Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-669-209/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-11-08
Bylos Nr.
1A-669-209/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-11820-2017-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Laureta Ulbienė, Vladislavas Lenčikas, Stasys Lemežis
Nuteistasis
S. V.
Advokatai
Rokas Rudzinskas
Baudžiamoji byla Nr. 1A-669-209/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11820-2017-5 Procesinio sprendimo kategorija:
(S)1.2.25.4.2.6.; 2.4.6.1.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. lapkričio 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vladislavo Lenčiko, Lauretos Ulbienės,

sekretoriaujant Teresai Darulienei,dalyvaujant prokurorui Linui Grušui,gynėjui advokatui Rokui Rudzinskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. V. (S. V.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, S. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, tai yra teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, S. V. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, iš nuteistojo išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 3653 Eur į valstybės biudžetą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nuteistas už tai, kad 2017 m. kovo 11 d., apie 9.20 val., netoli smėlio karjero, esančio Dvarčionių gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,28 promilės etilo alkoholio). Šiais veiksmais S. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis S. V. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti. Nuteistasis nurodo, kad teismas rėmėsi tik policijos pareigūnų G. L. S. ir Ž. A. parodymais, kurie neva neturėjo tikslo apelianto apkalbėti. Tačiau teismo posėdyje buvo nustatyta, kad įvykio metu Ž. A. darbo stažas policijoje buvo trumpesnis nei septyni mėnesiai, todėl apeliantas mano, jog pastarasis dar jautė norą „išsiaiškinti“ kuo daugiau nusikaltimų, net ir prikuriant trūkstamus faktus. Tuo tarpu apeliantas viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad būdamas neblaivus automobilio nevairavo, kadangi privažiavus policijos pareigūnams net neturėjo automobilio raktelio. Be to, liko nenustatyta, kokiu būdu automobilis galėjo būti užvestas ir nors kiek pavažiuoti, jeigu nei užvedimo spynelėje, nei kur nors kitur raktelio nebuvo. Apeliantas pažymi, kad minėtam automobiliui užvesti naudojamas „išmanusis raktas“, kuris atlieka ir jo apsaugos sistemos įjungimo/išjungimo funkciją, todėl be raktelio automobilio neįmanoma užvesti ir juo važiuoti. Taip pat byloje nustatyta, kad automobilio raktelį atnešė ir policijos pareigūnams pateikė apelianto sutuoktinė M. V., o antrasis raktelis buvo pas V. P., kuris siekdamas užtikrinti, jog niekas neblaivus jo nevairuotų, išsinešė raktelį su savimi. Tai rodo, kad prieš privažiuojant policijos ekipažui automobilis negalėjo judėti kitaip nei stumiamas ar traukiamas, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nenustatyta. Be to, iš įvykio vietos nuotraukų matyti, kad vieta yra lygi ir automobilis savaime riedėti negalėjo. Apeliantas taip pat teigia, kad paskutinėje įvykio vietos nuotraukoje užfiksuota galimai 5-7 m ilgio automobilio važiavimo žymė, kuri primena pradėjimą važiuoti kiek prabuksuojant. Kadangi žymė yra lenkta, tai galimai automobilis šį atstumą pavažiavo ką tik apsisukęs, po to pavažiavęs nebuvo, kadangi kitu atveju būtų matomi minėtos žymės apgadinimai. Apelianto teigimu, vienintelis objektyvus įvykio liudytojas J. Š. teisme paaiškino, jog automobilį stebėjo apie 5 minutes ir per šį laiką jis pavažiavo tik vieną kartą apie 10 m į priekį. Tai ir buvo tas vienintelis liudytojo matytas automobilio pavažiavimas, kai V. P. jį perstatė ir pasiėmęs raktelį išėjo namo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, apeliantas mano, kad skundžiamas apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas ir jis išteisintas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje nuteistojo S. V. gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. V. apeliacinis skundas atmestinas.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

Nuteistasis S. V. apeliaciniame skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes būdamas neblaivus automobilio nevairavo.

BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais bei įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-139/2016).

Išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo S. V. veiksmus kaip nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino jį kaltu padarius BK 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikaltimą. Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog S. V. 2017 m. kovo 11 d., apie 9.20 val., netoli smėlio karjero, esančio Dvarčionių gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio (kraujyje nustatyta 2,28 promilės etilo alkoholio).

Nors nuteistasis neigia padaręs šį nusikaltimą, tačiau aukščiau minėtas apylinkes patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma: liudytojų J. Š., Ž. A. ir G. L. S. parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada ir kiti rašytiniai bylos duomenys. O nuteistojo S. V. kaltės neigimas laikytinas gynybinio pobūdžio pasirinkta pozicija.

Liudytojas J. Š. parodė, kad vedžiodamas šunį vaikščiojo Dvarčionių gatve ties karjeru. Eidamas maždaug 100 m atstumu pamatė tamsios spalvos automobilį VW Passat, kuris iš pradžių stovėjo kelyje, po to truputį pavažiavo link karjero ir sustojo. Iš minėto automobilio VW Passat išlipo 3 ar 4 asmenys, kurių elgesys sukėlė įtarimą, jog jie gali būti neblaivūs ir važiuodami toliau gali sukelti pavojų sau ir kitiems asmenims, todėl grįžęs į namus paskambino telefonu 112 (b. l. 44, 142-143). Šiuos liudytojo parodymus patvirtina jo pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, kur J. Š. telefonu pranešė, jog prieš 5 minutes prie garažų, netoli karjero jis matė, kaip 4 neblaivūs vyrai ruošiasi išvažiuoti automobiliu VW Passat, universalu, tamsios spalvos (b. l. 4).

Policijos pareigūno Ž. A. 2017 m. kovo 11 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad patruliuojant su kolege G. L. S., apie 9.20 val., gavo pranešimą, jog Dvarčionių gatvėje, netoli karjero pranešėjas matė, kad tamsios spalvos automobiliu VW Passat, universalu, važinėjo galimai neblaivus vairuotojas. Atvykus minėtu adresu pastebėjo nuo karjero pusės važiuojantį juodos spalvos automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su įjungtomis gabaritinėmis šviesomis. Pamatęs patrulių automobilį, vairuotojas staiga sustojo ir apsimetė miegančiu. Priėjus prie minėto automobilio pamatė už vairo sėdintį S. V., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, pastarasis sunkiai orientavosi aplinkoje. Po sulaikymo S. V. sutiko pasitikrinti girtumą ir alkotesteriu jam buvo nustatytas 2,44 promilių girtumo laipsnis (b. l. 7).

Pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Ž. A. parodė, kad 2017-03-11 ryte, gavus pranešimą, kad Vilniaus mieste, Dvarčionyse, prie karjero automobilį vairuoja galimai neblaivus vairuotojas, kartu su kolege G. L. S. nuvyko į jiems nurodytą vietą. Priartėjus prie jiems nurodytos vietos, pastebėjo priešais atvažiuojantį automobilį VW Passat, tačiau vairuotojas, pamatęs policijos automobilį, jį sustabdė ir išjungė šviesas bei variklį. Pagal jiems nurodytus duomenis, tai buvo tas pats automobilis, dėl kurio buvo gautas pranešimas apie galimai neblaivų vairuotoją. Automobiliui VW Passat sustojus, jie taip pat sustabdė tarnybinį automobilį. Priėjus prie vairuotojo pusės durelių, už vairo sėdintis S. V. apsimetė miegančiu. Kartu su juo automobilyje buvę vyriškiai taip pat apsimetė miegančiais. „Prižadinus“ S. V., nuo jo sklido alkoholio kvapas. Jis aiškino, kad automobilio nevairavo, kad šis automobilis iš viso nevažiuoja, nes yra sugedęs, jį reikia gabenti į autoservisą. Netrukus S. V. ir kartu su juo buvę asmenys pradėjo agresyviai elgtis, todėl buvo iškviestas pastiprinimas. Atvykus papildomiems ekipažams, S. V. ėmė aiškinti, kad prie karjero jį atvežė sutuoktinė ir jį su automobiliu ten paliko. Minėtas asmuo, kartu su kitais automobilyje buvusiais asmenimis, buvo nugabentas į policijos komisariatą. Apžiūrėjus automobilį VW Passat automobilį nebuvo surasti jo variklio užvedimo rakteliai. S. V. aiškino, kad jis nežino kur rakteliai, teigė, kad juos galimai paėmė draugas. Netrukus į įvykio vietą atėjo jo sutuoktinė, kuri atnešė atsarginį automobilio raktelį. Buvo iškviestas tralas ir automobilis VW Passat išgabentas į saugojimo aikštelę (b. l. 143-144). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas Ž. A. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes (b. l. 33, 36-37).

Pirmosios instancijos teisme liudytoja apklausta policijos pareigūnė G. L. S. parodė, kad su kolega Ž. A. nuvykus į pranešime nurodytą vietą, prie Dvarčionių gyvenvietės esančio karjero, pamatė link jų atvažiuojantį automobilį VW Passat, kurio vairuotojas, pastebėjęs policijos automobilį, sustabdė savo transporto priemonę ir išjungė varikį. Prieš tai gautame pranešime buvo nurodyti šio automobilio duomenys ir jo buvimo vieta, esant įtarimui apie galimai neblaivų jo vairuotoją. Jai su kolega priėjus prie minėto automobilio VW Passat vairuotojo durelių, už vairo sėdėjęs S. V. apsimetė miegančiu. Kartu su juo automobilyje sėdėjo ir daugiau asmenų. Pradėjus bendrauti su už vairo sėdinčiu S. V., nuo jo sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Pastarasis neigė, kad neblaivus vairavo automobilį, aiškino, jog jį čia atvežė ir paliko sutuoktinė. Alkotesteriu patikrinus jo neblaivumą, buvo gauti duomenys, kad už automobilio vairo sėdėjęs asmuo yra neblaivus. Atsiradus įtampai, buvo iškviestas pastiprinimas. Netrukus prie karjero atėjo ir S. V. sutuoktinė, kuri atnešė automobilio VW Passat atsarginius raktelius. Apžiūrint automobilį, variklio užvedimo rakteliai nebuvo rasti, o S. V. teigė, kad jis nežino kur jie dingo. Atėjus sutuoktinei, pastarasis jos prašė patvirtinti, kad tai ji automobiliu atvažiavo prie karjero ir jį ten paliko (b. l. 144-145). Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. L. S. nurodė analogiškas įvykio aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad belaukiant atvykstančio tralo, kuris turėjo išgabenti automobilį VW Passat, S. V. sutuoktinė pasakojo, kad jos vyras ne pirmą kartą neblaivus sėda už automobilio vairo be jos leidimo, nors ir neturi teisės vairuoti (b. l. 39-40, 42).

Pažymėtina, kad policijos pareigūnai tiesiogiai matė automobilio vairuotoją ir abu nurodė būtent S. V., kaip neblaivų asmenį, vairavusį automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie turėtų pagrindą ar norėtų apkalbėti nuteistąjį, turėtų asmeninių nesutarimų ar konfliktų su juo ar būtų buvę pažįstami iki įvykio. Juolab, kad jų parodymai dėl esminių bylos aplinkybių viso bylos nagrinėjimo metu buvo nuoseklūs, be to, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga.

Todėl nuteistojo S. V. nurodyta versija, kad 2017 m. kovo 11 d. rytą prie Dvarčionyse esančio karjero jis su draugais atėjo pėsčias, o jo sutuoktinei priklausantį automobilį VW Passat ten atvairavo V. P., kuris paliko automobilį ir paėmęs variklio užvedimo raktelius iš ten pasišalino, laikytina gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Nors šiuos nuteistojo parodymus pirmosios instancijos teisme iš esmės patvirtino ir jo draugai, liudytojai V. P., S. K., R. Z., D. T., M. J., tačiau įvertinus prieš tai aptartus įrodymus, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas šių liudytojų parodymus pagrįstai nurodė, jog minėti liudytojai yra kaltinamojo draugai, todėl akivaizdžiai davė S. V. naudingus parodymus ir stengėsi jam padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaip jau minėta, S. V. ir minėtų liudytojų parodymus paneigia policijos pareigūnų Ž. A. bei G. L. S. kategoriški parodymai, kad atvykus į pranešime nurodytą vietą, prie Dvarčionyse esančio karjero, pastebėjo link jų atvažiuojantį automobilį VW Passat, kurio vairuotojas, pamatęs policijos automobilį, išjungė variklį ir sustojo. Už šio automobilio vairo sėdėjo S. V.. Kaip vėliau paaiškėjo, jis automobilį vairavo būdamas neblaivus. Be to, S. V. ir jo draugų parodymus, kad liudytojo V. P. atvairuotas automobilis VW Passat stovėjo prie karjero ir niekur nevažiavo, paneigia ir liudytojo J. Š. parodymai bei byloje esančiose įvykio vietos nuotraukose užfiksuotos automobilio judėjimo žymės (b. l. 22). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad S. V. vairuodamas automobilį turėjo jo užvedimo raktelį, nes priešingu atveju automobilis nevažiuotų, o pamatęs atvykstantį policijos pareigūnų automobilį, kažkur jį paslėpė.

Be to, alkotesterio duomenys patvirtina, kad 2017 m. kovo 11 d. 9.54 val. S. V. buvo nustatytas 2,44 promilių girtumo laipsnis (b. l. 64). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. kovo 13 d. specialisto išvadoje Nr. T-A 2384/2017(01) nurodyta, kad S. V. kraujyje, paimtame 2017 m. kovo 11 d. 10.30 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,28 promilės etilo alkoholio (b. l. 70). 2017 m. kovo 11 d. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 421 nurodyta, jog S. V. yra neblaivus, vartojęs etilo alkoholio, nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (b. l. 71).

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai išnagrinėjo visas šios bylos aplinkybes, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų teisingai įvertino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir S. V. pripažino kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Aplinkybė, kad bylos įrodymai įvertinti ne taip, kaip tikėjosi apeliantas, negali būti laikoma BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu.

Apeliaciniame skunde neginčijama paskirtos bausmės rūšis bei dydis ir paskirta bausmė apeliacinės instancijos teismui abejonių nekelia. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam S. V. bausmę, BK 41 straipsnyje ir 54 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų bei bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į jo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas S. V. paskirdamas 80 MGL baudą, parinko jam ne per griežtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

nuteistojo S. V. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Stasys LemežisVladislavas LenčikasLaureta Ulbienė