- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-25
- Bylos Nr.
- e2A-533-912/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-49-3-00541-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Tomas Venckus, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
- Atsakovas
- D. J.
- Kategorijos
- 2.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Onos Gasiulytės, Ritos Kisielienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB Legal Balance apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovei D. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 379,56 Eur negrąžinto kredito, 378,56 Eur mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas už naudojimąsi vartojimo kredito suma po sutarties nutraukimo dienos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodyta, kad šalys (pradinė kreditorė – UAB „4finance“) 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį, taip pat 2015 m. spalio 30 d., 2015 m. lapkričio 23 d., 2015 m. lapkričio 28 d., 2015 m. gruodžio 2 d. priedus prie šios sutarties. Ieškovei suteiktas 445,85 Eur kreditas 240 Eur dienų terminui. Atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą ir sumokėti 297,59 Eur palūkanas. Pradinė kreditorė 2017 m. birželio 29 d. sutartimi perleido ieškovei paskolų portfelį, taip pat ir teisę reikalauti skolos iš atsakovės. Ieškovė 2017 m. liepos 3 d. elektroniniu paštu pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė negrąžino 379,56 Eur kredito, nesumokėjo 378,56 Eur palūkanų (376,56 Eur negrąžintas kreditas x 107,07 proc. metinė palūkanų norma : 365 d. x 340 d. po termino grąžinti kreditą pabaigos). Ieškovė akcentavo, kad prašo palūkanų už naudojimąsi pinigais (mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų).
4. Sutarties 4.1. punkte atsakovė įsipareigojo mokėti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, išreikštas bendra vartojimo kredito kainos norma. Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta, kad bendra vartojimo kredito kainos metinė norma yra 165,70 proc., metinė palūkanų norma – 107,07 proc. Ieškovė nurodė, kad palūkanas paskaičiavo pagal 107,07 proc. metinę palūkanų normą, nes jos yra bendros vartojimo kredito kainos dalis. Atsakovė vėluoja kreditą grąžinti du metus, bet ieškovė prašo palūkanų už 340 dienas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu už akių iš dalies patenkino ieškinį, priteisė ieškovei iš atsakovės 379,56 Eur negrąžinto kredito, 34,16 Eur palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 413,72 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 75,31 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5.1. Teismas nurodė, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2018 m. balandžio 20 d., bet ji nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Dėl to teismas priėmė sprendimą už akių (CPK 285, 286 straipsniai).
5.2. Teismas nustatė, kad atsakovė kreditą paėmė naudodamasi elektroninių ryšių priemonėmis interneto tinklapyje „www.smscredit.lt“. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė iki galo atsiskaitė su ieškove, todėl pastaroji pagrįstai reikalauja priteisti 379,56 Eur negrąžinto kredito.
5.3. Pasisakydamas dėl palūkanų, teismas nurodė, kad atsižvelgia į tai, jog atsakovė yra vartotoja, silpnesnioji sutarties šalis, jos galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų ribotos. Teismas turi pareigą kontroliuoti, ar prašomos priteisti palūkanos nepagrįstai didelės. Teismas sprendė, kad ieškovės paskaičiuotos palūkanos per didelės. Teismas nurodė, kad sutarties 7.1 punkte nustatytos ne mokėjimo, bet kompensacinę funkciją atliekančios palūkanos, t. y. palūkanos už termino prievolei įvykdyti praleidimą. Tai – savo esme netesybos. Pagal Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalį, netesybos negali būti didesnės negu 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo dieną ir negali būti skaičiuojamos už ilgesnį negu 180 dienų laikotarpį. Dėl to teismas sumažino palūkanų normą nuo 107,07 proc. metinių palūkanų iki 0,05 proc. už kiekvieną dieną ir priteisė 34,16 Eur palūkanų (CK 6.37 straipsnio 3 dalis).
5.4. Ieškovė patyrė 138 Eur bylinėjimosi išlaidų (17 Eur žyminio mokesčio, 121 Eur išlaidų procesiniams dokumentams parengti). Teismas nurodė, kad patenkintų ieškinio reikalavimų dalis yra 54,57 proc. Proporcingai nurodytai daliai teismas Priteisė ieškovei iš atsakovės 75,31 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82, 93 straipsniai).
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą už akių: padidinti priteistas palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas bei priteisti 378,56 Eur palūkanų ir 138 Eur bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
6.1. Ieškovė prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias (pelno) palūkanas, bet teismas priteisė kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas. Tai padaryta nepagrįstai. Atsakovė vartojimo kredito sutartyje įsipareigojo mokėti pelno palūkanas (165,70 proc. metinė norma) taip pat ir jeigu neįvykdys sutarties. Ieškovė reikalavimo palūkanų pagal mažesnę vertę, t. y. ne pagal bendrą vartojimo kredito kainos metinę normą, bet tik pagal palūkanų metinę normą (107,07 proc.). Be to, ieškovė palūkanų reikalavo ne už visą pradelstą laikotarpį, bet tik už 340 dienas.
6.2. Smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos būna didesnės.
6.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pelno palūkanos yra prievolės įvykdymas natūra, o jų dydis gali būti mažinamas vadovaujantis ne CK 6.37 straipsnio 3 dalimi dėl kompensuojamųjų palūkanų, bet taikant sutarčių teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos apžvalga Nr. AC-37-1). Teismui nesuteikta teisė kontroliuoti pelno palūkanas.
6.4. Atsakovė turėjo kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti šalių sutarties sąlygą dėl pelno palūkanų, bet to nepadarė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.
8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.
9. Apeliacinis procesas vyksta dėl apylinkės teismo sprendimo, kuriuo sumažinti ieškovės reikalavimai (patenkinta tik dalis reikalavimų) dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po sutarties termino pabaigos dienos.
Dėl palūkanų kvalifikavimo
10. Pradinė kreditorė ir atsakovė 2015 m. rugpjūčio 31 d. sudarė vartojimo kredito sutartį. Vėliau šalys keturis kartus padidino kredito sumą. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 31 d. gavo 300 Eur (terminas – 30 dienų; metinė palūkanų norma – 114,37 proc.), 2015 m. spalio 30 d. – 200 Eur (terminas – 30 dienų; metinė palūkanų norma – 114,37 proc.), 2015 m. lapkričio 23 d. – 50 Eur (terminas – 330 dienų; metinė palūkanų norma – 109,50 proc.), 2015 m. lapkričio 28 d. – 150 Eur (terminas – 210 dienų; metinė palūkanų norma – 107,07 proc.) 2015 m. gruodžio 2 d. – 50 Eur (terminas – 240 dienų; metinė palūkanų norma – 114,10 proc.). Iš viso atsakovė gavo 750 Eur. Ieškovė ieškinyje neteisingai nurodė, kad atsakovė iš viso gavo 445,85 Eur kredito.
11. Pradinė kreditorė 2017 m. birželio 29 d. sutartimi perleido ieškovei paskolų portfelį, taip pat ir teisę reikalauti skolos iš atsakovės.
12. Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ieškinio reikalavimą priteisti palūkanas. Ieškovė nurodė, kad reikalavo priteisti pelno palūkanas, o teismas priteisė kompensacines palūkanas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su palūkanų kvalifikavimo klausimu, pagrįsti. Nurodytą išvadą teisėjų kolegija darė dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
13. Yra dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pavyzdžiui, 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pavyzdžiui, CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis).
14. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgdamas į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios nuostatos reiškia, kad, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalimi ir 6.213 straipsnio 1 dalimi.
15. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
16. Šalių sudarytos vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma (toliau – Bendra norma) ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose.
17. Sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punkte nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui.
18. Sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir (ar) palūkanų mokėjimo terminą, 4.1 punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.
19. Byloje reikšminga tai, kad ieškovė ieškinyje nesirėmė sutarties bendrųjų sąlygų 7.1 punktu, formuluodama ieškinio argumentus, akcentavo mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas. Įvertinusi nurodytas aplinkybes ir tai, kad sutarties bendrųjų sąlygų 4.4 punkte įtvirtinta kredito gavėjos pareiga mokėti pelno palūkanas iki tol, kol visas kreditas bus grąžintas, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės pelno palūkanas (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis; Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 6 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo ieškovės prašomas priteisti palūkanas kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją.
Dėl palūkanų dydžio
20. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino prašomų priteisti palūkanų dydį. Pirmiausia teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai kvalifikavo palūkanas kaip atliekančias kompensuojamąją funkciją, todėl nepagrįstai jas mažino remdamasis CK nuostatomis dėl netesybų mažinimo. Kita vertus, teisėjų kolegija pabrėžia, kad apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad teismas neturi diskrecijos teisės vertinti sutartyje nustatytų pelno palūkanų CK 6.37 straipsnio 3 dalies pagrindu.
21. Pažymėtina, kad CK 6.37 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos pagal prievolės. Aptariama prievolių teisės norma yra bendroji. Joje reglamentuojamos tiek pelno palūkanos, pavyzdžiui, nustatytos paskolos sutartyse, tiek kompensacinės palūkanos (už termino įvykdyti prievolę praleidimą), tiek procesinės palūkanos (mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo).
22. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Rašytinės formos nesilaikymas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį.
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl reikalavimo sumokėti palūkanas už gautą kreditą. Nurodytas reikalavimas pareikštas remiantis bylos šalių nuotoliniu būdu sudaryta vartojimo kredito sutartimi – atsakovė kredito sutartį sudarė nuotoliniu būdu, pasinaudojusi interneto tinklapyje „smscredit.lt“ susikurta elektronine paskyra. Taigi sutarties šalis sieja vartojimo sutartiniai teisiniai santykiai: kredito davėja – verslininkė, siūlanti ir teikianti vartojimo kreditus, atsakovė – vartotoja, fizinis asmuo, iš esmės neturinti galimybių derėtis dėl sutarties sąlygų, gavusi kreditą savo asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti. Šio pobūdžio sutarčių sudarymo, vykdymo tvarka, taip pat sąlygos reglamentuotos specialiame įstatyme – Vartojimo kredito įstatyme.
24. Vartojimo kredito įstatymo paskirtis – nustatyti vartojimo kreditų teikimo sąlygas ir informavimo apie šias sąlygas reikalavimus, vartojimo kredito davėjų, vartojimo kredito tarpininkų ir tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus pareigas bei atsakomybę teikiant vartojimo kreditus ir tikrinant vartojimo kredito gavėjų kreditingumą, vartojimo kredito gavėjų teisę grąžinti vartojimo kreditą anksčiau nustatyto termino ir vartojimo kredito davėjų ir paskolos davėjų teisę į kompensaciją išankstinio vartojimo kredito grąžinimo atvejais. Aptariamo įstatymo (toliau – VKĮ) 21 straipsnyje nustatyti reikalavimai bendrai vartojimo kredito kainai.
25. Pagal VKĮ 21 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. vasario 1 d.), bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo, vartojimo kredito davėjo ir paskolos davėjo interesų pusiausvyros.
26. Sutarties sudarymo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnio 2 dalyje buvo įtvirtinta prezumpcija, kada bendra vartojimo kredito kaina neatitinka nustatytų reikalavimų: jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 proc.
27. Vadovaudamasi VKĮ 21 straipsnio 3 dalimi, priežiūros institucija pagal vartojimo kredito gavėjo prašymą, pateiktą šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka, arba teismas, įvertinęs šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, kreditoriaus išlaidas, vartojimo kredito sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali sumažinti bendrą vartojimo kredito kainą. Aptariama įstatymo nuostata įgyvendinama prioritetinė vartotojo teisių ir interesų apsauga. Tai viešojo intereso ginant viešąjį interesą vartotojų teisių apsaugos srityje išraiška, todėl įstatymų leidėjas nustatė teismams diskrecijos teisę vertinti bendrą vartojimo kredito kainą, taip pat ir pelno palūkanų normą. VKĮ 21 straipsnio 3 dalies konstrukcija tokia, kad priežiūros institucija turi teisę vertinti bendrą vartojimo kredito kainą tik gavusi kredito gavėjo prašymą. Teismo diskrecijos teisė vertinti bendrą vartojimo kredito kainą neapribota kredito gavėjo prašymu. Dėl to teismas vertina mokėjimo palūkanų normą, kaip sudėtinę bendros vartojimo kredito kainos dalį, nepaisant to, yra byloje pareikštas vartojimo kredito gavėjo prašymas ar ne.
28. Teismas, vertindamas bylos šalių vartojimo kredito sutartyje nustatytą pelno palūkanų normą, atsižvelgia į tai, kad atsakovė yra vartotoja – silpnesnioji vartojimo kredito sutarties šalis. Ji iš esmės neturėjo galimybių derėtis dėl vartojimo kredito sąlygų, sutartį sudarė elektroninių ryšių priemonėmis. Ji, siekdama gauti lėšų asmeniniams ar šeimos poreikiams tenkinti netinkamai įvertino savo galimybes gauti 750 Eur dydžio vartojimo kreditą, o kredito gavėja nepakankamai išsamiai ir nuodugniai išnagrinėjo atsakovės kreditingumą. Nurodytas aplinkybes pagrindžia tai, kad atsakovei kreditas suteiktas penkis kartus, padidinus kredito sumą. Pažymėtina, kad atsakovei pirmą kartą suteikus 300 Eur kreditą 2015 m. rugpjūčio 31 d., sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 314,10 Eur bendra kredito gavėjos mokama suma. Antrą kartą (t. y. 2015 m. spalio 30 d.) atsakovei suteiktus 200 Eur kreditą, sutarties specialiojoje dalyje nurodyta 316,40 Eur bendra kredito gavėjos mokama suma. Tuo metu bendra suteikto kredito suma buvo 500 Eur. Tokia kredito gavėjo kredito sutartyje pateikiama informacija vertintina kaip objektyviai klaidinanti vidutiniškai atidų ir finansinių paslaugų sektoriuje neišprususį vartotoją.
29. Akcentuotina, kad vartojimo kredito sutarčių specialiosiose sąlygose nurodyta kredito gavėjos pateikta informacija apie turimus vidutinius įsipareigojimus finansų įstaigoms. Pirmą kartą atsakovė nurodė turinti 61 Eur vidutinių įsipareigojimų finansų įstaigoms. Kitose sutartyse, siekdama gauti papildomas kredito sumas, atsakovė nurodė neturinti aptariamų įsipareigojimų. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos pajamų šaltiniai yra stipendijos ir pašalpos bei kad šios pajamos nepasikeis. Aptariamos vartojimo kredito sutarties ir jos pakeitimų specialiosios sąlygos įrodo, kad pradinė kreditorė nepakankamai nuodugniai įvykdė VKĮ nustatytą pareigą patikrinti kredito gavėjo kreditingumą, pasitikėjo vartotojo apie save pateikta nepatikima informacija ir siekė gauti maksimalios naudos.
30. Dar vienas nagrinėjamoje byloje susidariusios situacijos svarbus aspektas yra laiko tarpas nuo termino grąžinti vartojimo kreditą pabaigos iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (t. y. nuo 2016 m. liepos 26 d. iki 2018 m. kovo 26 d.). Šis laikotarpis yra 1 metai ir 8 mėn., t. y. 605 dienos. Teisėjų kolegija spendžia, kad toks ilgas delsimas ir priemonių operatyviai atgauti vartojimo kreditą yra neprotingas ir nepateisinamas. Aptariamų kreditoriaus veiksmų negali pateisinti taip pat ir tai, kad 2017 m. birželio 29 d. reikalavimas perleistas dabartinei ieškovei. Pažymėtina, kad ieškovė užsiima skolų išieškojimo verslu, tačiau įgijusi reikalavimo teisę ir ją reikšti atsakovei, į teismą kreipėsi po daugiau negu aštuonių mėnesių. Ieškovė nurodė, kad reikalauja palūkanų ne už visą laikotarpį, kurį negrąžintas kreditas, bet tik už 340 dienų.
31. Reikšminga tai, kad negrąžinto kredito suma yra 379,56 Eur. Ieškovės už 340 dienas pagal 107,07 proc. metinę normą paskaičiuotų palūkanų dydis yra 378,56 Eur. Taigi prievolės sumokėti palūkanas dydis iš esmės lygus prievolės grąžinti kreditą dydžiui. Įvertinusi šios nutarties 28–30 punktuose aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjamu konkrečiu atveju ieškovės taikoma 107,07 proc. metinė palūkanų norma, kaip sudėtinė bendros vartojimo kredito kainos dalis neprotingai ir nepagrįstai didelė, neatitinka sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, pažeidžia atsakovės interesus, taip pat atsakovės ir ieškovės, perėmusios kredito davėjos teises ir pareigas, interesų pusiausvyros principą (neatitinka VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų). Teisėjų kolegija daro išvadą, kad VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus kriterijus šiuo konkrečiu atveju atitinka 40 proc. metinių palūkanų dydis. Taikant nurodytą normą ieškovei iš atsakovės priteistina 141,43 Eur palūkanų (379,56 x 0,4 : 365 x 340 = 141,43).
32. Dėl visų pirmiau šioje nutartyje išdėstytų priežasčių apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas padidinant priteistų palūkanų dydį iki 141,43 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
33. Nagrinėjamoje byloje atsakovė buvo pasyvi, neteikė atsiliepimų į ieškinį ir apeliacinį skundą. Dėl šio procesinio elgesio yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas priteisti iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 4 dalis). Ieškovei iš atsakovės priteistina 153 Eur bylinėjimosi išlaidų (138 + 15 = 153).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą už akių.
Patenkinti ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovei D. J. iš dalies.
Priteisti ieškovei UAB Legal Balance (kodas 302528679) iš atsakovės D. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) 379,56 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt devynių eurų 56 centų) negrąžinto kredito, 141,43 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 43 ct) palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (520,99 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. kovo 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 153 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų.