Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Stanislav Barsul pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamąja byla, kurioje:

M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, teistas: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 258 str. 2 d. 10 MGL (1300 litų) bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje M. R. kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. spalio 3 d., dienos metu, apie 14 val., Vilniuje, prie Kalvarijų turgaus, neteisėtai neturint tikslo parduoti ar kitaip platinti iš kito asmens nusipirkdamas už 12 Eur įgijo 0,17 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurias neteisėtai laikė su savimi iki 2015 m. spalio 8 d., 20.30 val., kol policijos pareigūnai Minties g., Vilniuje, prie namo Nr. 46, apžiūrint jo rankinę rado ir paėmė minėtą kiekį jam priklausančios narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurios buvo supakuotos į permatomą polietileninį maišelį.

Prokuroro Stanislav Barsul pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamojo M. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką grindžiama paties M. R. prisipažinimu ir paaiškinimais, liudytojo L. S. parodymais, specialisto išvadomis ir kita rašytine bylos medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. R. parodė, kad jis 2015 m. spalio 3 d. nusipirko kanapių sau už 12 Eur prie Kalvarijų turgaus iš nepažįstamo asmens. Pardavėją sutiko gatvėje ir šis jam pasiūlė pirkti. Žolę parūkydavo kartais, nors žino, kad tai yra uždrausta įstatymu, šiuo metu žolės nerūko antrą mėnesį, pradėjo sportuoti. Nusipirktą kiekį žolės pasidėjo į rankinę ir laikė su savimi. 2015 m. spalio 8 d. jis su draugu J. S. atvažiavo jo automobiliu prie Minties g. 46, Vilniuje, išleido draugą, jie jau norėjo išvažiuoti, tačiau juos blokavo policijos pareigūnai, pareigūnai atidarė duris ir pasakė, kad išliptų iš mašinos. Policijos pareigūnai paklausė, ką čia daro, jie pasakė, kad išleido draugą namo. Policijos pareigūnas pasakė, kad jam pasirodė, kad kažkas buvo priėjęs prie jų automobilio ir kažką padavė, dėl to tai buvo priežastis juos apieškoti. Apieškojus J. S. policijos pareigūnai nieko nerado. Apieškojus jo automobilį taip pat nieko nebuvo rasta, tada policijos pareigūnai apieškojo jį, tačiau nieko nerado, tada apžiūrėjo jo odinę tašę ir rado jo kanapes, kurias pirko prieš savaitę sau, jis prisipažino, kad čia jo. Gailisi padaręs nusikalstamą veiką (T. 1, b. l. 42).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas L. S. parodė, kad 2015 m. spalio 8 d. patruliuodamas kartu su vyr. patruliu V. V. Minties g., Vilniuje, prie namo Nr. 46 pastebėjo du stovinčius vaikinus, kurie juos pamatę akivaizdžiai sutriko ir pradėjo muistytis. Jiems tai sukėlė įtarimą, todėl nusprendė juos patikrinti. Paklausė, ar turi draudžiamų daiktų, abu vaikinai pasakė, kad neturi. Atlikus dalinę M. R. apžiūrą jo rankinėje rado geltonos spalvos dėžutę, kurios viduje buvo skaidrus polietileninis maišelis, kuriame buvo augalinės kilmės galimai narkotinės medžiagos ir žalios spalvos trintuvas – grinderis su augalinės kilmės galimai narkotinių medžiagų likučiais. Atlikus dalinę apžiūrą pas J. S. draudžiamų daiktų nerasta. Jis atrodė neapsvaigęs, todėl buvo paleistas. M. R. paaiškino, kad narkotinę medžiagą pirko prie Kalvarijų turgaus iš vaikino pravarde „Zizas“ (T. 1, b. l. 6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2015 m. spalio 12 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2836/(01) nurodoma, kad M. R. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, šlapime etilo alkoholio nerasta (T. 1, b. l. 11).

Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro 2015 m. lapkričio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(273)-IS1-347 nurodoma, kad sausa, dalinai susmulkinta augalinė medžiaga iš plastikinio maišelio, supakuoto į geltonos spalvos plastikinį konteinerį, 2015 m. spalio 8 d. rasta M. R. rankinės apžiūros metu, yra narkotinė medžiaga – kanapės (antžeminės dalys), kurios masė yra 0,17 g (THC koncentracija 10,0%), ant plastikinio smulkintuvo, 2015 m. spalio 8 d. rasto M. R. rankinės apžiūros metu, vidinių paviršių rasti narkotinių medžiagų – kanapių (antžeminių dalių) ar kanapių dervos pėdsakai (T. 1, b. l. 17-18).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto Pirmojo policijos komisariato Kriminalinės policijos 1-ojo skyriaus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, kad L. S. pateikė polietileninį maišelį su augalinės kilmės medžiaga ir žalios spalvos trintuvą su augalinės kilmės medžiagos likučiais (T. 1, b. l. 7-8).

BK 259 str. 2 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą ar laikymą nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) kanapių (ir jų dalių) nedidelis kiekis yra ne daugiau kaip 5 g. Tais atvejais, kai nustatoma, kad asmuo neteisėtai įgijo ar (ir) laikė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, kyla baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 str. 2 d., atribojimo nuo administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 44 str. 1 d., klausimas. Nagrinėjamu atveju M. R. yra inkriminuojamas nedidelio narkotinės medžiagos kiekio įgijimas bei laikymas.

ATPK 9 str. 2 d. nustatyta, kad administracinė atsakomybė už ATPK numatytus teisės pažeidimus atsiranda, jeigu savo pobūdžiu šie pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012, pažymėjo, kad baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.) yra pavojinga, priešinga teisei veika, tačiau, palyginus su nusikaltimu, jos pavojingumas yra mažesnis. Administraciniai teisės pažeidimai taipogi yra pavojingos veikos, nes jas padarius taip pat pažeidžiamos tam tikros vertybės (ATPK 9 str. 1 d.), tačiau jų pavojingumas yra mažesnis. Kadangi administracinės ir baudžiamosios atsakomybės skirtumus lemia ir administracinio teisės pažeidimo bei nusikalstamos veikos prigimtis – šių veikų didesnis ar mažesnis pavojingumas, todėl, atribojant administracinį teisės pažeidimą nuo baudžiamojo nusižengimo, itin svarbūs tampa šį padidintą ar sumažintą pavojingumą leidžiantys nustatyti kriterijai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas minėtoje nutartyje be kita ko pažymėjo, kad ATPK 9 str. 2 d. formalus suvokimas, t. y. aiškinimas taip, kad be veikos pavojingumo vertinimo visais atvejais turėtų būti taikomas BK (taip iš esmės eliminuojant galimybę taikyti ATPK), neatitiktų ATPK 9 str. 2 d. suformuluotos nuostatos prasmės. Apibendrinant, tais atvejais, kai yra numatyta tiek administracinė, tiek baudžiamoji atsakomybė, nustačius kad veikos pavojingumas nėra toks, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė, turi būti taikoma administracinė atsakomybė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant, kokia – baudžiamoji ar administracinė – atsakomybė taikytina, turėtų būti atsižvelgiama į padarytos veikos pavojingumą apibūdinančių požymių visumą – narkotinės ar psichotropinės medžiagos kiekį, rūšį (jos poveikį žmogaus organizmui), kaltininko veiksmų ypatybes, jų atlikimo vietą ir kitas aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-76/2012, Nr. 2K-306/2012, 2K-543-139/2015). Byloje nustatyta, kad M. R. tiek įgytos, tiek laikytos narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių jų dalių) kiekis yra vienodas, t. y. 0,17 g, ir žymiai mažesnis už Rekomendacijose nurodytą nedidelio kiekio viršutinę ribą, t. y. ne daugiau kaip 5 g. Be to, jis šias narkotines medžiagas laikė pakankamai trumpą laiką – apie penkias dienas. Kanapes jis įgijo sau, nesiruošė jų platinti, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad žolę parūkydavo kartais, šiuo metu žolės nerūko. Pirmiau minėtų išvadų nepaneigia ir tas faktas, kad 2015 m. spalio 12 d. specialisto išvadoje Nr. T-N 2836/(01) nustatyta, jog M. R. šlapime rasta tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, kadangi veikos pavojingumas siejamas su pačios veikos požymių kiekybine ir kokybine išraiška konkrečioje situacijoje, o ne kaltininko asmenybe, kuri vertintina individualizuojant bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-76/2012). Jokių objektyvių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog M. R. veika pagal jos pavojingumą peržengia administracinės atsakomybės taikymo ribas ir galėtų būti kvalifikuojama kaip baudžiamasis nusižengimas, byloje nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į minėtos narkotinės medžiagos kiekį, rūšį, veiksmų ypatybes, darytina išvada, kad M. R. veika užtraukia ne baudžiamąją atsakomybę pagal BK 259 str. 2 d., o administracinę atsakomybę pagal ATPK 44 str.

BPK 420 str. 1 d. numatyta, kad teisėjas gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu priima prima vieną iš sprendimų: 1) gali surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą. BPK 424 str. numatyta, kad nutartį nutraukti baudžiamąjį procesą teisėjas priima nustatęs, kad yra aplinkybių, dėl kurių procesas negalimas. BPK 3 str. 1 d. 1 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad M. R. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl baudžiamasis procesas nutrauktinas.

Atsižvelgiant į aukščiau išvardintas aplinkybes darytina išvada, kad M. R. veikoje yra ATPK 44 str. 1 d. pažeidimo sudėties požymių, todėl jo atžvilgiu turi būti pradėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 44 str. 1 d. dėl neteisėto narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimo ar laikymo nedideliais kiekiais be tikslo parduoti ar kitaip platinti.

2016 m. sausio 5 d. M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 3 p., 424 str.,

nutaria:

Baudžiamąją bylą, kurioje M. R. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 str. 2 d., nutraukti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nutarčiai įsiteisėjus M. R. pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 44 str. 1 d.

M. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – tyrimo objektų pakuotes ir smulkintuvą (grinderį), perduotus saugoti į Vilniaus aps. VPK Logistikos skyriaus centrinę daiktinių įrodymų saugyklą, esančią Buivydiškių g. 19, Vilniuje, nutarčiai įsiteisėjus perduoti prie administracinio teisės pažeidimo medžiagos.

Ši nutartis gali būti skundžiama prokuroro per 7 dienas nuo pranešimo apie nutarties priėmimą gavimo dienos Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.