- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-13
- Bylos Nr.
- e2-2442-1124/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bagdžiūtė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Atsakovas
- Z. G.
- Trečiasis asmuo
- J. K., V. K.
- Advokatai
- Artūras Cibulskas
ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Vaisėtaitei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui Z. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, tretieji asmenys byloje – J. K., V. K..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas neterminuotai apriboti tėvo valdžią Z. G. jo sūnaus D. G. atžvilgiu; priteisti iš Z. G. išlaikymą sūnui D. G. iki jo pilnametystės – po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; nustatyti D. G. gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko nuolatinės rūpybos nustatymo įsiteisėjimo J. ir V. K., šeimoje.
2. Nurodo, kad D. G., gimęs (duomenys neskelbtini)., yra Z. G. sūnus. D. G. mama A. G. 2020 m. birželio 21 d. mirė.
3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje (toliau ir – Skyrius) 2020 m. birželio 29 d. gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Elektrėnų savivaldybėje, kad mirė nepilnamečio vaiko D. G. mama A. G., o tėvo Z. G. tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma. Nurodoma, kad nepilnametis D. G. šiuo metu gyvena pas senelius J. ir V. K., gyvenančius adresu – (duomenys neskelbtini).
4. Reaguodami į gautą pranešimą, Skyriaus specialistai pradėjo vaiko situacijos vertinimą. Nustatyta, kad D. G. tėvų šeima nuo 2013 m. spalio 21 d. iki 2015 m. kovo 9 d. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos ir vaiko nepriežiūros. Nuo 2020 m. balandžio 20 d. šeimai taikyta atvejo vadyba.
5. Šeimai socialinės priežiūros paslaugas teikė Vilniaus rajono socialinių paslaugų centras ir Elektrėnų socialinių paslaugų centras. Atlikus šeimos poreikių vertinimą nustatyta, kad šeimai reikalinga intensyvi pagalba sprendžiant gyvenamosios vietos stabilumo, sveikatos priežiūros užtikrinimo, biudžeto planavimo, tėvystės įgūdžių ugdymo ir tobulinimo, sūnaus ugdymo ir socializacijos problemas.
6. Išsiaiškinta, kad Z. G. į atvejo vadybos procesą ir pagalbos šeimai organizavimą nebuvo įsitraukęs, nebendradarbiavo su Mobiliosios komandos specialistais, socialine darbuotoja ir atvejo vadybininke, neatsiliepdavo į telefono skambučius. Net ir po A. G. mirties, Elektrėnų socialinių paslaugų centro darbuotojams susisiekti su Z. G. buvo sudėtinga, kadangi, skambinant žinomu vyro numeriu, adresatas buvo nepasiekiamas. Su Z. G. socialiniams darbuotojams pavyko susisiekti tik per socialinį tinklą Facebook bei skambinant Messenger programėle, kito (pasiekiamo) kontaktinio numerio vyras nenurodė.
7. Bendraujant su Z. G., jis nurodė, kad dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), kada planuoja grįžti į Lietuvą pasakyti negalėjo. Anot vyro, į Lietuvą jis galimai grįš rugpjūčio ar rugsėjo mėnesį. Vyras pasakojo, kad apie susiklosčiusią situaciją šeimoje žino, su sūnumi bendrauja Messenger programėle. Su Z. G. buvo aptarta jo sūnaus D. situacija, galimybė nustatyti laikinąją rūpybą senelių šeimoje. Anot vyro, jis po metų planuoja D. pasiimti su savimi į (duomenys neskelbtini) (kai vaikas bus pilnametis), tačiau, kas pasirūpins sūnumi per šiuos metus, pasakyti negalėjo. Vyro manymu, sūnumi galėtų pasirūpinti A. tėvai.
8. Skyriaus specialistams 2020 m. birželio 30 d. susisiekus telefonu su Tarnybos Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste, gauta informacija, kad specialistams labai sunkiai sekėsi užmegzti kontaktą su vaiko tėvu Z. G.. Dar karantino laikotarpiu, kai jis buvo Lietuvoje, į telefono skambutį atsiliepė tik vieną kartą. Su tėvu susikalbėti nepavyko. Jis vartoja alkoholį, dirbo statybose. Pinigus, anot specialistės, tėvas siunčia nereguliariai, kartais tik 20 Eur, maksimali suma, kurią buvo atsiuntęs, – 100 Eur. Specialistės teigimu, tėvai, kol motina dar buvo gyva, labai dažnai keitė gyvenamąsias vietas, motina turėjo psichologinių problemų. D. buvo labai artimas su motina, jis buvo tarsi motinos akys, nes ji turėjo regos negalią. Vaikas šešis metus gyveno tik su motina, neturėjo jokių draugų, buvo nesocializuotas, baigęs tik penkias klases.
9. Skyriaus specialistai telefonu 2020 m. birželio 30 d. bendravo su nepilnamečiu D. G.. Pokalbio metu pastebėta, jog vaikas jaučiasi labai blogai, išgyvena mamos netektį. Pokalbio metu vaikas prašė apie tėvą nekalbėti, nes, anot jo, jis niekada nedalyvavo jo gyvenime, nėra padėjęs mamai nei jį auginti, nei prižiūrėti, išlaikymo neteikia. Vaiko žodžiais, jį augino ir prižiūrėjo mama. D. nurodė, kad su tėvu bendravo prieš savaitę, jis žadėjo pervesti pinigų, tačiau taip ir nepervedė. Vaiko teigimu, tėvas dažnai kažką pažada, tačiau neįvykdo. D. minėjo, kad tėvas – (duomenys neskelbtini), kad po metų nori jį pasiimti į (duomenys neskelbtini), tačiau jis pas tėvą nenori. Nepilnametis nurodė, kad mokyklos nelanko, tačiau norėtų pabaigti kokią nors specialybę, nes, pasak jo, reiks dirbti ir kažkaip save išlaikyti.
10. Tą pačią dieną Skyriaus specialistai susisiekė ir su D. G. senele J. K., kuri paaiškino, kad šiuo metu anūkas gyvena su ja, po mamos mirties D. labai blogai miega. Nurodė, kad ji kartais skambina Z. G., kad šis pervestų pinigų vaiko išlaikymui, nes jiems trūksta pinigų, tačiau jis tik pažada, bet pažadų nevykdo.
11. Skyriaus specialistai intensyviai bandė susisiekti su Z. G. telefonu (2020 m. birželio 30 d. skambinta keturis kartus, 2020 m. liepos 1 d. – tris kartus, 2020 m. liepos 2 d. – tris kartus), tačiau nesėkmingai, telefonas išjungtas, į Skyrių dėl sūnaus D. G. pats tėvas nesikreipė, su Skyriaus specialistais nesusisiekė
12. Laikinosios globos (rūpybos) nustatymo laikotarpiu, t. y. nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. iki šio laiko atsakovas nei karto nesikreipė į vaiko teisių apsaugos specialistus ar rūpintojus ir nesidomėjo dėl vaiko grąžinimo į šeimą.
13. Globėjų (rūpintojų) šeimoje vaikui yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, geros buities gyvenimo sąlygos, D. G. tinkamai prižiūrėtas, tinkamai rūpinamasi jo sveikata ir ugdymu, tenkinami būtiniausi poreikiai. Yra visos palankios sąlygos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Atsižvelgiant į tai, iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, D. G. gyvenamoji vieta paliktina J. ir V. K. šeimoje.
14. Tam, kad būtų patenkinti būtiniausi D. G. poreikiai, sudaromos optimalios, tinkamos sąlygos, užtikrinančios vaiko augimą, vystymąsi, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą, jam yra reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, todėl būtina iš atsakovo priteisti išlaikymą.
15. Atsakovas Z. G. SODROS duomenimis nuo 2016 yra savarankiškai dirbantis asmuo. Užimtumo tarnyboje neregistruotas, jo gaunamos pajamos ir jų dydis ieškovui nežinomas. Ieškovo manymu, atsakovas kas mėnesį sūnaus išlaikymui turėtų skirti po 200 Eur sumą.
16. Ieškovo nuomone, atsakovas vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvo pareigų – tinkamai ir atsakingai rūpintis savo sūnumi ir stengtis, kad jis augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje bei užaugtų doru žmogumi. Atsakovas tėvų valdžios sūnaus atžvilgiu visiškai neįgyvendina: negyvena kartu su juo, nesirūpina kasdieniais jo poreikiais, sveikata, ugdymu, jo neauklėja, materialiai neišlaiko, nesiima konkrečių, aktyvių veiksmų, kad susigrąžintų vaiką savo priežiūrai, todėl atsakovui taikytinas tėvo valdžios apribojimas sūnaus D. G. atžvilgiu. Ieškovas neturi duomenų, kad atsakovo požiūris ir elgesys sūnaus atžvilgiu artimiausiu metu galėtų pasikeisti, todėl vertinant tai, jog atsakovas nevykdo įsipareigojimų, nesiima aktyvių, konkrečių veiksmų, keičiant susiklosčiusią situaciją, atsakovui tėvo valdžia sūnaus atžvilgiu apribotina neterminuotai.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismo posėdžio metu ieškovas (jo atstovė) palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti.
Atsiliepimas
18. Atsakovo atstovas pateikė atsiliepimą, kuriuo su pareikštu ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad su atsakovu pavyko susisiekti ieškinyje nurodytu telefonu. Pastarasis nurodė, kad sutinka, jog jam laikinai būtų apribota tėvo valdžia vaiko atžvilgiu, kadangi šiuo metu nėra pajėgus auginti bei prižiūrėti sūnų – neturi pastovios gyvenamosios vietos, o vaikui reikia saugios ir stabilios aplinkos. Z. G. yra labai dėkingas vaiko seneliams – tretiesiems asmenims J. K. ir V. K., kurie priėmė ir globoja D..
19. Z. G. važinėja uždarbiauti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau dėl pandemijos šiuo metu iš šalies išvykti neturi galimybės ir negali užsidirbti (negauna jokių pajamų). Dėl sunkios turtinės padėties sūnaus išlaikymui jis galėtų skirti ne daugiau kaip 100 Eur per mėnesį.
Žemesnės instancijos teismas
20. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją, prašė ieškinį tenkinti iš dalies.
21. Tretieji asmenys J. K., V. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Nustatytos bylai reikšmingos faktinės aplinkybės
22. Gimimo įrašo (Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyrius, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) duomenimis, atsakovas Z. G. ir A. G. yra D. G., gimusio (duomenys neskelbtini)., tėvai. A. G. 2020 m. birželio 21 d. mirė.
23. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriuje 2020 m. birželio 29 d. gautas pranešimas iš Vilniaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Elektrėnų savivaldybėje, kad mirė nepilnamečio vaiko D. G. mama A. G., o tėvo Z. G. tiksli gyvenamoji vieta nėra žinoma. Nurodoma, kad nepilnametis D. G. šiuo metu gyvena pas senelius J. ir V. K.,(duomenys neskelbtini)
Žemesnės instancijos teismas
24. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. liepos 2 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-912 duomenimis, nustatytas D. G. apsaugos poreikis ir priimtas sprendimas paimti vaiką iš jo tėvo.
25. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 17 d. nutartimi išduotas leidimas paimti vaiką D. G. iš jo tėvo Z. G.
26. Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 21 d. įsakymu Nr. 030-816 „Dėl vaiko D. G. laikinosios globos (rūpybos) nustatymo“ nuo 2020 m. rugsėjo 17 d. D. G. nustatyta laikinoji globa (rūpyba), globėjais paskirti J. K. ir V. K..
27. 2020 m. gruodžio 1 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto duomenimis, apsilankius rūpinamo D. G. rūpintojų J. K. ir V. K. gyvenamojoje vietoje, nustatyta, kad Z. G. kartais paskambina sūnui, bet susikalbėti su juo sunku, nes dažniausiai vyras būna neblaivus.
28. 2021 m. sausio 22 d. vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto duomenimis, vaiko tėvas Z. G. su vaiku palaiko ryšį tik telefonu, gyvai nesusitinka. Vaiko tėvas dažnai paskambina būdamas galimai neblaivus, su rūpintojais nebendrauja. Norint rūpintojams pasikalbėti, padeda telefono ragelį arba barasi, vartoja necenzūrinius žodžius. Vaiko tėvas visiškai nedalyvauja vaiko gyvenime, auklėjime, neteikia reikiamo išlaikymo. Per visą rūpybos laikotarpį vaiko tėvas išlaikymą teikė tik du kartus – 100 Eur po vaiko motinos mirties ir 20 Eur prieš Kalėdas. Kartą, dirbdamas užsienyje, atsiuntė siuntinį (drabužių). Po pokalbių su tėvu vaikas būna susijaudinęs, pasimetęs, bijo tėvo. 2021 m. sausio 22 d. telefoninio pokalbio metu vaiko tėvas Z. G. teigė, jog šiuo metu neturi galimybės pasirūpinti sūnumi, ryšį palaiko telefonu. Neturi pastovios gyvenamosios vietos, laikinai apsistojęs pas savo pažįstamus žmones, tačiau nurodyti savo gyvenamosios vietos negali. Pokalbio metu vaiko tėvas teigė, jog Lietuvoje bus laikinai, laukia galimybės išvykti dirbti į užsienį. Jam yra žinoma, kad sūnui nustatyta laikinoji rūpyba J. ir V. K. šeimoje, kad D. viskas gerai, juo tinkamai rūpinamasi. Z. G. informuotas apie sprendimą kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, išlaikymo priteisimo, nuolatinės rūpybos nustatymo.
Žemesnės instancijos teismas
29. 2021 m. vasario 5 d. vaiko nuomonės išklausymo akto duomenimis, D. G. paaiškino, kad tėvas ryšių su juo beveik nepalaiko. Tėvas keletą kartų skambino, bet pokalbiai buvo nemalonūs, nes tėvas kažkuo bandė kaltinti D. rūpintojus. Vieną kartą tėvas atsiuntė berniukui 20 Eur. Išlaikymo vaikui neteikia ir juo nesirūpina. D. tėvas nesidomi paauglio gyvenimu, emocinio ryšio nėra. Berniukas nenori kalbėti apie tėvą, nes nieko gero apie jį pasakyti negali. Vaikas džiaugiasi, kad gyvena su seneliais, jaučiasi saugus ir mylimas, nori ir toliau gyventi su jais.
30. 2020 m. gruodžio 7 d. Vilniaus G. P. - (duomenys neskelbtini) suaugusiųjų mokymo centro charakteristikos duomenimis, D. G. mokosi mokymo centre nuo 2020 m. rugsėjo 1 d.. D. globėja J. K. domisi kaip vaikui sekasi mokslai, jie kartu buvo atvykę į mokymo centrą rugsėjo 1 dieną. Vėliau kelis kartus bendravo telefonu.
31. Z. G. 2020 m. kovo 16 d. baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 73 straipsnio 1 dalį.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
32. Tėvų valdžios esmę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus, iki pilnametystės juos išlaikyti. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią, nes vaikų auklėjimas yra prigimtinė tėvų pareiga. Todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas jokiais argumentais. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvas ar motina vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, teismo sprendimu gali būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Teismui, sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; ir kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
33. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas (motina) daro žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Kadangi tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei, todėl esminis dalykas, ribojant tėvų valdžią, yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.
34. Šiame sprendime aptartų rašytinių įrodymų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad tarp tėvo (atsakovo) ir jo sūnaus dėl atsakovo kaltės nėra jokio emocinio, dvasinio, fizinio ar kitokio ryšio. Nuo laikinosios rūpybos nustatymo padėtis nepasikeitė – atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina, nesirūpina, nesidomi jo poreikiais, sveikata. Atsakovas su sūnumi artimų ryšių nepalaiko ir nesiima aktyvių veiksmų siekiant susigrąžinti vaiką į šeimą.
35. Atsakovas yra visiškai nusišalinę nuo savo sūnaus D. G. priežiūros. Atsakovas nepalaiko ryšio su sūnumi, visiškai nedalyvauja jo gyvenime, nesidomi vaiko gyvenimu, nesiekia įgyvendinti savo, kaip tėvo, teisių ir pareigų. Nors atsakovas kartais paskambina sūnui, tačiau dažniausiai būdamas galimai neblaivus, atsakovas nededa jokių aktyvių pastangų, kad būtų atstatytas tėvo ir sūnaus ryšys, jo nelanko, vaikas nenori su juo bendrauti. Per visą rūpybos laikotarpį atsakovas vaikui išlaikymą teikė vos du kartus nežymiomis sumomis – 100 Eur po vaiko motinos mirties ir 20 Eur prieš Kalėdas. Per visą laikotarpį, kai vaikas gyvena K. šeimoje, jo neaplankė. Pats D. G. yra išreiškęs norą gyventi rūpintojų šeimoje.
Motyvuojamoji dalis
36. Teismas pažymi, kad svarstant, ar tėvų elgesys sudaro pagrindą spręsti, kad jie siekia susigrąžinti vaiką į šeimą, būtina nustatyti esminius tėvo elgesio pokyčius (pavyzdžiui, susirado darbą ir teikia išlaikymą, domisi vaiku ir jo pasiekimais ugdymo įstaigoje, bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais ir kt.), t. y. asmens elgesys turi būti nukreiptas į ilgalaikius teigiamus pokyčius ir į galutinį tokių pokyčių tikslą – susigrąžinti vaiką į šeimą. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindą spręsti apie netolimoje ateityje galimą esminį teigiamą atsakovo elgesio pasikeitimą, suponuojantį vaiko grąžinimo į atsakovo, kaip tėvo, valdžią ir globą klausimo svarstymą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovo atstovas nurodė, kad, paties vaiko vertinimu, jam geriau gyventi rūpintojų šeimoje. Todėl, nors atsakovo atstovas siūlė laikinai apriboti atsakovo valdžią sūnaus atžvilgiu, tačiau objektyvių duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti ir (ar) atsakovas dėtų realias pastangas atstatyti tėvo ir sūnaus ryšį, byloje nėra.
37. Esant tokioms aplinkybėms, terminuoto tėvo valdžios apribojimo, kaip prevencinės priemonės, atsakovui taikymas nėra galimas – jis neužtikrintų maksimalios vaiko teisių ir interesų apsaugos, vaiko augimo saugioje ir stabilioje aplinkoje.
38. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir neterminuotai apriboti atsakovo tėvo valdžią sūnui D. G.. Teismas pažymi, kad neterminuotas tėvų valdžios apribojimas nepilnamečiam vaikui neužkerta galimybių atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio vaikui pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaiko auklėjimo ir ugdymo procese.
39. Išaiškintina, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iki teismo sprendimo dėl globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo
40. CPK 406 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo patenkinus, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje.
41. Apribojus atsakovui tėvo valdžią sūnaus D. G. atžvilgiu, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo D. G. gyvenamoji vieta nustatytina J. ir V. K. gyvenamojoje vietoje (šeimoje) (CPK 406 straipsnio 2 dalis, 407 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
42. CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.
43. Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-70-969/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
44. Pažymėtina, kad nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; kt.). Tais atvejais, kai tėvai patenka į sunkią turtinę padėtį dėl savo nerūpestingo elgesio (nuolatinio girtavimo, narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo, turto iššvaistymo, ilgai trunkančio nedarbo ir pan.), nededa pastangų savo vaikų padėčiai pagerinti, jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi, prašydami nustatyti mažesnį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2006 m. rusėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006; kt.).
45. Bylos duomenimis, atsakovas Z. G. važinėja dirbti į (duomenys neskelbtini), tačiau dėl pandemijos šiuo metu yra Lietuvoje ir nedirba, nekilnojamojo turto neturi, pasibaigus pandemijai, vėl planuoja važiuoti dirbti į užsienį. Atsakovas yra jauno ir darbingo amžiaus, duomenų apie jo sveikatos sutrikimus, galinčius apriboti jo galimybes dirbti ir išlaikyti vaiką, byloje nėra. Atsakovas nenurodė, kokių priemonių jis ėmėsi, siekdamas susirasti darbą ir tokiu būdu prisidėti prie turtinės padėties gerinimo (CPK 178 straipsnis). Taigi, nors atsakovo turtinė padėtis sudėtinga, tačiau atsakovas neįrodė, kad ėmėsi pakankamų priemonių, siekdamas gauti pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Atsižvelgiant į tai, atsakovo nurodomos aplinkybės dėl jo sudėtingos turtinės padėties vertintinos kaip nesudarančios teisinio pagrindo mažinti ieškovo prašomo priteisti iš jo išlaikymo nepilnamečiam vaikui D. G. dydį.
46. Teismas, spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo priteisti atitinkamo dydžio išlaikymą nepilnamečiui vaikui, taip pat vadovaujasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis). Teismo vertinimu, ieškovo prašomas priteisti iš atsakovo po 200 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį mokamas išlaikymas vaikui užtikrins nepilnamečio vaiko būtinuosius poreikius. Todėl iš atsakovo nepilnamečiam vaikui D. G. priteistinas išlaikymas, mokamas kas mėnesį po 200 Eur dydžio periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2021 m. vasario 10 d.) iki vaiko pilnametystės (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
47. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
48. Byloje pareikštas ieškinys dėl tėvų valdžios apribojimo bei išlaikymo vaikui priteisimo. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktai). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
49. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, civilinės bylos dalyką ir pagrindą, įvertinus aplinkybę, jog atsakovui buvo suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsakovas nuo bylinėjimosi išlaidų atleistas (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 14 straipsnio 2 dalis, 20 straipsnis), ieškinį tenkinus, iš atsakovo bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 4 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti.
Neterminuotai apriboti atsakovo Z. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) tėvo valdžią nepilnamečio sūnaus D. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) atžvilgiu.
Nustatyti nepilnamečio vaiko D. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą J. ir V. K. gyvenamojoje vietoje (šeimoje) iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.
Priteisti iš atsakovo Z. G. nepilnamečiam vaikui D. G. (asmens kodas – (duomenys neskelbtini)) išlaikymą, mokamą kas mėnesį 200 Eur (dviejų šimtų eurų) dydžio periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2021 m. vasario 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka.
Pavesti J. ir V. K. uzufrukto teise tvarkyti D. G. tenkantį išlaikymą bei kitas gaunamas lėšas ir valstybės skiriamas išmokas.
Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.
Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo patvirtintą kopiją Valstybės vaiko teisių apsaugos institucijai.