- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-98-252/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03424-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Atsakovas
- V. U.
- Ieškovas
- UAB „AMŽ Baltic“
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-98-252/2017
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. vasario 28 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. U. įmonės ir ieškovės UAB „AMŽ Baltic“ apeliacinius skundus dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5390-589/2016 pagal ieškovės UAB „AMŽ Baltic“ ieškinį atsakovei V. U. įmonei dėl avanso ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovės atstovas prašė: priteisti iš atsakovės V. U. įmonės 450 Eur avansą, sumokėtą pagal 2015 m. lapkričio 4 d. UAB „AMŽ Baltic“ ir V. U. įmonės teritorijų planavimo darbų sutartį, 63 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 4 d. su V. U. įmone buvo sudaryta teritorijų planavimo darbų sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo: parengti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), teritorijų planavimo dokumento projektą, kurio tikslas – keisti teritorijos detaliojo plano sprendinius; parengtą Projektą nustatyta tvarka pateikti visuomenei susipažinti, jį suderinti ir patikrinti; patvirtintą projektą įregistruoti Teritorijų planavimo registre. 2015 m. lapkričio 9 d. atsakovei buvo sumokėtas 30 proc. avansas nuo sutarties objekto kainos, t.y. 450 Eur. Tačiau atsakovė sutartyje numatytų darbų iki 2016 m. sausio 4 d. neatliko bei pagal darbų perdavimo - priėmimo aktą nei jų, nei jiems pateiktų žemės sklypo projekto dokumentacijos, kompaktinio disko užsakovui neperdavė. Atsakovei nustatytu terminu neperdavus užsakovei darbų rezultato (parengto projekto, kuris būtų suderintas, patikrintas, patvirtintas ir įregistruotas), užsakovė iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties. Toks atsakovės neveikimas sugriovė užsakovės planus, dėl ko ji patyrė papildomų nepatogumų bei nuostolių. Užsakovė, CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1-2 punktų, 6.218 straipsnio 1 dalies pagrindu vienašališkai nutraukė sutartį dėl vykdytojos (atsakovės) kaltės - padaryto esminio sutarties pažeidimo. Atsakovė su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad 2015 m. lapkričio 5 d. susitikimo su ieškovės atstovais metu gavo įmonės rekvizitus, VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2015 m. birželio 10 d. išrašo kopiją reg. Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo ribų plano originalą, statinių išdėstymo planą ir susisiekimo komunikacijų statybos ir naudojimo 2005 m. vasario 23 d. sutartį. Po šio susitikimo 2015 m. lapkričio 9 d. parengė Teritorijų planavimo darbų sutartį ir nusiuntė ieškovei elektroniniu paštu suderinimui. Tą pačią dieną gavo pranešimą, kad sutartis pasirašyta ir sumokėtas 30 procentų avansas nuo sutarties objekto kainos. Gavęs elektroniniu paštu pranešimą, kad yra gautas banko leidimas, nuvyko pas užsakovę ir grąžino paimtų dokumentų originalus bei pasirašė ir pasiėmė teritorijų planavimo sutartį. Pažymėjo, kad iš savo pusės visus nurodytus darbus V. U. įmonė buvo atlikusi. Dėl sutarties neįvykdymo yra kalta ieškovė, kuri neprisijungė prie Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinės sistemos (toliau – TRDRIS), nepateikė visos reikiamos dokumentacijos ir vienašališkai nutraukė sutartį. Pabrėžė, kad užsakovė pažeidė Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį 2015 m. gruodžio 7 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nevykdė planavimo organizatoriaus jai pavestų teisių ir pareigų. Atsakovė sutarties pasirašymo dieną 2015 m. lapkričio 12 d. iš ieškovės negavo planavimo darbų programos; planuojamos teritorijos ribų schemos; taisyklėse nurodytų institucijų teritorijų planavimo sąlygų; Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registro duomenų – keičiamos teritorijos detaliojo plano sprendinių. Ji pati užsakė ir gavo iš VĮ Registrų centro planuojamoje teritorijoje esamų žemės sklypų Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro duomenis; iš Panevėžio miesto savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus keičiamos teritorijos detaliojo plano sprendinių „Pagrindinis brėžinys“ ir DP patvirtinimo dokumento - Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą 2003-07-04 Nr. (duomenys neskelbtini), kopijas. Pagal sutarties 4.1 punktą, sutarta, kad projektas pradedamas rengti šalims pasirašius šią sutartį ir baigiamas ruošti per 2 mėnesius nuo planavimui reikalingų dokumentų gavimo, t.y. 2016 m. sausio 4 d. Atsakovė sudarydama sutartį, įsipareigojo atlikti teritorijų planavimo darbus per 2 mėnesius nuo planavimui reikalingų dokumentų gavimo. Be to, ieškovė vienašališkai pataisė sutarties 4.1 ir 5.2.4 sutarties punktus, įrašydama datą - 2016 m. sausio 4 d. Atsakovės parengtame projekte neįvertinti Teritorijų planavimo sąlygų reikalavimai, nes ieškovė jų nepateikė, kaip buvo įsipareigojusi Sutarties 5.1.1 punkte, tačiau sąlygos sprendiniams didelės įtakos neturi. Atsakovė gavo iš ieškovės 2015 m. lapkričio 19 d. įgaliojimą atlikti visus veiksmus, organizuojant teritorijų planavimo dokumento projekto parengimą, patikrinimą, patvirtinimą, įregistravimą ir planavimų dokumentų atsiėmimą. Tačiau šiuo įgaliojimu inicijavimo teisė, rengiamam teritorijų planavimo dokumentui, projekto rengėjai nesuteikta, o projekto iniciatorei įstatyminės pareigos ir teisės nepanaikinamos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimu UAB „AMŽ Baltic“ ieškinys tenkintas iš dalies. Iš V. U. įmonės ieškovei UAB „AMŽ BALTIC“ priteista 450 Eur sumokėto avanso, 63 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 Eur žyminio mokesčio ir 450 Eur advokato atstovavimo išlaidų. Kitoje dalyje ieškinys atmestas. Iš V. U. įmonės taip pat priteista valstybei 6 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Teismas sprendė, kad atsakovė, pasirašydama sutartį ir prisiimdama įsipareigojimą paruošti detaliojo plano sprendinius, kaip šios srities specialistė, turėjo numatyti kokie dokumentai iš ieškovės bus reikalingi, ar ieškovė privalės prisijungti prie informacinės sistemos TRDRIS pati ar tai galės įgalioti padaryti atsakovę. Ieškovė, sudarydama sutartį su Panevėžio miesto savivaldybės administracija, ir žinodama, kad jai, kaip planavimo iniciatorei, yra suteiktas įgaliojimas registruotis TRDRIS, kartu vykdydama sutartį sudarytą su atsakove – V. U. įmone, turėjo pareigą registruotis šioje sistemoje. Teismas konstatavo, kad vykdydamos tarpusavyje sudarytą sutartį, abi šalis pažeidė kooperavimosi ir tarpusavio bendradarbiavimo pareigą, abi sutarties šalys buvo nepakankamai atidžios vykdant sutartį. Tačiau ieškovė didžiąja dalimi negavo to, ką pagal teritorijų planavimo darbų sutartį tikėjosi gauti. Ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį, nes atsakovė nepateikė jai jokių darbų, kuriuos turėjo atlikti pagal teritorijų planavimo darbų sutartį. Atsakovės neperduoti darbai aiškiai turėjo ir turi ieškovei esminę reikšmę. Atsakovė, gavusi pranešimą apie sutarties nutraukimą, nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų įvykdyta sutartis ir neginčijo šios sutarties nutraukimo. Teismas sprendė, kad nutraukus sutartį, atsakovei kyla prievolė grąžinti ieškovės sumokėtą 450 Eur dydžio avansą bei sutarties 3.1 punkte nurodytus 0,04 proc dydžio už kiekvieną pradelstą dieną delspinigius – viso 63 Eur. Teismas laikė pagrįstu ir ieškovės reikalavimą priteisti 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teismas sumažino ieškovės prašomas priteisti atstovavimo išlaidas iki 450 Eur argumentuojant tuo, kad šioje byloje advokatas ruošė ieškinį bei pareiškimą dėl teismo įsakymo (pareiškimo formos yra patvirtintos), byloje vyko tik du posėdžiai, o priteistina suma yra ženkliai mažesnė nei advokato atstovavimo išlaidos.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą ir ieškinį atmesti arba pakeisti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantė taip pat prašo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi, nesilaikė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintos pareigos vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Prieš pradėdama rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą parengiamojo etapo metu, planavimo organizatorius ar jo įgaliotas asmuo Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka turėjo raštu kreiptis į Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad šios per 15 darbo dienų (dėl savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų – per 10 darbo dienų) nuo prašymo gavimo dienos pateiktų planavimo sąlygas. Jei planavimo sąlygos nurodytu terminu nebuvo išduotos ir apie jų neišdavimo priežastis nepranešta, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentą. Pabrėžia, kad sutartyje nebuvo nustatyta sąlyga atsakovei pateikti Valstybinių, savivaldybės ir kitų institucijų teritorijų planavimo sąlygas. Apeliantės vertinimu, ieškovė turėjo įstatyminę prievolę parengiamajame etape registruotis TPRDIS. Šios pareigos nevykdymas sąlygojo tai, kad atsakovė, prisijungusi prie šios sistemos negali ir negalėjo atlikti sistemoje savo sutartinių ir įstatyminių pareigų, o būtent įkelti elektroninėje erdvėje esamos būklės įvertinimo ir parengto detaliojo plano sprendinių (rengimo etapas), nesant ieškovės pritarimui parengiamajam etapui. Atkreipia dėmesį, kad darbai, kurie buvo pagal sutarties sąlygas sutarti atlikti, didžiąja dalimi buvo atlikti. Teismui buvo pateikti minėtų darbų atlikimą pagrindžiantys įrodymai, tačiau teismas, pažeisdamas CPK 270 straipsnio 4 dalies 3 punktą, dėl jų nepasisakė. Atsakovė teritorijų planavimo darbus įsipareigojo atlikti per du mėnesius nuo planavimui reikalingų dokumentų gavimo. Tačiau dokumentai iš ieškovės nebuvo gauti, nežiūrint to, darbai buvo pradėti atlikti ir dalis jų atlikta. Pabrėžia, kad Teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutarties 3.6 punktas įpareigojo atsakovę kreiptis į suinteresuotas institucijas dėl planavimo sąlygų pateikimo, o institucija nuo prašymo gavimo dienos per 10 darbo dienų išduoda sąlygas, dėl šios priežasties planavimo darbų pradžia laikytina 2016 m. gruodžio 28 d. Tačiau ieškovė, nepagrįstai 2016 m. kovo 18 d. pranešime nurodė, kad laiku pateikė visus reikalingus dokumentus. Atsakovė negavo dokumentų, kurie patvirtintų, kad Detaliųjų planų rengimo proceso parengiamasis etapas baigtas ir jam pritarta, todėl atsakovės nuomone, iki sutarties nutraukimo 2016 m. balandžio 18 d. ieškovė nepasiūlė ir jos įvykdyti, nes viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo. Teismas neteisingai vertino, kad atsakovės parengti darbai nebuvo perduoti ieškovei. Šių darbų perduoti nereikia, jie įkeliami elektroninės erdvės byloje ir yra vieši. Planavimui reikalingi ir būtini dokumentai, taip pat detaliojo projekto sprendiniai, informacija visuomenei, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros atliekamos būtent per TPDRIS. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė didžiąja dalimi negavo to, ko tikėjosi pagal teritorijų planavimo darbų sutartį gauti yra būtent dėl ieškovės kaltės, todėl delspinigių priteisti nebuvo jokio pagrindo. Nurodo, kad teismas nevertino kaip realiai vyksta planavimo procesas. Iš planavimo viešo registro duomenų matyti, kad teritorijos (į pietus nuo (duomenys neskelbtini) skg.) detaliojo plano keitimo darbai nuo 2016 m. liepos 6 d. nevyksta, o UAB „AMŽ Baltic“ pasitelkdamas kvalifikuotą teisininką, galimai sugalvojo naują verslo rūšį – užsakyti planavimo darbus, po to vykdytojui keliant nepagrįstus reikalavimus bei piktnaudžiaujant savo procesinėmis teisėmis, akivaizdžiai be pagrindo reikšti nepagrįstus reikalavimus. Apeliantės įsitikinimu teismas neatsižvelgė į (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos teisės skyriaus atstovo prašymą, ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pašalinimas iš bylos nagrinėjimo ir jos išreikšta pozicija ginčo klausimu, kad projekto komplektacija atitinka projekto rengimo baigiamąjį etapą, išskyrus tai, kad nėra pateikta teritorijų planavimo sąlygos ir nėra pritarta organizatoriaus (ieškovės) parengiamajam etapui yra pagrindas ginčyti skundžiamo sprendimo pagrįstumą. Nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, kad teismas įrodymus vertino šališkai ir pažeisdamas rungimosi principą, todėl skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti ir prieštaringi. Nors atsakovė tvirtina, kad ieškovė nepateikė valstybinių, savivaldybės ir kitų institucijų teritorijų planavimo sąlygų, tačiau kartu pripažįsta, kad nepaisant to galėjo parengti projektą ir jį parengė. Teigia, kad byloje nėra ginčo, kad 2015 m. lapkričio 19 d. ieškovė išdavė ir tą pačią dieną elektroniniu paštu pateikė atsakovei įgaliojimą atlikti visus reikalingus veiksmus organizuojant Projekto rengimą, patikrinimą, patvirtinimą, įregistravimą ir planavimo dokumentų atsiėmimą. Todėl nebuvo kliūčių prisijungti prie TPDRIS. Naujoji Projekto rengėja UAB „Geometra“ ne tik atsiuntė ieškovei reikalingo įgaliojimo jungtis prie TPDRIS tekstą, bet ir reikalingo prašymo Panevėžio miesto savivaldybės administracijai sutvarkyti TPDRIS prisijungimo duomenis tekstą. Būtent ieškovės įgaliota UAB „Geometra“ architektė E. G. prisijungė prie TPDRIS ir ieškovės vardu pateikė prašymą išduoti teritorijų planavimo sąlygas. Pažymi, kad nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, kad Sutarties sudarymo ir jos galiojimo metu atsakovė neturėjo teisės būti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengėja, nes neturėjo atestuoto teritorijų planavimo vadovo. V. U. buvo išduotas atestatas, suteikiantis teisę eiti teritorijų detaliojo planavimo specialisto ir teritorijų specialiojo planavimo specialisto pareigas, kurio galiojimo laikas baigėsi 2013 m. balandžio 25 d. Naujas atestatas V. U. buvo išduotas 2016 m. kovo 29 d., tačiau tik specialiojo (ne Sutarties vykdymui būtino kompleksinio) teritorijų planavimo dokumentų vienos rūšies teritorijų planavimo vadovo. Atsakovės pateikto projekto vadove buvo nurodyta V. K.. Tik iškėlus bylą teisme paaiškėjo, kad dar iki įgaliojimo atsakovo vadovui V. U. išdavimo, atsakovė įgaliojo V. K. būti Projekto vadove. Teismui pateiktame projekte jo autoriumi nurodytas V. U., o projekto vadovu - minėta V. K., kuri projekto nėra pasirašiusi. Apeliantei kyla abejonių dėl šio įgaliojimo autentiškumo. Tvirtina, kad V. K. į ieškovę nei karto nėra kreipusis, o ieškovė jokio įgaliojimo šiai specialistei dėl Projekto rengimo nebuvo išdavusi. Ieškovė perdavė atsakovei topografinę nuotrauką su kompaktiniu disku, detalaus plano originalą, Žemės sklypo plano originalą ir kitus planavimui reikalingus dokumentus. Ieškovė buvo pagrįstai įsitikinusi, kad įgaliojimu - išduotu atsakovės prašymu po Sutarties sudarymo - suteikė atsakovės vadovui V. U. teisę atlikti visus reikalingus veiksmus organizuojant Projekto rengimą tuo tikslu atstovaujant Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, renkant ir gaunant visus reikalingus dokumentus, rašyti ieškovės vardu prašymus už ieškovę pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiuo pavedimu. Atsakovė įsipareigojo pradėti rengti Projektą ne nuo sąlygų gavimo, o nuo Sutarties pasirašymo dienos. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovė (nesulaukusi, kad tai jos vardu padarytų atsakovė) prisijungė prie TPDRIS ir apie tai bei Sutarties nutraukimą informavo atsakovę. Pažymėjo, kad TPDRIS pradėjo veikti nuo 2015 m. spalio 5 d. - visos teritorijų planavimo procedūros (parengiamojo, rengimo ir baigiamojo etapų), pradėtos nuo 2015 m. spalio 5 d. priimtų sprendimų dėl teritorijų planavimo dokumentų rengimo pradžios ir planavimo tikslų pagrindu, turi būti vykdomos per TPDRIS. Todėl atsakovė, sudarydama Sutartį vos po mėnesio, kai pradėjo veikti TPDRIS, neįvertino savo gebėjimų/galimybių prie jos laiku prisijungti ir ja naudotis viso Projekto rengimo metu. Nei Sutartyje, nei Inicijavimo sutartyje, nei teisės aktuose nėra nustatytas terminas, per kurį būtų privaloma kreiptis į atitinkamas institucijas dėl sąlygų pateikimo. Todėl priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė jokių teisės aktų nuostatų nepažeidė. Atsakovė net negalėjo pradėti rengti Projekto, nes neturėjo tam teisės ir sąlygų. 2015 m. gruodžio 7 d. ieškovė (kaip planavimo iniciatorė) su Panevėžio miesto savivaldybės administracija (kaip planavimo organizatore) sudarė teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl teritorijos (į pietus nuo (duomenys neskelbtini) skg.) detaliojo plano keitimo rengimo ir finansavimo. Informavus Panevėžio miesto savivaldybės administraciją (kaip planavimo organizatorę) apie Sutarties nutraukimą dėl to, kad atsakovė (kaip planavimo dokumentų rengėja) neatliko jokių numatytų darbų, buvo gautas planavimo organizatorės atsakymas, kad neva ieškovė nepateikė atsakovei įgaliojimo vykdyti iniciatoriaus funkcijas ir atlikti veiksmus iniciatoriaus vardu TPDRIS. Ieškovė patvirtino, kad toks įgaliojimas išduotas dar 2015 m. lapkričio 19 d. ir tą pačią dieną pateikė atsakovei. Atsakovės pateikto projekto rengimo procedūros nebuvo vykdomos per TPDRIS, pirmasis - parengiamasis - etapas nėra baigtas, planavimo organizatorius šio etapo sprendiniams nėra pritaręs. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovė patyrė 15 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 695,09 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą teikiant konsultacijas ir rengiant ieškovės apeliacinį skundą bei 434,45 Eur išlaidų už advokato teisinę pagalbą teikiant konsultacijas ir rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, todėl mano, kad šios išlaidos turėtų būti priteistos iš atsakovės. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2016 m. rugsėjo 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir padidinti iš atsakovės ieškovės naudai priteistą išlaidų už advokato teisinę pagalbą sumą nuo 450 Eur iki 1129,57 Eur bei pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, kad vykdydamos tarpusavyje sudarytą sutartį, abi šalys pažeidė kooperavimosi ir tarpusavio bendradarbiavimo pareigą, abi sutarties šalys buvo nepakankamai atidžios ir rūpestingos vykdant sutartį. Taip pat priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nesutinka su priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Pažymi, kad teismas sprendime nenurodė, kas sudaro priteistą išlaidų už advokato teisinę pagalbą sumą, t.y. kokia konkrečiai dalis išlaidų, patirtų už advokato pagalbą rengiant pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, ir kokia dalis išlaidų, patirtų už advokato pagalbą rengiant ieškinį, buvo priteista. Mano, kad šiuo atveju buvo nukrypta nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų taisyklės, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismas neatsižvelgė į visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes. Pažymi, kad atsakovė, pasirinkusi bylinėtis toliau, kai pateikė prieštaravimus dėl 2016 m. gegužės 9 d. įsakymo, kaip pralaimėjusi šalis, turėjo atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad Sprendimu už ieškinio parengimą turėjo būti priteista 955,79 Eur suma, o už pareiškimo išduoti teismo įsakymo parengimą turėjo būti priteista visa 173,78 Eur suma. Ieškovės naudai iš atsakovės priteista išlaidų už advokato teisinę pagalbą suma nuo 450 Eur turėtų būti padidinta iki 1129,57 Eur. Ieškovė savo reikalavimą pašalinti iš sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, kad vykdydamos tarpusavyje sudarytą sutartį, abi šalys pažeidė kooperavimosi ir tarpusavio bendradarbiavimo pareigą, abi sutarties šalys buvo nepakankamai atidžios ir rūpestingos vykdant sutartį, grindžia tuo, kad atsakovė nėra 2015 m. gruodžio 7 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalis, todėl ieškovė, vykdydama šią sutartį, nepažeidė ir negalėjo pažeisti kooperavimosi ir tarpusavio bendradarbiavimo pareigų pagal su atsakove sudarytą sutartį. Byloje nėra ginčo, kad 2015 m. lapkričio 19 d. ieškovė išdavė ir tą pačią dieną elektroniniu paštu pateikė atsakovei įgaliojimą atlikti visus reikalingus veiksmus organizuojant projekto rengimą, įskaitant ir renkant ir gaunant visus reikalingus dokumentus. Atsakovė nesikreipė su prašymu į ieškovę dėl kito įgaliojimo pateikimo. Atsakovės atstovas į bandymus ginčą spręsti taikiai nereagavo, neatvyko į 2016 m. kovo mėnesį suorganizuotą susitikimą su Panevėžio miesto savivaldybės atstovais ir Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generaliniu direktoriumi bei ieškovės atstovu. Todėl išvada, kad ieškovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą yra nepagrįsta. Pažymi, kad sutartis buvo nutraukta būtent dėl atsakovės kaltės, t.y. atsakovės padaryto esminio sutarties pažeidimo, todėl pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti Sutartį, jokio pagrindo ginčijamai Sprendimo išvadai byloje nėra. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė prašo jo netenkinti. Nurodo, kad nesutinka su ieškovės argumentais dėl Sprendimu priteistos bylinėjimosi išlaidų sumos padidinimo. Pabrėžia, kad teisme vyko tik du posėdžiai, advokato laiko sąnaudos buvo nedidelės, ieškovė turėjo žinoti, kad atsakovė nesutiks su teismo įsakymu ir jį ginčys, bet vis tiek šį procesinį dokumentą teikė, be to, ieškovė galėjo kreiptis į Panevėžio miesto teisininkus. Atsakovės vertinimu ieškovė siekia be pagrindo padidinti bylinėjimosi išlaidas ir pasipelnyti. Pažymi, kad skirtingai nei nurodė ieškovė atsakovė apie susitikimą su Panevėžio miesto savivaldybės atstovais, kurį organizavo Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, nebuvo informuota. Teigia, kad ieškovė pažeidė Teritorijų planavimo proceso iniciavimo 2015 m. gruodžio 7 d. sutartį, nevykdė planavimo organizatoriaus jai pavestų teisių ir pareigų. Ieškovė privalėjo pateikti valstybinių, savivaldybės ir kitų institucijų teritorijų planavimo sąlygas bei kitus reikalavimus, pateikti suderintą teritorijos topografinį planą (ir DVG formate) bei kitus planavimui reikalingus dokumentus, tačiau šių pareigų neįvykdė. Todėl motyvai apie neva sąžiningą bei teisiškai pagrįstą ieškovės elgesį yra deklaratyvūs ir nepagrįsti susiklosčiusia teritorijų planavimo dokumentų rengimo procesų praktika.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atsakovės UAB V. U. įmonės apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės UAB „AMŽ Baltic“ – tenkintinas iš dalies. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas ieškovės ir atsakovės apeliacinius skundus, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šiuos skundus pagal apeliantų nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).Tarp šalių kilęs ginčas dėl avansinės įmokos ir delspinigių priteisimo pagrįstumo nutraukus ieškovės UAB „AMŽ „Baltic“ ir atsakovės V. U. įmonės 2015 m. lapkričio 4 d. sudarytą Teritorijų planavimo sutartį. CPK 321 straipsnio 1 dalis ir 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinį skundą pateikusi V. U. įmonė prašymo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka, argumentais nepagrindė. Visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantė turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Todėl teismas bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka ir, nepriklausomai nuo teismo posėdžio formos (žodinio ar rašytinio proceso tvarka), bylą nagrinėja taip, kaip įstatymas apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas (apimtis). Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi šalys, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis) ar, kad teisminio proceso metu buvo pažeistas rungimosi principas, juo labiau, kad teismas buvo šališkas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos. CK 6.222 straipsnis numato, kad kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 4 d. šalys sudarė Teritorijų planavimo darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria atsakovė įsipareigojo parengti žemės sklypo ((duomenys neskelbtini) m. kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini) teritorijų planavimo dokumento projektą, kurio tikslas – keisti teritorijos (į pietus nuo (duomenys neskelbtini) skg.) detaliojo plano sprendinius, nustatant privalomuosius teritorijos naudojimo reglamentus pagal Panevėžio miesto bendrojo plano sprendinius, Valstybinių, savivaldybės ir kitų institucijų teritorijų planavimo sąlygas bei teritorijų planavimo dokumentų rengimą reglamentuojančius teisės aktus (Sutarties 2.1.1 punktas); parengtą projektą nustatyta tvarka pateikti visuomenei susipažinti, jį suderinti ir patikrinti (Sutarties 2.1.2 punktas) ir patvirtintą projektą įgaliojus nustatyta tvarka įregistruoti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo registre (2.1.3 punktas). Taip pat atsakovė įsipareigojo projektą parengti pagal Teritorijų planavimo įstatymą, kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles, kitus teritorijų planavimo dokumentus reglamentuojančius teisės aktus bei Valstybinių, savivaldybės ir kitų institucijų teritorijų planavimo sąlygas (5.2.2 punktas); parengti teritorijų planavimo Projekto dokumentaciją ir kompaktiniame diske (5.2.3 punktas); Sutarties 5.2.4 punktas numatė, kad planavimo darbai turi būti atlikti per 2 mėnesius nuo Projekto rengimui reikalingų dokumentų gavimo, t.y. 2016 m. sausio 4 d. (1 t., b.l. 23-24). Ieškovė, be darbų apmokėjimo, įskaitant ir avansinės įmokos sumokėjimą, įsipareigojo pateikti atsakovei Valstybinių, savivaldybės ir kitų institucijų teritorijų planavimo sąlygas bei kitus reikalavimus (Sutarties 5.1.1 punktas); suderintą teritorijos topografinį planą (ir DVH formate) (5.1.2 punktas) ir kitus planavimui reikalingus dokumentus (5.1.3 punktas). Atsakovei 2015 m. lapkričio 9 d. pervestas 450 Eur dydžio avansinis mokėjimas (1 t., b.l. 25). Panevėžio miesto savivaldybės administracija 2015 m. gruodžio 7 d. su UAB „AMŽ Baltic“ sudarė Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 4.5 punktu suteikė planavimo iniciatorei – UAB „AMŽ Baltic“ įgaliojimą Teritorijų planavimo dokumento metu planavimo organizatoriaus vardu kreiptis į institucijas, kad jos pateiktų teritorijų planavimo sąlygas (Sutarties 3.4 punktas), o teritorijų planavimo dokumento rengėju pasirinkta V. U. įmonė (3.7 punktas) (1 t., b.l. 52-53). Projektavimo darbų rangos teisinius santykius reguliuoja CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus ketvirtajame skirsnyje išdėstytos teisės normos, o šio skyriaus pirmojo skirsnio normų nustatytos taisyklės, remiantis CK 6.644 straipsnio 2 dalimi, taikomos ir projektavimo darbų rangai, jeigu ko kita nenustato specialiosios projektavimo darbų rangą reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2009). Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų rangos sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Taigi pagal Teritorijų planavimo darbų sutartį turėjo būti atlikti teritorijų planavimo darbai ir konkretus rezultatas sutartyje nustatytu terminu, pateiktas užsakovei (ieškovei UAB „AMŽ Baltic“).Apylinkės teismas pripažino, kad nors vykdydamos tarpusavyje sudarytą sutartį, abi šalys pažeidė kooperavimosi ir tarpusavio bendradarbiavimo pareigą ir buvo nepakankamai atidžios vykdant sutartį, tačiau sprendė, kad būtent ieškovė didžiąja dalimi negavo to, ko tikėjosi gauti šios sutarties pagrindu, todėl atsakovei nepateikus jokių darbų, kuriuos turėjo atlikti pagal teritorijų planavimo darbų sutartį, ieškovė turėjo pagrindą vienašališkai nutraukti sutartį.Savo nesutikimą su skundžiamo sprendimo išvadomis atsakovė grindžia tuo, kad ieškovė nepateikdama visų būtinų dokumentų (įskaitant ir Valstybinių, savivaldybės ir kitų institucijų teritorijų planavimo sąlygų) sutarties įvykdymui bei neprisiregistravusi prie TPRDIS nesilaikė šalių sudarytoje sutartyje nustatytų pareigų dėl ko atsakovė negalėjo tinkamai realizuoti savo įsipareigojimų pagal minėtą sutartį. Kitą vertus, atsakovė nurodė, kad minėtoje sutartyje numatytus darbus pradėjo atlikti ir didesnę jų dalį atliko, kartu pripažindama, kad jokių darbų ieškovei neperdavė. Projektinės medžiagos neperdavimą užsakovei atsakovė argumentuoja tuo, kad nebuvo būtina fiziškai perduoti projektinės dokumentacijos, nes TPRDIS įgalino tai atlikti elektroninėje erdvėje, o ieškovei neprisiregistravus prie šios sistemos, nebuvo galimybių projekto įkelti į TPRDIS, kad būtų galima įgyvendinti visus detaliųjų planų rengimo proceso etapus.Pagal Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties sudarytą ieškovės su Panevėžio miesto savivaldybės administracija (planavimo organizatore) 4.5 punktą planavimo organizatorė suteikė ieškovei įgaliojimą Teritorijų planavimo dokumento rengimo metu planavimo organizatoriaus vardu kreiptis aplinkos ministro įsakymu patvirtintose Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklėse ir atitinkamose specialiojo teritorijų dokumentų rengimo taisyklėse nurodytas institucijas, kad jos pateiktų teritorijų planavimo sąlygas, teikti Teritorijų planavimo dokumentų projektą viešinti, derinti, tikrinti ir tvirtinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atlikti kitus būtinus veiksmus, pasirašyti prašymus ir dokumentus kurių reikia Teritorijų planavimo dokumentui rengti, derinti, tikrinti ir patvirtinti teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė 2015 m. lapkričio 19 d. įgaliojimu įgaliojo V. U. įmonės architektą V. U. atlikti visus reikalingus veiksmus organizuojant teritorijų planavimo dokumento, žemės sklypo duomenys: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) projekto parengimą, patikrinimą, patvirtinimą, įregistravimą ir planavimo dokumentų atsiėmimą, tuo tikslu atstovaujant Lietuvos Respublikos įstaigose ir organizacijose, tame tarpe Valstybinės įmonės registrų centras, nacionalinė žemės tarnyba, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, renkant ir gaunant visus reikalingus dokumentus, rašyti ieškovės vardu prašymus, pareiškimus, už ieškovę pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus susijusius su šiuo pavedimu (1 t., b.l. 27). Subjektyvus atsakovės Inicijavimo sutartimi ieškovei suteiktų teisių ir pareigų vertinimas, nereiškia, kad šioms teisėms ir pareigoms realizuoti, ieškovė negalėjo pasitelkti kito asmens, šiuo atveju – atsakovės, kaip šios srities profesionalės. Abi sutarties šalys yra verslo subjektai, tačiau ieškovė yra tik užsakovė, kuri kreipėsi į įmonę dėl aukščiau aptartų paslaugų suteikimo, kurios atsakovei yra įprasta verslo praktika. Todėl pritartina apylinkės teismo vertinimui, kad būtent atsakovė, pasirašydama sutartį ir prisiimdama įsipareigojimą paruošti detaliojo plano sprendinius turėjo numatyti kokie jai bus reikalingi dokumentai ar ieškovė privalo pati prisijungti prie TPRDIS sistemos ar pakaks ieškovės atsakovei suteikto įgaliojimo tokiems veiksmams atlikti. Juolab, kad ieškovės 2015 m. lapkričio 19 d. atsakovei išduotas įgaliojimas įgalino ją iš esmės atlikti visus veiksmus organizuojant teritorijų planavimo dokumento projekto parengimą, patikrinimą, patvirtinimą, įregistravimą ir planavimo dokumentų atsiėmimą. Kitą vertus, abiejų sutarties šalių elgesys, sutarties vykdymo kontekste, pagrįstai apylinkės teismo įvertintas kaip pažeidžiantis kooperavimosi ir tarpusavio bendradarbiavimo pareigą bei neatitinkantis pakankamo atidumo kriterijaus. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, pagal sutarties nurodymus, o vienas iš prievolių sąžiningo vykdymo principų yra prievolės šalių bendradarbiavimo principas (CK 6.38 straipsnis). CK 6.200 straipsnyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Bendradarbiavimo principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei įvykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolei įvykdyti, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir panašiai. Apylinkės teismas vertino Teritorijų planavimo sutarties šalių, t.y. ieškovės ir atsakovės kooperavimosi ir tarpusavio bendradarbiavimo aspektus vykdant būtent šią sutartį, kurios neįvykdymo pasekmės yra ginčo objektas. Todėl ieškovės apeliaciniame skunde išsakytas vertinimas, kad atsakovei nesant 2015 m. gruodžio 7 d. Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) šalimi, ieškovė vykdydama šią sutartį negalėjo pažeisti kooperavimosi ir tarpusavio bendradarbiavimo pareigų pagal su atsakove sudarytą sutartį yra nepagrįstas. Ieškovė, pavedusi projektavimo darbų vykdymą atsakovei, kaip profesionaliam projektuotojui, pagrįstai tikėjosi, kad atsakovė bendradarbiaus su ieškove, o tuo atveju, jeigu atsakovė negalės darbų atlikti dėl to, kad ieškovė nėra pateikusi atsakovei tam tikrų dokumentų jog laiku apie tai informuoti ieškovę. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad ieškovės neatliktų pareigų išdavoje ji apskritai sutartimi sulygtų projektavimo darbų atlikti negalėjo, priešingai – pažymėjo, kad didžiąja dalį darbų yra atlikusi ir neturėdama ieškovės nepateiktų privalomų jai dokumentų, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu ieškovės nepakankamai aktyvus kaip sutarties šalies veikimas negali būti vertinamas kaip objektyvi kliūtis apskritai nevykdyti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Kitą vertus, nenustatyta, kad šalys aktyviai keitėsi informacija, palaikė kontaktus siekiant įgyvendinti sutartyje nustatytas abipuses pareigas ir teises, kas patvirtintų tinkamą šalių abipusį bendradarbiavimo ir kooperavimo pareigų vykdymą. Todėl daroma išvada, kad pagrindo, tenkinti ieškovės apeliacinio skundo reikalavimo pašalinti aukščiau aptartą išvadą iš skundžiamo Sprendimo, nėra. Atsakovė teigia, kad Sutarties įsipareigojimų įvykdymas negalėjo būti apibrėžtas konkrečia data, nes šalys tarėsi, kad projektavimo darbai bus atlikti per du mėnesius nuo reikalingų dokumentų gavimo. Sutarties 5.2.4 punkte planavimo darbų atlikimo terminas apibrėžtas ne tik dviejų mėnesių nuo projekto rengimui reikalingų dokumentų gavimo, bet ir kalendorine data, t.y. 2016 m. sausio 4 d. Atsakovė jokiais argumentais nepaneigė, kad sutartį pasirašė ne jos atstovas, be to, pačios sutarties, kurios projektas buvo parengtas atsakovės, neginčijo. Teismui nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų bandžiusi inicijuoti sutarties pakeitimus ar kreipusis į užsakovę, kad būtų pratęstas darbų atlikimo terminas. Ieškovė negavusi nurodytu terminu sutartimi sulygtų projektavimo darbų dokumentacijos, įskaitant ir jos pateikimo kompaktinio disko forma, 2016 m. kovo 3 d., išsiuntė atsakovei pranešimą dėl 2015 m. lapkričio 4 d. teritorijų planavimo darbų sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo ir reikalavimo grąžinti avansą, perduotus dokumentus ir sumokėti delspinigius (1 t., b.l. 28-31). Minėtas pranešimas įteiktas atsakovės atstovui V. U. 2016 m. kovo 18 d. (1 t., b.l. 32). Pranešime nurodoma, kad sutartis dėl esminio sutarties pažeidimo – sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymo bus laikoma nutraukta po 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Ieškovė 2016 m kovo 21 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) informavo, kad teritorijų planavimo dokumento rengėjas V. U. įmonė neatliko jokių pagal TPP Nr. (duomenys neskelbtini) sutartį numatytų darbų, todėl sutartis su šia įmone nutraukta (1 t., b.l. 124). Per pranešime nurodytą laikotarpį atsakovė jokių sutarties tinkamam įvykdymui veiksmų nesiėmė. Atsakovės į bylą pateikti Detaliojo plano keitimo projekto dokumentai (1 t., b.l. 57-81) nepatvirtina sutarties įvykdymo, t. y. atliktų darbų, fakto, nes šie dokumentai nebuvo pateikti ieškovei sutarties galiojimo metu. Be to, nėra galimybės nustatyti, jog šie dokumentai (esantys ir kompaktinio disko laikmenoje) buvo parengti būtent sutarties galiojimo metu, o ne po ieškinio pateikimo. Nepripažinus sutartyje numatytų projektavimo darbų atlikimo fakto, nėra prasmės pasisakyti ir dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodomų aplinkybių, susijusių su V. U. kvalifikacijos tinkamumu vykdyti Sutartį, tiek dėl teismui pateikto projekto rengėja įvardytos V. K. įgaliojimų atlikti tokius veiksmus bei vertinti atsakovės apeliaciniam teismui pateiktus naujus duomenis – Lietuvos architektų rūmų pažymą dėl V. U. išduotų atestatų. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes daroma išvada, kad atsakovei neįrodžius atliktų darbų pagal sutartį fakto, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovės sumokėtą 450 Eur avansą, sutartyje nustatytus delspinigius ir procesines palūkanas. Atsakovės apeliaciniame skunde išsakyti hipotetinio pobūdžio teiginiai, kad jai, kaip vykdytojai, buvo keliami nepagrįsti reikalavimai bei ieškovė piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, siekdama pasipelnyti, atmestini kaip nepagrįsti. Apylinkės teismas, atsižvelgęs į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, tiek Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus, kurie į procesą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, pozicijas, kad ginčas tarp šalių kilo iš sutartinių santykių ir jų kompetencijai nėra priskirta kontroliuoti ar šalys tinkamai vykdo teritorijų planavimo darbų sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, pagrįstai šias institucijas 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi pašalino iš bylos nagrinėjimo. Skirtingai nei nurodo atsakovė, tiek Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos pašalinimas iš bylos nagrinėjimo, tiek Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus išreikšta nuomonė dėl bylos duomenų vertinimo, nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą sprendimą. Atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl ieškovės Teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutarties nuostatų nevykdymo ir netinkamai atliktų planavimo organizatoriaus jai pavestų teisių ir pareigų, šiuo atveju, nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir šiuo klausimu plačiau nepasisakoma. Byloje nustatyta, kad ieškovę UAB „AMŽ Baltic“ 2006 m. birželio 14 d. atstovavimo sutarties pagrindu atstovavo advokatų kontora (duomenys neskelbtini). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas bylinėjimosi išlaidas ir prašė už advokato teisinę pagalbą iš atsakovės priteisti 1129,57 Eur. Pirmosios instancijos teismas už advokato teisinę pagalbą prašomas išlaidas sumažino iki 450 Eur. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinų jos turėtų bylinėjimosi išlaidų už suteiktas teisines paslaugas dydį. Ieškovės atstovas pateikė įrodymus, kad už 2 valandų konsultacijas, pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą ieškovė sumokėjo 173,78 Eur (1 t., b.l. 6). Apylinkės teisme gavus, atsakovės prieštaravimus dėl pateikto pareiškimo, ieškovė papildomai patyrė 955, 79 Eur išlaidų už advokato teisines konsultacijas ir ieškinio parengimą (1 t., b.l. 34), be to, byloje vyko du teismo posėdžiai, kurių trukmė 1,5 val. ir 1 val., į kuriuos atstovas vyko iš kito miesto, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog apylinkės teismas daugiau nei perpus mažindamas ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį neteisingai įvertino ieškovės atstovo suteiktų paslaugų byloje kiekį ir turinį. Vien dėl nedidelės ginčo sumos paneigti ieškovo ir advokato susitarime išreikštą valią dėl atlyginimo dydžio, šiuo atveju, nėra pagrindo. Įvertinęs anksčiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurias ji patyrė nagrinėjant ginčą pirmosios instancijos teisme yra pagrįstos, tinkamos, realios, neviršijančios rekomendacijose nurodytų dydžių, todėl priteistinos visa apimtimi.Apeliaciniu skundu ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės 15 Eur žyminio mokesčio ir 695 Eur (2 t., b.l. 45) už advokato teisines paslaugas apeliacinio proceso metu. Atsiliepime į apeliacinį atsakovės skundą ieškovė prašė priteisti jos patirtas 434,45 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidas. Ginčydama priteistų atstovavimo išlaidų dydžio pagrįstumo klausimą, ieškovė už apeliacinį skundą be pagrindo 2016 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėjo 15 Eur žyminio mokesčio. Pagal įstatymą toks apeliacinis skundas neapmokestinamas žyminiu mokesčiu, todėl be pagrindo sumokėtas žyminis mokestis priteisiamas ne iš atsakovės, o grąžintinas ieškovei (CPK 87 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Kadangi atsakovės apeliacinis skundas iš esmės yra atmestas, o ieškovės – tenkintas, todėl ieškovei priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis, 302 straipsnis). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad tas pats advokatas ieškovę atstovavo ir pirmosios instancijos teisme, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, ji nebuvo sudėtinga ir didelės apimties, sprendžia, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos surašant apeliacinį skundą mažintinos iki 300 Eur, o už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą iki 200 Eur (CPK 98 straipsnis).Apibendrindamas teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovės ieškinį. Tačiau pilna apimtimi tenkinęs ieškinyje suformuluotą materialaus pobūdžio reikalavimą – priteisti 450 Eur avansą, delspinigius ir procesines palūkanas, apylinkės teismas, tiek Sprendimo motyvuojamoje, tiek rezoliucinėje dalyje nepagrįstai konstatavo, kad ieškinį tenkina iš dalies bei neteisingai išsprendė atsakovei priteistų bylinėjimosi išlaidų klausimą. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas ginčijamą sprendimą pakeisti nurodant, kad UAB „AMŽ Baltic“ ieškinys tenkintinas visiškai bei padidinti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. sprendimą pakeisti:
UAB „AMŽ Baltic“ ieškinys tenkintinas visiškai.
Priteisti iš atsakovės V. U. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovei UAB „AMŽ Baltic” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 1129,57 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės V. U. įmonės (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) ieškovės UAB „Baltic“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) naudai 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti ieškovei UAB „AMŽ Baltic” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) 15 Eur (penkiolika eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2016 m. spalio 24 d. mokėjimo nurodymu Nr. 1707.