Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. O. (K. O.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų K. I. ir K. O. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą 2014 m. gegužės 23 d. (duomenys neskelbtini) rajono civilinės būklės aktų įrašų skyriuje, abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Nurodė, jog jie nuolat gyvena Lietuvoje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų K. I. Ir K. O. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Išaiškino pareiškėjams, kad jie turi teisę kreiptis su prašymu į Rusijos Federacijos kompetentingas institucijas arba atlikti santuokos apskaitymo procedūras Lietuvoje.

3. Teismas nurodė, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog jų santuoka yra apskaityta Lietuvos Respublikoje, todėl negalėjo spręsti pareiškėjų santuokos nutraukimo klausimo. Teismas konstatavo, kad prašymas yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad aplinkybė, jog pateiktas prašymas yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui, paaiškėjo iki prašymo priėmimo klausimo išsprendimo, prašymą atsisakė priimti ir jį grąžino jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Pareiškėjas K. O. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį ir priimti nagrinėjimui pareiškėjo ir jo sutuoktinės prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Pareiškėjo tvirtinimu, iš jo reikalaujamas neįmanomas dalykas – atlikti santuokos apskaitymo procedūras Lietuvos Respublikoje. Paaiškino, jog susipažinęs su skundžiama nutartimi, pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto administracijos civilinės metrikacijos skyrių, kuris informavo, kad pareiškėjo santuoka negali būti apskaityta Lietuvos Respublikoje, kadangi nė vienas iš sutuoktinių nėra Lietuvos Respublikos pilietis, o teismo atsisakymas nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl santuokos nutraukimo yra nepagrįstas. Be to, pareiškėjas kreipėsi ir į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos santuokos registracijai atlikti, tačiau pastaroji įstaiga taip pat atsisakė apskaityti pareiškėjo santuoką ir nurodė, kad šis klausimas jos kompetencijai nepriklauso. Taigi, skundžiama nutartimi keliamos sąlygos, kurių pareiškėjas ir jo sutuoktinė negali įvykdyti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios.

5.2. Pareiškėjo teigimu, iš jo ir jo sutuoktinės reikalaujama apskaityti Lietuvos Respublikoje santuoką vien tam, kad jie galėtų ją nutraukti abipusiu susitarimu, nors Lietuvos Respublikoje jų santuoka ir taip yra oficialiai pripažįstama. Migracijos departamentas daug metų pareiškėjo sutuoktinei išduodavo leidimą laikinai gyventi šeimos susijungimo pagrindu pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 3 punktą, tai yra kaip leidimą gyventi turėjusio pareiškėjo sutuoktinei.

5.3. Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis yra nemotyvuota. Susipažinus su skundžiamoje nutartyje nurodytais teisės aktais, matyti, kad jie nedraudžia teismams nutraukti užsieniečių santuokas, kurios nėra apskaitytos Lietuvos Respublikoje. Pastebėjo, jog skundžiama nutartis prieštarauja teismų praktikai, kadangi teismai nutraukia užsieniečių santuokas, kurios nėra apskaitytos Lietuvos Respublikoje.

5.4. Pareiškėjo vertinimu, skundžiama nutartis prieštarauja CPK 7 straipsnyje įtvirtintiems proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui, kadangi pareiškėjas ir jo sutuoktinė faktiškai verčiami spręsti santuokos nutraukimo klausimus Rusijos Federacijoje. Pažymėjo, kad pareiškėjo ir jo sutuoktinės ryšiai su Rusijos Federacija yra seniai nutraukti. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje – kaip pora jie čia gyvena nuo 2016 metų. Abu čia turi darbus ir turtą. Jų vaikas lanko mokyklą „(duomenys neskelbtini)“. Abu jau gavo leidimą nuolat gyventi ir savo ateitį taip pat sieja su Lietuvos Respublika, todėl faktinis vertimas spręsti santuokos nutraukimo klausimus Rusijos Federacijoje tokiomis sąlygomis yra neracionalus.

6. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų prašymą nutraukti santuoką bendru sutarimu, kaip neteismingą tam teismui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis atskirojo skundo ribų ir ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.

7. CPK 5 straipsnio nuostatos numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ieškinys neteismingas tam teismui.

8. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

9. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškimą, nes pareiškėjai nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog jų santuoka yra apskaityta Lietuvos Respublikoje, todėl konstatavo, kad prašymas yra neteismingas Vilniaus miesto apylinkės teismui. Iš bylos duomenų matyti, jog teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo klausimą, 2024 m. sausio 23 d. nutartimi nustatė pareiškėjams 14 dienų terminą nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti, tačiau nutartyje nebuvo nurodyta pareiškėjams, jog jie turi pateikti dokumentą, kad jų santuoka yra apskaityta Lietuvos Respublikoje. Taigi, teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškimą, nes toks pareiškimo trūkumas teismo nutartimi apskritai nebuvo nustatytas.

10. Pažymėtina ir tai, kad civilinės būklės aktų registravimo tvarka yra įtvirtinta 2015 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatyme Nr. XII-2111 (toliau – Įstatymas) ir Civilinės būklės aktų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334 (toliau – Taisyklės). Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos piliečiai privalo pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus. Šie užsienio valstybėje įregistruoti ar patvirtinti civilinės būklės aktai įtraukiami į apskaitą Taisyklių nustatyta tvarka. Taigi vadovaujantis Įstatymu ir Taisyklėmis, civilinės metrikacijos įstaigos įtraukia į apskaitą tik Lietuvos Respublikos piliečių (ar vieno iš jų) civilinės būklės aktus, įregistruotus ar patvirtintus užsienio valstybėje.

11. Užsienio piliečiams nenumatyta pareiga pranešti civilinės metrikacijos įstaigai apie užsienio valstybėse įregistruotus ar patvirtintus civilinės būklės aktus – santuokos sudarymą. Priešingai, pagal 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose (toliau ir Sutartis) 13 straipsnio 1 dalį, dokumentai, kuriuos vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje surašė arba paliudijo pagal savo kompetenciją nustatyta tvarka, patvirtinant antspaudu, teismas ar oficialus asmuo (nuolatinis vertėjas, ekspertas ir pan.), kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje priimami be jokio kito patvirtinimo. Dokumentai, kurie vienos Susitariančiosios Šalies teritorijoje laikomi oficialiais, turi ir kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje oficialių dokumentų įrodomąją galią (Sutarties 13 straipsnio 2 dalis).

12. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino, jog pareiškėjų santuoka turi būti įtraukta į apskaitą, kadangi įstatymai ir teisės aktai nenumato pagrindo dviejų užsienio valstybės piliečių užsienyje sudarytos santuoką įtraukti į apskaitą, santuokos liudijimas laikomu oficialiu dokumentu ir jo papildomai Lietuvoje patvirtinti nereikia.

13. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nutraukti jų santuoką, sudarytą 2014 m. gegužės 23 d., Rusijos Federacijoje abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Abu sutuoktinai turi Rusijos Federacinės Respublikos pilietybes, tačiau nurodė, jog dabar jie nuolat gyvena Lietuvoje. Taigi, ši byla turi tarptautinį elementą (sutuoktiniai yra užsienio šalies piliečiai) ir teismas turėjo išspręsti, ar ši byla teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 straipsnis).

14. Pagal CPK 784 straipsnį, 785 straipsnį, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės, nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams. CPK VII dalies nuostatos, reglamentuojančios bylų su tarptautiniu elementu procesą, prioritetą suteikia tarptautinėms sutartimis, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika (CPK 780 straipsnis). Tai reiškia, kad jei tarptautinėse sutartyse tam tikri klausimai reglamentuoti kitaip, nei minėtame CPK skyriuje, taikomos tarptautinių sutarčių taisyklės.

15. Nagrinėjamu atveju aktuali 1992 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose. Sutarties 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas yra kompetentingos įstaigos ir taikomi įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiais sutuoktiniai buvo paduodant pareiškimą. Jeigu sutuoktinių gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, tai kompetentingos ir šios Susitariančiosios Šalies įstaigos.

16. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju byloje reiškiami reikalavimai ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir iš to kylančių pasekmių – nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, jo išlaikymo, bendravimo su vaiku tarkos, taip pat santuokoje įgyto turto padalijimo. Sprendžiant tarptautinio teismingumo klausimą, atsižvelgtina ir į tai, kad nors Lietuvos Respublikoje ir numatyta tik kompleksinio ieškinio santuokos nutraukimo byloje pateikimo galimybė, tačiau Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartimi susitarta ir dėl atskirų reikalavimų teismingumo.

17. Kaip minėta, be santuokos nutraukimo, pareiškimu siekiama išspręsti ir šalių nepilnametės dukros A. O. (A. O.) teisinius santykius su tėvais po santuokos nutraukimo (dėl gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymo priteisimo). Kaip matyti iš byloje pateikto vaiko gimimo liudijimo, šalių nepilnametis vaikas A. O. yra Rusijos pilietė, tačiau pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Lietuvoje – (duomenys neskelbtini). Teisinius santykius tarp tėvų ir vaikų reguliuoja įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 30 straipsnio 1 dalis).

18. Tuo tarpu sutuoktinių asmeniniai ir turtiniai teisiniai santykiai turi būti reguliuojami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutarties 27 straipsnio 1 dalimi, nurodančia, kad sutuoktinių asmeninius ir turtinius teisinius santykius reguliuoja Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje jie turi bendrą gyvenamąją vietą, įstatymai. Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas yra kompetentingos įstaigos ir taikomi įstatymai tos Susitariančiosios Šalies, kurios piliečiais sutuoktiniai buvo paduodant pareiškimą. Jeigu sutuoktinių gyvenamoji vieta yra kitos Susitariančiosios Šalies teritorijoje, tai kompetentingos ir šios Susitariančiosios Šalies įstaigos (Sutarties 28 straipsnio 1 dalis).

19. Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje. Šią aplinkybę patvirtina tiek pareiškime ir atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai, leidimai nuolat gyventi Lietuvoje, be to, pareiškėjų ir jų nepilnamečio vaiko deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

20. Taigi, svarstant atskirų kompleksinio ieškinio reikalavimų teismingumo klausimą, akcentuotina, jog tiek dėl turto, prievolių padalijimo, tiek dėl vaikų ir tėvų teisinių santykių bylą kompetentingas nagrinėti yra Lietuvos Respublikos teismas. Taip pat Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos sutartis numato kompetenciją ir Lietuvos Respublikos teismams nagrinėti santuokos nutraukimo bylas.

21. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Lietuvos Respublikos teismas nekompetentingas nagrinėti šią civilinę bylą, kadangi pareiškėjų gyvenamoji vieta yra Lietuvoje, jų santuokos papildomai į apskaitą Lietuvoje įtraukti nereikia.

22. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio atsisakymo priimti atvejus, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. naikintina ir pareiškėjų K. I. Ir K. O. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, kadangi ieškinio priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos teismo kompetencija ir apeliacinės instancijos teismas jo išspręsti negali (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 14 d. nutartį panaikinti ir K. I. Ir K. O. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.