jo pavasario, vasaros, rudens, žiemos atostogų metu. Bendravimo trukmė ½ minėtų atostogų, išskyrus vaiko M. P. vasaros atostogas – per jas vaikas M. P. su tėvu bendrauja ne daugiau kaip 30 dienų (šios atostogos gali būti skaidomos). Mergaitės M. P. bendravimas su tėvu A. P. žiemos atostogų metu yra derinamas su bendravimo tvarka, nustatyta Šv. Kalėdų bei Kūčių metu.

9. Atsakovas A. P. apie planuojamus susitikimus su vaiku M. P., jo paėmimą ieškovei K. G. praneša telefonu, rašydamas sms žinutę ar elektroniniu paštu, konkrečiai nurodydamas paėmimo datą, laiką, trukmę, atsakovas A. P. privalo pranešti apie būsimą bendravimą ne vėliau kaip likus dviem dienoms iki bendravimo pradžios.

10. Ieškovė K. G. įsipareigoja pranešti atsakovui A. P. nedelsiant (bet ne vėliau kaip 1 val. nuo aplinkybių paaiškėjimo) telefonu, rašydama sms ar el. paštu svarbias aplinkybes, dėl kurių tėvas A. P. negalės dalyvauti susitikime su mergaite M. P.. Atsakovas A. P. turi pareigą nedelsiant (bet ne vėliau kaip per 1 val.) informuoti ieškovę K. G. apie vaiko M. P. sveikatos būklę jų bendravimo metu, jei pastebimi neigiami jos pakitimai, pavojingi vaiko sveikatai ar gyvybei.

11. Atsakovas A. P. neturi teisės išsivežti mergaitės M. P. iš Lietuvos Respublikos teritorijos, apie tai neinformavęs vaiko motinos K. G. ir negavęs raštiško jos sutikimo.

12. Atsakovas A. P. neturi teisės bendrauti su vaiku M. P. būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų.

13. Pasikeitus vaiko M. P. tėvų gyvenamajai vietai, jų kontaktams, nedelsiant (ne vėliau kaip 1 d. nuo gyvenamosios vietos ar kontaktų pasikeitimo) bylos šalys viena kitą apie tai informuoja.

14. Vaiko M. P. tėvai turi teisę bendru rašytiniu sutarimu keisti bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgiant į savo planus bei vaiko M. P. interesus, išlaikant bendravimo trukmės proporcijas, laikantis esminių sutarties principų.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2025 m. gruodžio 23 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 115,00 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 00 ct) žyminį mokestį valstybei (ši suma turi būti sumokėta į biudžetinės įstaigos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662).

Priteisti iš atsakovo A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 247,92 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų 92 ct) išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos teikimu, valstybei (ši suma turi būti įmokėta biudžetinei įstaigai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas [pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu] Robertas Ročys