Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-10-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2801-288/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-10-15
Bylos Nr.
1-2801-288/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-38144-2020-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liuba Kymantienė
Kaltinamasis
A. M.
Advokatai
Stasė Kupčiūnienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2801-288/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38144-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.6.2; 25.4.3; 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 2.1.16.2.12; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.9 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė,sekretoriaujant Editai Ugianskienei,dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui,kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Stasei Kupčiūnienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., gimęs (duomenys neskelbtini)Kauno r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)Kauno r., neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2020-09-22, apie 19 val. Kauno rajone, (duomenys neskelbtini)vairavo motorinę transporto priemonę automobilį OPEL OMEGA-B-CARAVAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas , o konkrečiai – nustatytas mažiausias 2,82 promilės neblaivumas.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis būdamas neblaivus vairavo savo automobilį.

A. M. kaltė grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visumą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės teisingai išspręsti bylą.

Liudytoja S. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-22, apie 19 val. būnant namuose, Kauno r., (duomenys neskelbtini)kieme, išgirdo gatvėje garsiai su akseleratoriaus stipriu spaudimu važiuojant automobilį. Atsisukusi pamatė, kad tai „Opel Omega Caravan“ automobilis. Automobilis gatvėje „suko saules“, pravažiavo dideliu greičiu, įvažiavo į jų kiemą, o po to važiuodamas atbuline eiga kliudė metalinių vartų stulpą, dalį tvoros, kuriuos apgadino. Po to išlygino automobilį, išvažiavo į kelią, čia vėl „suko saules“. Automobilis pradėjo skleisti pašalinius garsus, būdingus gedimui. Vairuotojas užgesino variklį, išlipo iš automobilio ir įėjo į kiemą. Savo rankose laikė atidarytą alaus butelį, gurkšnojo alų. S. N. buvo su draugu N. P.. „Opel Omega Caravan“ vairuotojas, kurį iš matymo pažįsta kalbėjo su jos draugu. Jam galiausiai pasakė, kad iškvies policiją, kadangi buvo akivaizdu, jog A. neblaivus. Nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo sulėtėję, mosikavo rankomis. Iškart po to A. beveik tekinas nubėgo į parduotuvę. Taip pat visą šią situaciją matė kaimynė R. M.. Su R. pasitarė ką daryti. Nusprendė pranešti policijai. Tuomet R. savo mobiliuoju telefonu paskambino į Bendrosios pagalbos centrą, pranešė, kad girtas vairuotojas Ežerėlyje, (duomenys neskelbtini)apgadino tvorą, palikęs automobilį iš įvykio vietos pasišalino. Gana greitai atvyko policijos patruliai. Jie apžiūrėjo paliktą A. automobilį, apgadintą tvorą ir stulpelį. Vėliau, besiaiškinant įvykio aplinkybes, pamatė grįžtant patį A.. Pamatęs atvykusius pareigūnus, Audrius apsisuko ir ėjo atgal. Pareigūnai, įvertinę jo įtartiną elgesį, jį pasivijo, atsivedė prie automobilio. S., R. ir jos draugas N. patvirtino, kad tai tas pats vyriškis, kuris vairavo „Opel Omega Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadinęs jų tvorą ir stulpelį, pasišalino iš eismo įvykio vietos. Pareigūnai A. nusivedė į tarnybinį automobilį, alkoholio kiekio matuokliu patikrino jo blaivumą. Vėliau pareigūnai užsirašė S. ir kaimynės R. duomenis ir telefonų numerius. Po kiek laiko atvyko dar vienas pareigūnų ekipažas. Jai ir R. davė paaiškinimų blankus. Jos parašė pirminius paaiškinimus. Audriaus automobilis „Opel Omega Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tralu buvo nutransportuotas į policijos saugomą aikštelę. Vėliau pareigūnai A. išsivežė. S. N. dėl išversto tvoros stulpelio ir apgadintos tvoros padaryta 300 eurų žala. Kategoriškai dėl eismo įvykio kaltas tik pats A., kadangi vairavo neblaivus, nesugebėjo tinkamai įvertinti atstumų, išvažiuodamas iš jų kiemo kliudė ir apgadino tvorą. A. važiavo vienas, keleivių automobilyje nebuvo (b. l. 47-48).

Liudytoja R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020-09-22 buvo namuose Kauno r., (duomenys neskelbtini)Jos namas kampinis, gerai matosi vaizdas į visas į puses. Apie 19 val. išgirdo namuose, kad gatvėje kažkas skleidžia didelį garsą. Išėjo į kiemą pasižiūrėti, kas vyksta. Pamatė, kad į kaimynų kiemą (duomenys neskelbtini), įvažiavęs „Opel Omega Caravan“ automobilis. Šis automobilis važiuodamas atbulas nežymiai kliudė kaimynų vartų vieną stulpelį. Po to automobilis vėl išvažiavo į gatvę, prasukinėjo padangas pervažiavo gatvėje buvusius kelis kalnelius, galimai, kažką kliudė. Automobilis pradėjo skleisti pašalinį garsą, o netrukus sustojo netoli jų gatvėje. Tada iš „Opel Omega Caravan“ išlipo vyriškis, ji pamatė, kad tai kaimynas A. M.. Jis vėliau nuėjo į kiemą pas kaimynus į (duomenys neskelbtini)Matė jų kieme kaimynę S. su draugu N.. Jie kažką kalbėjosi. Iškart po to A. išėjo gatvėn ir nuėjo į parduotuvę. Nuėjo iki S. kiemo. A. automobilyje paliko ant sėdynės raktelius. R. sakė S., kad reikia paimti raktelius, kad nebandytų toliau važiuoti girtas. Iš jo judesių, gestikuliacijos ir eisenos buvo aišku, kad jis akivaizdžiai neblaivus. R. savo mobiliuoju telefonu paskambino į Bendrosios pagalbos centrą ir pranešė, kad Ežerėlyje, (duomenys neskelbtini)neblaivus vairuotojas, važiuodamas automobiliu, apgadino kaimynams vartelius. Gana greitai po keliolikos minučių atvyko policijos patruliai. Tuo metu netoliese buvo ir pats A., kuris pamatęs pareigūnus, greitai pasišalino. S. bendravo su pareigūnais. R. pareigūnams pasakė savo duomenis, telefono numerį ir pasakė, kad matė, kaip girtas vairuotojas (A.) dragavo gatvėje. Vėliau nuėjo namo. Po kažkiek laiko į namus atėjo pareigūnai, pakvietė į gatvę. Čia buvo atvykęs kitas policijos ekipažas. Jai ir S. davė paaiškinimų blankus, parašė trumpus pirminius paaiškinimus ir atidavė pareigūnams. Vėliau „Opel Omega Caravan“ buvo tralu nutransportuotas iš gatvės. Pareigūnai taip pat išsivežė A.. Taip pat sužinojo iš nuogirdų, kad A. įpūtė daugiau nei 2 promiles. Su A. jo automobilyje keleivių nebuvo. Vairavo jis vienas (b. l. 44-45).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2020-09-22 Kauno r., (duomenys neskelbtini) (b. l. 18) .

Neblaivumo nustatymo akte nurodyta, kad alkotesteriu „Alcotest 7510“, Nr. ARKB-0332, patikros Nr. 1293722, A. M. 20.13 val. nustatytas 2.82 promilių, o 20.36 val. – 2.95 promilių neblaivumas (b. l. 8).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie išvados, kad kaltinimas A. M. vairavus kelių transporto priemonę apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje nustatyta, kad A. M. pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, veikė tiesiogine tyčia, nes jis žinojo, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis. Tokie A. M. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

BK 40 straipsnio taikymas.

Sprendžiant klausimą dėl A. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo, pažymėtina, kad be BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visumos vertinimo, spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą (BK 40 straipsnio 3 dalis). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas.

A. M. baudžiamojoje byloje pateiktas L. M. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybėn pagal laidavimą, nurodydama, kad A. M. yra jos vyras. Apie padarytą nusikaltimą jai papasakojo pats, dėl to kas įvyko nuoširdžiai gailisi, pats save labai smerkia, pažadėjo ateityje daugiau nenusižengti įstatymams. Ji įsitikinusi, kad taip ir bus, kad vyras laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų. Nurodė, kad su vyru ji palaiko labai artimus ryšius, jos klauso. Pati dirba (b. l. 108), neteista (b. l. 107), administracine tvarka nebausta (b. l. 108), mano, kad yra vyrui autoritetas ir gali jam daryti teigiamą poveikį ir įtaką.

Prokuroras prieštaravo kaltinamojo prašymui atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.

Kaltinamasis BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 2 dalis) padarė būdamas neteistas (b. l. 50), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai, gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo. Taigi, dvi pirmosios sąlygos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikymui, numatytos BK 40 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose, yra nustatytos, o atsižvelgus į anksčiau aptartas aplinkybes, atleidus kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, skirtinas užstatas.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog kaltinamasis neteistas (b. l. 51), baustas administracine tvarka (b. l. 52-53), psichikos bei priklausomybės ligų centre neregistruotas (b . l. 56-57).

Įvertinus kaltinamojo A. M. asmenybę teigiamai apibūdinančias aplinkybes (praeityje neteistas, turi pastovią gyvenamąją vietą), jo požiūrį į padarytą nusikaltimą – prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi dėl jos įvykdymo, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog ateityje A. M. laikysis įstatymų ir nenusikals (BK 40 straipsnio 3 dalies 4 punktas). Taip pat pažymėtina, kad turtinių pretenzijų kaltinamajam bei civilinių ieškinių nėra pareikšta (BK 40 straipsnio 3 dalies 3 punktas).

Bylos duomenys patvirtina, jog L. M., A. M. žmona, yra tinkama būti laiduotoja, ji atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas: anksčiau neteista, su vyru artima, bendrauja visais gyvenimo klausimais, gali daryti vyrui teigiamą įtaką, juo pasitiki ir tiki, kad jis ateityje nusikaltimų daugiau nedarys. Esant šioms aplinkybėms, neabejotina, kad L. M. yra verta teismo pasitikėjimo, turi autoritetą savo vyrui A. M. ir gali daryti jam teigiamą įtaką, todėl abejoti jos, kaip laiduotojos, tinkamumu, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsižvelgiant į ankščiau nustatytas aplinkybes, esant L. M. sutikimui ir prašymui, teismas konstatuoja, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jo atžvilgiu baudžiamąją bylą nutraukti, todėl kaltinamasis atiduotinas pagal laidavimą L. M. atsakomybėn be užstato, o baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas.

Baudžiamojo poveikio priemonės yra teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, apribojančios asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės arba bausmės, teises ir laisves bei nustatančios specialias pareigas, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį.

Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise- numatyta BK 68 straipsnyje. Šio straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui naudotis specialiai teise taikymo klausimą. Teismų praktikoje ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. BK 67 straipsnyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadinasi, svarstydami uždraudimo naudotis speciali teise, skyrimo klausimą, teismai turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju matyti, kad A. M. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,5 promilių girtumas (nustatytas 2,82 promilių girtumas), dėl to jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti pagal baudžiamojo įstatymo nuostatas. Akivaizdu, kad tokie neteisėti kaltininko veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių bei paties kaltininko sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina ir tai, kad skiriant baudžiamojo poveikio priemonę, siekiant jos rezultatyvumo, taip pat būtina atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę.

Įvertinus pirmiau išdėstytas A. M. padarytos nusikalstamos veikos bei jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, nagrinėjamu atveju mažesnės už vidurkį atitinkančios trukmės (BK 68 straipsnio 2 dalis) baudžiamojo poveikio priemonės– uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones, taikymas dvejų metų laikui atitiktų proporcingumo principo reikalavimus.

Kita baudžiamajame įstatyme numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas.

Prokuroras prašė kaltinamojo atžvilgiu taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti automobilį.

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad A. M. inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Opel Omega Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė nuosavybės teise priklauso A. M. (b. l. 14). Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad A. M. priklausančios transporto priemonės – automobilio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra būtinas.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilis, nuosavybės teise priklausantis A. M., saugomas UAB „Augena“ (b. l. 16), įsiteisėjus nuosprendžiui, konfiskuotinas.

Iki nuosprendžio įvykdymo paliktinas prokuroro 2020-09-23 nutarimu paskirtas automobilio „Opel Omega Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) laikinas nuosavybės teisių apribojimas (b. l. 69-70).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės dokumentų paėmimas (b. l. 82) ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 85-86), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, naikintinos ir dokumentas (vairuotojo pažymėjimas) siųstinas VĮ „Regitra“.

BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad gynėjo dalyvavimas būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Nuo 2014-01-01 baudžiamojo proceso įstatyme yra numatyta galimybė pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ir tais atvejais, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Kita vertus, šios nuostatos nėra imperatyvios: teisė nuspręsti, ar antrinės teisinės pagalbos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo, priskiriama teismo diskrecijai. Esant teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, laikosi ir teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014), todėl iš A. M. 109,28 eurų gynybos išlaidos tarnybai nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis baudžiamojo proceso kodekso 293 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, BK 40 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį L. M. atsakomybėn, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo 2020-09-22 (BK 68 straipsnis).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumento paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą siųsti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3 ir 6 dalimis, konfiskuoti A. M. priklausantį turtą – automobilį „Opel Omega Caravan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) ir iki konfiskavimo įvykdymo palikti automobiliui taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 109, 28 eurų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, iš A. M. nepriteisti.

A. M. išaiškinti, kad laidavimo metu padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o laidavimo metu padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai L. M., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus ir nurodant ar byla apeliacine tvarka turi būti nagrinėjama rašytinio ar žodinio proceso tvarka.

Teisėja Liuba Kymantienė