Vilniaus apygardos teismo nutartis

1. Ieškovas P. P. ieškiniu prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2019 m. gegužės 28 d. sprendimą Nr. DGKS-3199 darbo byloje Nr. APS-131-8477 ir priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus viešasis transportas“ (toliau – ir darbdavys, bendrovė) 8,25 Eur neišmokėtos priemokos dalį už vieną laikino nedarbingumo dieną. Ieškovas nurodė, jog jis yra atsakovo profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) narys ir pirmininko pavaduotojas. Paaiškino, kad jis 2019 m. sausio 29 d. susirgo. Už vieną jo ligos dieną (kita iš pirmų dviejų ligos dienų ieškovui buvo nedarbo diena) iš darbdavio lėšų jam buvo priskaičiuota 70,04 Eur ligos pašalpa, kas sudaro 62,06 proc. vidutinio ieškovo darbo užmokesčio. Atsakovo bendrovėje galioja Kolektyvinė sutartis, pagal jos 1 priedo 7.8 punktą atsakovo profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) nariams už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, mokama 80 proc. (pagal naują atlyginimų skaičiavimo tvarką – 62,06 proc.), tuo tarpu Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės (toliau – JPSA) nariams mokama 90 proc. (pagal naują atlyginimų skaičiavimo tvarką 69,82 proc.) dydžio gavėjo vidutinio darbo užmokesčio ligos pašalpa, kuri mokama iš darbdavio lėšų. Ieškovas, būdamas atsakovo profesinės sąjungos (duomenys neskelbtini) nariu, gavo 8,25 Eur mažiau nei būtų mokama Jungtinės profesinių sąjungų atstovybės nariams. Ieškovas mano, jog esant tokiai kolektyvinės sutarties 1 priedo 7.8 punkto nuostatai, jis yra diskriminuojamas dėl priklausymo ne tai profesinei sąjungai. Jo nuomone, darbuotojas turėtų būti laisvas stoti arba ne į profesinę sąjungą be sankcijų ar kitų atgrasymo priemonių taikymo. Ieškovo vertinimu, tai yra tam tikra diksiminavimo forma. Nurodė, jog kolektyvinę sutartį su sąlyga, kuri galioja tik JPSA nariams, pasirašė JPSA. Bendrovės profesinė sąjunga (duomenys neskelbtini) ir kai kurios kitos, įmonėje darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos, buvo grubiai nušalintos nuo derybų. Profesinė sąjunga (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus viešasis transportas“ troleibusų darbuotojų profesinė sąjunga (duomenys neskelbtini) ir Naujoji profesinė sąjunga sukūrė kitą atstovybę, pasivadinusią Atstovybe darbuotojų interesams (toliau – ADI), kuri skirta atstovauti savo nariams ir darbuotojams ne profsąjungų nariams. Tuo tarpu JPSA susiformavo iš trijų įmonėje veikiančių profesinių sąjungų, kategoriškai šalindamasi nuo bendradarbiavimo su kitomis trejomis taip pat darbdavio lygiu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis. ADI nesikišo į JPSA derybas su darbdaviu, neturi jokių pretenzijų pasirašytai kolektyvinei sutarčiai, pripažįsta jos galiojimą JPSA ir ne profsąjungų nariams. Ieškovas mano, jog derybos ir kolektyvinės sutarties pasirašymas neturėjo išplisti už sutarties ribų, anot jo, šiuo atveju kolektyvinės sutarties galiojimas yra išplėstas, jos 1.3. punktas leidžia 7.8 punkte numatytas išmokas mokėti ir ADI nariams, priešingu atveju darbuotojai yra padalinti į dvi kategorijas: JPSA narius ir tiesiog darbuotojus (neminint kitų profesinių sąjungų pavadinimų). Ieškovo įsitikinimu, siekiant išvengti diskriminacijos ADI nariams (ir ieškovui – taip pat) turi būti taikomos kolektyvinės sutarties nuostatos tokiu lygiu, kokiu jos taikomos JPSA nariams.