- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-01
- Bylos Nr.
- 2K-14/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valerijus Čiučiulka (pirm.), Dalia Bajerčiūtė, Vladislovas Ranonis (pran.)
- Nuteistasis
- T. Š., M. L., J. S., M. S., M., Vilniaus mieste
- Nukentėjusysis
- I. T., S. G., V. J.
- Kategorijos
- 1.2.14.1.2.4Automobilio vagystė (BK 178 str. 2 d.)
- 2.1.4.4.2.5Teisė dalyvauti tiriant įrodymus (BPK 22 str. 3 d.)
- 2.1.7.3Įrodymų patikimumas (BPK 20 str. 3-5 d. ir kt. str.)
- 2.3.6.3.1Draudimas grįsti teismo nuosprendį teismo posėdyje neištirtais įrodymais (BPK 301 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Valerijaus Čiučiulkos, Dalios Bajerčiūtės ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. Š. kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 9 d. nuosprendžio, kuriuo T. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį už aštuonių automobilių pagrobimą laisvės apribojimu šešiems, septyniems, devyniems, dešimčiai, vienuolikai mėnesių, vieneriems metams vienam mėnesiui, vieneriems metams dviem mėnesiams, vieneriems metams trim mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 22.00 iki 6.00 val., tęsti mokslą, o jį pabaigus užsiregistruoti darbo biržoje arba pradėti dirbti, ir uždraudžiant bendrauti su kitais trimis nuteistaisiais M. L., J. S. ir J. S..
Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. S., M. L., J. S. ir J. S.. Ši nuosprendžio dalis apeliacine tvarka nebuvo skundžiama ir neskundžiama kasacine tvarka.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 12 d. nutartis, kuria nuteistojo T. Š. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
T. Š. nuteistas už tai, kad 2006 m. lapkričio 8 d.–2007 m. sausio 23 d. laikotarpiu, veikdamas bendrininku grupe su nuteistaisiais M. L., J. S. ir J. S., Vilniaus mieste pagrobė nukentėjusiosios I. T. 2000 Lt vertės automobilį VAZ 21063, nukentėjusiojo S. G. 7000 Lt vertės automobilį ,,VW Golf“, iš garažo nukentėjusiojo V. J. 8000 Lt vertės automobilį ,,VW Passat“ ir kitus 2047 Lt vertės daiktus, iš garažo nukentėjusiojo A. I. 6200 Lt vertės automobilį ,,Audi 80“ ir kitus 990 Lt vertės daiktus, nukentėjusiojo K. S. 500 Lt vertės automobilį VAZ 2106, nukentėjusiojo V. D. 1000 Lt vertės automobilį VAZ 21013, nukentėjusiojo E. K. 2000 Lt vertės automobilį VAZ 2106 ir nukentėjusiojo V. P. 2000 Lt vertės automobilį VAZ 21061.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis T. Š. prašo teismų sprendimus jam panaikinti ir bylą nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimų, netinkamai įvertino įrodymus, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai pripažino jį kaltu.
Teismas pažeidė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus, nes nuosprendyje nenurodė nusikaltimo padarymo būdo, t. y. kokiais konkrečiais veiksmais jis įvykdė inkriminuotas nusikalstamas veikas; neatliko įrodymų analizės, nepašalino prieštaravimų, abejonių nevertino kaltinamojo naudai ir nuosprendį grindė prielaidomis. Teismai kasatoriaus kaltę grindė kitų kaltinamųjų J. S., M. L. ir J. S. parodymais konstatavę, kad šių asmenų parodymai yra tinkami įrodymai. Kasatoriaus įsitikinimu, šie parodymai nenuoseklūs, neišsamūs, prieštaringi, todėl jų negalima laikyti tinkamais įrodymais ir grįsti jais apkaltinamąjį nuosprendį. Minėti asmenys negalėjo vienodai nuosekliai paaiškinti svarbių nusikaltimo aplinkybių, t. y. kas organizuodavo ir sukviesdavo bendrininkus į nusikaltimo vietą, kur jie susitikdavo, koks buvo kasatoriaus vaidmuo ir kas jį pakviesdavo dalyvauti vagystėse, kur padėdavo pagrobtus automobilius, kas juos vairuodavo ir pan. Teismas pažeidė BPK 301 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 4 dalies nuostatų reikalavimus, nes apkaltinamąjį nuosprendį grindė įrodymu (pokalbių ir SMS žinučių išklotinėmis), kurio byloje nėra. Apie tai byloje yra tik pareigūnų tarnybinis pranešimas, kurio turinio teisingumas nepatikrintas, be to, šis pranešimas patvirtina tik tą aplinkybę, kad kasatorius pažinojo M. L. ir todėl su juo bendravo, tačiau neįrodo, kad jie kartu dalyvavo vagystėse. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas, kad šis įrodymas yra tinkamas, pažeidė BPK 22 straipsnio 3 dalies nuostatą, nes nepateikus susipažinti pokalbių išklotinių, kasatoriui atimta galimybė dalyvauti tiriant šį įrodymą. Taip pat teismas netinkamai įvertino liudytojų P. Š., M. L. ir V. Č. parodymus, kurie patvirtina, kad jis neturėjo galimybės dalyvauti automobilių vagystėse, nes naktimis būdavo namuose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Valstybinio kaltinimo skyriaus prokuroras Darius Stankevičius prašo skundą atmesti.
Atsiliepime nurodoma, kad teismo nuosprendis priimtas nepažeidžiant BPK nuostatų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, jame išdėstyti įrodymai, jų vertinimo motyvai. Nuosprendyje nurodyta kiekvieno nusikaltimo padarymo vieta, laikas, būdas, įvardyta kiekvienu nusikaltimu padaryta materialinė žala bei asmenys, įvykdę nusikalstamą veiką. Priimto nuosprendžio pagrįstumas patikrintas apeliacine tvarka. Beje, nuteistojo kasaciniame skunde nurodyti tie patys apskundimo argumentai, kurie buvo ir apeliaciniame skunde. Visos bylos aplinkybės teismo išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti teisėtais būdais, baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu. T. Š. kasacinio skundo argumentai, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, išvadas grindė ne įrodymais, o prielaidomis, paliktini nenagrinėti, nes tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Taip pat paliktinas nenagrinėtas skundo argumentas dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo (nenurodytas nusikaltimo padarymo būdas), nes tai naujas argumentas, jis nebuvo išdėstytas apeliaciniame skunde ir nagrinėjamas apeliacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).
Skundo argumentas dėl BPK 22 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos kaltinamojo teisės dalyvauti įrodymų tyrime pažeidimo nepagrįstas. Kasatoriui buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų: užduoti klausimus, išsakyti nuomonę, turėti gynėją, teikti prašymus dėl įrodymų tyrimo, dalyvauti įrodymų tyrime. Telefoninių skambučių ir SMS žinučių išklotinės yra byloje. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje T. Š. nedalyvavo ir prašė bylą nagrinėti be jo, nes tuo metu laikė mokyklinį egzaminą. Šį T. Š. prašymą teisėjų kolegija patenkino, bylą nagrinėjo nuteistajam nedalyvaujant ir BPK 322 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas, nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimų, atsakė į visus skundo argumentus, savo išvadas grindė įrodymų visuma ir nurodė motyvus, paaiškinančius, kodėl atmeta T. Š. skundą.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl nenagrinėtinų klausimų ir kasatoriaus argumentų dėl BPK pažeidimų tiriant įrodymus
BPK 376 straipsnio 1 dalis nustato, kad kasacinės instancijos teismas apskųstus įsiteisėjusius nuosprendžius ir nutartis patikrina tik teisės taikymo aspektu BPK 369 straipsnyje numatytais pagrindais, susijusiais su skundų teisiniais argumentais dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar padarytų esminių BPK pažeidimų. Netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas yra tada, kai netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos, taip pat, kai nusikalstamos veikos kvalifikuotos ne pagal tuos BK straipsnius, dalis ar punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, o esminiais Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimais laikomi tokie šio Kodekso reikalavimų pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Be to, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka galima skųsti tik apeliacine tvarka apskųstą ir nagrinėtą nuosprendį ar nutartį ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka.
Iš nuteistojo T. Š. kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorius, neigdamas savo kaltę, įrodymus ginčija ne teisės taikymo, o faktinių bylos aplinkybių aspektu. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas bei T. Š. inkriminuotas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl paliktini nenagrinėti. Be to, kasaciniame skunde pakartojami apeliacinio skundo argumentai dėl nuteistųjų J. S., M. L., J. S., liudytojų V. Č., M. L., P. Š. parodymų, nuteistojo T. Š. telekomunikacijos ryšių su kitais nuteistaisiais bei kitų bylos duomenų vertinimo, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas. Priešingai negu nurodo kasatorius, nuteistųjų naudotų telefono numerių išklotinės pateiktos teismui kartu su byla kompiuterinėje laikmenoje (T. 5, b. l. 146). Popieriniame variante pateikti tik jų tarpusavio ryšiai inkriminuotų nusikalstamų veikų laikotarpiu (T. 5, b. l. 96-97). Teisiamajame posėdyje paskelbus šį dokumentą, proceso dalyviai jokių prieštaravimų dėl jo turinio nepareiškė ir nepageidavo peržiūrėti kompiuterinėje laikmenoje esančių duomenų. Teismai visų bylos aplinkybių kontekste vertino nuteistojo T. Š. telekomunikacijos ryšių su kitais nuteistaisiais faktą, vietą ir laiką, pokalbių ir žinučių turinys nežinomas. Taigi kasatoriaus teiginys, esą jam nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti šio įrodymo tyrime ir duoti atitinkamus paaiškinimus, yra nepagrįstas, teismai BPK 301 straipsnio 1 dalies ir 20 straipsnio 4 dalies nuostatų bei kasatoriaus teisių, numatytų BPK 22 straipsnio 3 dalyje, nėra pažeidę.
Dėl BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimų vykdymo
Pasak kasatoriaus, nuosprendyje nenurodytas jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo būdas, t. y. jo konkretūs veiksmai darant šias veikas, taip pažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, o įrodymų analizė neatitinka to paties straipsnio pirmosios dalies antrojo punkto reikalavimų.
Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu. Nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. T. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, numatančią baudžiamąją atsakomybę už automobilio pagrobimą. Dėl kiekvienos tokios T. Š. nusikalstamos veikos nurodyta jos vieta, laikas, bendrininkai, automobilio markė, vertė ir tai, kad bendrininkai tą automobilį pagrobė. Pagrobimo būdas ir kiekvieno iš bendrininkų konkretus vaidmuo išplaukia iš nuosprendyje pateiktos įrodymų analizės. Kasatorius atkartoja apeliacinio skundo teiginius dėl nesutikimo su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir motyvais, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pateikė motyvuotas išvadas. Tokio nesutikimo negalima vertinti kaip BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimo. Vien ta aplinkybė, kad nuosprendyje išdėstytas nuteistojo T. Š. vaidmens padarant nusikalstamas veikas aprašymas neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje nurodyto eiliškumo, neduoda pagrindo šį pažeidimą laikyti esminiu, nes dėl jo nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir jis nesukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus nuosprendį ir nutartį.
Teisėjų kolegija pagal kasacinio skundo motyvus nenustatė BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindų.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Nuteistojo T. Š. kasacinį skundą atmesti.