- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-29
- Bylos Nr.
- eI-3373-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01314-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- A. A.
- Atsakovas
- Priešgaisrinės apsaugos
- Advokatai
- Pavelas Ravluševičius
- Kategorijos
- 21.2Tarnybinės nuobaudos
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Departamentas) 2017 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. TE-63 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.
Nurodo, kad tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiantis priimtas ginčijamas įsakymas, neįvertinta aplinkybė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Judrės medis“ (toliau – UAB „Judrės medis“) eksploatavo skiedrų krūvą, esančią atviroje teritorijoje. Pareiškėjas šio objekto patikrinimą atliko pagal Departamento direktoriaus 2010 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 1-63 patvirtinto Objekto atitikties priešgaisrinę saugą reglamentuojamiems teisės aktams patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo (toliau – Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas) 28 punkte nustatytą tvarką. Apraše nenurodyta, kad galima uždrausti eksploatuoti minėtą objektą, t. y. skiedrų krūvą, kaip kilnojamąjį daiktą.
2016 m. spalio 6 d. Departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos rašte Nr. 9.4-2589(9.3.) „Dėl prevencijos stiprinimo“ buvo nurodyta imtis operatyvinių patikrinimų sandėliuojant medienos atliekas ir taikyti atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimus ar šių reikalavimų nevykdymą. Šiame rašte taip pat nenurodoma, kad galima uždrausti eksploatuoti medienos atliekas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas paaiškina, kad UAB „Judrės medis“ aikštelė, skirta skiedrų krūvai sudėti, buvo nuolat tikrinama. Kelis kartus buvo vykdomi pavedimai atlikti objekto priešgaisrinį techninį patikrinimą (2016 m. lapkričio 9 d. (Nr. 22J-104), 2017 m. sausio 12 d. (Nr. 22J-2)). 2017 m. sausio 12 d. UAB „Judrės medis“ buvo surašytas nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo (Nr. 21J-2) bei administracinio teisės pažeidimo protokolas.
Pareiškėjas nesutinka su Departamento 2017 m. kovo 21 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 6-152 „Dėl Kauno APGV Jonavos PGT darbuotojų galimo tarnybinio nusižengimo“ (toliau – Išvada), kad jis pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklės).
Paaiškina, kad 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Judrės medis“ prašymas pratęsti terminą įpareigojimui įvykdyti buvo registruotas 2016 m. gruodžio 13 d. Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS) ir jam suteiktas Nr. 12J-206. Prašymas buvo patenkintas ir nutarta terminą pratęsti 30 dienų.
Šalies argumentai
2017 m. sausio 13 d. UAB „Judrės medis“ vėl pateikė prašymą pratęsti terminą įpareigojimui įvykdyti. Šis prašymas, jo neužregistravus, buvo persiųstas viršininkui elektroniniu paštu, nes 2017 m. sausio 12 d. UAB „Judrės medis“ patikrinimo metu nustatyta, kad ankstesni pažeidimai nepašalinti.
Pažymi, kad susirašinėjimas su UAB „Judrės medis“ buvo dalykinio pobūdžio, o bendrovė skundų dėl negautos informacijos arba biurokratijos nereiškė. Mano, kad formalūs neatitikimai negali būti vertinami kaip pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą. Be to, pareiškėjo veiksmuose nėra tarnybinio nusižengimo sudėties, nėra neigiamų padarinių.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad objekto atitikties priešgaisrinės saugos reikalavimams patikrinimus, jų tikslą, vykdymo tvarką ir procedūras, taip pat pareigūnų, atliekančių tokius patikrinimus, teises ir pareigas reglamentuoja ne tik Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas, bet ir kiti aukštesnę teisinę galią turintys teisės aktai, t. y. Lietuvos Respublikos priešgaisrinės saugos įstatymas (toliau – Priešgaisrinės saugos įstatymas), ir Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. birželio 9 d. nutarimu Nr. 739 „Dėl Valstybinės priešgaisrinės priežiūros nuostatų patvirtinimo“.
Mano, kad, sistemiškai aiškinant teisės aktų nuostatas, sąvoka „objektas“ ar „objekto patikrinimas“ Priešgaisrinės saugos įstatymo bei juo vadovaujantis priimtų kitų teisės aktų prasme apima visus kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų, kuriems yra nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimai, patikrinimus, o nustatyti teisinį reguliavimą, apimantį visas situacijas, šiuo atveju medienos skiedrų krūvos patikrinimo tvarką, neįmanoma.
Pažymi, kad pareiškėjas, surašydamas įspėjimą dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, vykdė pirminę uždraudimo eksploatuoti objektą procedūros dalį, po kurios, vadovaujantis Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 30 punkto reikalavimais, objekto atstovui nepašalinus pažeidimų, turėjo būti priimtas sprendimas uždrausti eksploatuoti objektą.
Nurodo, kad ne tik minėtas aprašas, kurį nurodo pareiškėjas, bet ir kiti aukštesnę galią turintys teisės aktai reglamentuoja objektų atitikties priešgaisrinės saugos reikalavimams patikrinimo procedūrą bei procedūrą atliekančių pareigūnų teises ir pareigas.
Paaiškina, kad pareiškėjas turi didelę valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūno patirtį ir, kaip numatyta jo pareigybės aprašyme, turėjo būti susipažinęs ir išmanyti įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimus, kurie reglamentuoja valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos veiklą, bei darbo organizavimu, vykdant savo pareigas, todėl galėjo ir turėjo tinkamai įvertinti teisės aktus ir juos taikyti.
Nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad formalūs neatitikimai, taikant Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisykles, negalėjo būti vertinami kaip pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą. Pažymi, kad šios taisyklės imperatyviai nustato, kokie veiksmai ar procedūros atliekamos įstaigoje gavus dokumentus, o pareigūnui nesuteikiama teisė spręsti, kokie dokumentai ir kokiomis aplinkybėmis gali būti neregistruojami, nenagrinėjami ar į kokius paklausimus gali būti neatsakoma. Aplinkybė, kad UAB „Judrės medis“ skundų dėl negautos informacijos arba biurokratijos nereiškė, nepanaikina tarnybinio nusižengimo padarymo fakto.
Atsiliepimas
Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje kilo ginčas dėl Departamento 2017 m. kovo 24 d. įsakymo Nr. TE-63, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų iš proceso šalių paaiškinimų matyti, kad Departamento valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdyba 2016 m. spalio 6 d. apskričių priešgaisrinėms gelbėjimo valdyboms išsiuntė raštą Nr. 9.4-2589(9.3.), kuriame prašė nedelsiant organizuoti prižiūrimose teritorijose esančių ūkio subjektų, eksploatuojančių medienos pjuvenų, skiedrų, biokuro, kitų degių medžiagų atviras sandėliavimo aikšteles, operatyvinius priešgaisrinius techninius patikrinimus.
2016 m. spalio 10 d., 2016 m. lapkričio 9 d. ir 2017 m. sausio 12 d. buvo organizuojami UAB „Judrės medis“ patikrinimai, kuriuose dalyvavo ir pareiškėjas.
2016 m. spalio 10 d. patikrinimo metu nustatytas pažeidimas – atviroje teritorijoje skiedrų krūvos aukštis buvo didesnis kaip 8 m, pagrindo plotis – didesnis kaip 12 m, t. y. buvo pažeisti bendrieji priešgaisrinės saugos reikalavimai.
2016 m. spalio 12 d. UAB „Judrės medis“ direktoriui surašytas nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 21J-11, nustatytas terminas pažeidimui pašalinti iki 2016 m. lapkričio 9 d., tą pačią dieną surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
2016 m. lapkričio 9 d. patikrinimo metu nustatyta, kad minėtas pažeidimas nebuvo pašalintas, medienos skiedros toliau sandėliuojamos bendrųjų priešgaisrinės saugos reikalavimų neatitinkančioje kietojo kuro aukštelės krūvoje.
UAB „Judrės medis“ direktoriui 2016 m. lapkričio 9 d. surašytas įspėjimas dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės Nr. 36J-1 ir nustatytas terminas pažeidimui pašalinti iki 2016 m. gruodžio 9 d. 2016 m. lapkričio 14 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
2016 m. gruodžio 13 d. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gautas UAB „Judrės medis“ prašymas pratęsti terminą medienos skiedros šalinimo (išvežimo) darbams atlikti bendrovės aikštelėje (Pramonės g. 41, Jonava). Prašymui suteiktas Nr. 12J-206, o žodiniu sprendimu terminas pratęstas 30 kalendorinių dienų.
Per 2017 m. sausio 12 d. patikrinimą nustatyta, kad skiedros toliau sandėliuojamos kietojo kuro aukštelėje krūvoje, kuri neatitinka priešgaisrinės saugos reikalavimų.
2017 m. sausio 13 d. iš UAB „Judrės medis“ elektroninio pašto judresbiokuras@gmail.com į elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) gautas prašymas dar kartą pratęsti terminą iki 2017 m. kovo 31 d. minėtiems šalinimo darbams. Šis prašymas nebuvo užregistruotas DVS ir nenagrinėtas, tačiau persiųstas Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkui V. K. elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini).
UAB „Judrės medis“ direktoriui 2016 m. sausio 16 d. surašytas nurodymas dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo Nr. 21J-2 ir nustatytas terminas pažeidimui pašalinti iki 2016 m. kovo 31 d., o 2016 m. sausio 23 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas.
2017 m. kovo 21 d. Departamentas surašė Išvadą, kurioje konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklių 32, 45, 46 punktus, 47.3 papunktį, Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 30 punktą, pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.7 papunkčius.
Departamento direktoriaus 2017 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. TE-63 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 2 dalies 2 punktu, ir atsižvelgiant į Išvadą, pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Priešgaisrinės saugos įstatymas, Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas (redakcija, galiojusi iki 2017 m. rugpjūčio 1 d.), Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklės.
Priešgaisrinės saugos įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad gaisrų prevencijai įgyvendinti tam įgalioti valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnai turi teisę uždrausti fiziniams ir juridiniams asmenims eksploatuoti statinius, atskiras patalpas (išskyrus gyvenamąsias), įrenginius, įrangą, sustabdyti statinių statybos, rekonstravimo, remonto darbus, įrenginių gamybą, technologinių linijų naudojimą, jeigu yra priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų (įstatymų, statybos techninių reglamentų, statybos normų, standartų, taisyklių ir kitų teisės aktų, kuriuose nustatyti statomų, rekonstruojamų, remontuojamų bei eksploatuojamų objektų priešgaisrinės saugos reikalavimai) pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas, taip pat jeigu neužtikrinama juose ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga arba jeigu rašytiniai valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų nurodymai nevykdomi.
Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 28 straipsnyje reglamentuoti uždraudimo eksploatuoti objektą atvejai, t. y. statinį, tam tikras patalpas (išskyrus gyvenamąsias), įrenginius, įrangą eksploatuoti uždraudžiama, statinio statybos, rekonstravimo, remonto darbai, technologinių linijų naudojimas sustabdomas:
Jeigu objekto atstovui buvo taikyta įstatymų nustatyta poveikio priemonė už teisėtų valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų reikalavimų nevykdymą ir priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai objekte nėra pašalinti (28.1 papunktis).Jeigu yra teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimų, dėl kurių gali kilti gaisras, sprogimas (28.2 papunktis). Jeigu neužtikrinama tikrinamame objekte ir aplinkiniuose objektuose esančių žmonių sauga (28.3 papunktis).
Visi tikrinami objektai skirstomi į keturias grupes (I, II, III, IV). Statiniai objektų grupėms priskiriami pagal naudojimo paskirtį (1 priedas), vadovaujantis statinių klasifikavimą pagal jų naudojimo paskirtį reglamentuojančiais teisės aktais. Kai pastatą sudaro įvairių paskirčių patalpos, pastato paskirtis nustatoma pagal patalpą, kuri atitinka dažniau tikrinamos grupės kriterijus nei visas pastatas (3 punktas).
Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje objektas apibūdinamas kaip nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, kuriems yra nustatyti priešgaisrinės saugos reikalavimai (2 straipsnio 7 dalis).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nekilnojamaisiais daiktais laikomi daiktai, kurie yra nekilnojami pagal prigimtį ir pagal savo prigimtį kilnojami daiktai, kuriuos nekilnojamaisiais pripažįsta įstatymai, o kilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkelti nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės (4.2 straipsnio 3 dalis).
Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 28.1. papunktyje nustatytais atvejais valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnas surašo įspėjimą „Įspėjimas dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės“ (6 priedas) objekto atstovui dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, nustatydamas ne ilgesnį kaip 30 kalendorinių dienų pažeidimų pašalinimo terminą. Šį terminą, esant motyvuotam objekto atstovo raštiškam prašymui, jeigu dalis pažeidimų pašalinta ir toliau atliekami jų šalinimo darbai, ne ilgesniam kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpiui gali pratęsti vyriausiasis valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektorius ir vyresnieji valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspektoriai (29 punktas).
Pasibaigus įspėjime dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės nustatytam laikotarpiui pašalinti teisės aktų, nustatančių eksploatuojamų objektų priešgaisrinę saugą, reikalavimų pažeidimus, ir jeigu pažeidimai lieka nepašalinti, priimamas nutarimas „Nutarimas uždrausti eksploatuoti objektą“ (7 priedas) (30 punktas).
Iš teisinio reglamentavimo matyti, kad uždrausti eksploatuoti objektą galima, jeigu yra nustatomas bent vienas iš Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 28 punkto 1–3 papunkčiuose paminėtų atvejų. Esant to paties aprašo 28.1 papunktyje nustatytam atvejui, surašomas įspėjimas ir nustatomas terminas pažeidimui pašalinti, kuris gali būti pratęsiamas, esant motyvuotam raštiškam prašymui, o pasibaigus šiam terminui ir nepašalinus nustatytų pažeidimų, priimamas nutarimas uždrausti eksploatuoti objektą.
Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 30 punkto reikalavimą, nes pasibaigus įspėjime nurodytam terminui pažeidimams pašalinti, dar kartą surašė nurodymą ir nustatė terminą pažeidimams pašalinti, nors turėjo priimti nutarimą uždrausti eksploatuoti objektą. Teismas su šia išvada nesutinka.
Nei Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 28 punkte, nei kituose šio aprašo punktuose nėra nurodyta, o iš visumos negalima išvada, kad objektai, kuriuos uždraudžiama eksploatuoti, taip pat yra ir nekilnojamieji daiktai. Apraše imperatyviai yra nurodyta, kad uždraudžiama eksploatuoti tik statinį, tam tikras patalpas (išskyrus gyvenamąsias), įrenginius ir įrangą.
Atsižvelgiant į kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų teisinį reglamentavimą, nagrinėjamu atveju skiedros laikytinos kilnojamuoju daiktu, tačiau Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo, kuris galiojo ginčo metu, nuostatose apie kilnojamojo daikto eksploatacijos uždraudimą nėra kalbama. Tik vėliau, po ginčijamo įsakymo priėmimo, 2017 m. birželio 26 d. birželio 26 d. Departamento direktoriaus įsakymu Nr. 1-195 šio aprašo 28 punktas buvo pakeistas, nurodant ir kilnojamuosius daiktus.
Departamento pareiga rengti ir priimti priešgaisrinę saugą reglamentuojančius teisės aktus nustatyta Priešgaisrinės saugos įstatymo 7 straipsnio 3 punkte. Departamentas, įgyvendindamas įstatymą ir patvirtindamas Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašą, privalėjo minėtą įstatymą įgyvendinti sistemiškai, įvertindamas visas jo nuostatas, ir Patikrinimų atlikimo tvarkos apraše nurodyti kilnojamuosius daiktus, kurių eksploatacija uždraudžiama, tačiau tai padarė tik įvykus minėtam įvykiui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktiką, yra ne kartą pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien konstatuoti faktą, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010, 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.).
Kadangi Patikrinimų atlikimo aprašo nuostatose apie nekilnojamojo daikto eksploatacijos uždraudimą nenurodyta, o Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatuose tiesioginio pagrindo uždrausti kilnojamojo daikto eksploataciją nėra, todėl pareiškėjas, atlikdamas skiedrų krūvos priešgaisrinius techninius patikrinimus, pagrįstai vadovavosi minėtu aprašu ir neuždraudė skiedrų krūvos eksploatacijos.
Viešojoje teisėje vadovaujamasi priešingu principu „draudžiama viskas, kas nėra tiesiogiai leidžiama“, todėl Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 28 punkte nesant įtvirtintų Priešgaisrinės saugos įstatymo nuostatų, pagal kurias objektas apibūdinamas kaip nekilnojamasis ir kilnojamasis daiktas, pareiškėjas neturėjo pareigos uždrausti eksploatuoti skiedrų krūvą, kuri, kaip minėta, laikytina kilnojamuoju daiktu.
Taigi, nesant vieno iš tarnybinio nusižengimo sudėties elementų – pareiškėjo neteisėtų veiksmų dėl Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 30 punkto pažeidimo, jis negalėjo būti traukiamas tarnybinėn atsakomybėn.
Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas taip pat pažeidė Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklių 32, 45, 46 punktą, 47.3 papunktį, pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.7 papunkčius.
Iš Jonavos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininko, kuriuo pareiškėjas yra, pareigybės aprašymo matyti, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas. Šios pareigybės paskirtis – užtikrinti tinkamą gaisro prevencijos organizavimą Kauno apskrities Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje, organizuoti ir kontroliuoti pavaldžių pareigūnų veiklą gaisrų prevencijos srityje.
Šio pareigybės aprašymo 6.1 papunktis nustato, kad pareiškėjas vadovauja poskyrio veiklai, organizuoja ir užtikrina sklandų poskyrio statutinių valstybės tarnautojų darbą ir kontroliuoja jų funkcijų vykdymą, asmeniškai atsako už poskyriui pavestų funkcijų ir uždavinių įgyvendinimą, priemonių planavimą bei įgyvendinimą ir veiklos rezultatus.
Teisės aktų nustatyta tvarka organizuoja priešgaisrinių techninių patikrinimų vykdymą ir kontroliuoja, kaip fiziniai ir juridiniai asmenys laikosi priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (6.7 papunktis).
Atsakovas Išvadoje nustatė, kad 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Judrės medis“ prašymas Jonavos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje nebuvo užregistruotas, nebuvo rezoliucijos ir paskyrimo prašymą nagrinėti.
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklių 45 punkte nurodyta, kad į asmenų prašymus atsakoma valstybine kalba ir tokiu būdu, kokiu pateiktas prašymas, jeigu asmuo nepageidauja gauti atsakymo kitu būdu.
Iš minėto 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Judrės medis“ prašymo matyti, kad jis pateiktas rašytine forma, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Jonavos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gautas 2016 m. gruodžio 13 d., jam suteiktas Nr. 12J-206, 2016 m. gruodžio 13 d. rezoliucija paskirtas nagrinėti pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklių 45 punktu, atsakymas į tokį prašymą turėtų būti pateiktas raštu. Byloje nėra duomenų, kad UAB „Judrės medis“ būtų pageidavusi atsakymo kitokiu būdu, nei pateikė prašymą. Iš proceso šalių paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas, išnagrinėjęs šį prašymą, į jį atsakė žodžiu ir dėl to ginčo tarp pareiškėjo ir UAB „Judrės medis“ nėra, todėl teismas daro išvadą, kad šis pažeidimas yra mažareikšmis.
Išvadoje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 13 d. UAB „Judrės medis“ prašymo, gauto tarnybiniu elektroniniu paštu, nepateikė registruoti Jonavos priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje ir savavališkai priėmė sprendimą jo nenagrinėti.
Pareiškėjas, nesutikdamas su šia išvada, nurodo, kad 2017 m. sausio 13 d. UAB „Judrės medis“ pateiktą prašymą pratęsti terminą persiuntė viršininkui elektroniniu paštu, o susirašinėjimas su UAB „Judrės medis“ buvo dalykinio pobūdžio, ji skundų dėl negautos informacijos arba biurokratijos nereiškė, o formalūs neatitikimai negali būti vertinami kaip pagrindas skirti tarnybinę nuobaudą.
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklių 46 punkte nustatyta, kad atsakymai rengiami ir saugomi laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro išleistų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų. Tų pačių taisyklių 32 punktas nustato, kad asmenų prašymai, pateikti tiesiogiai ar gauti vieno langelio asmenų aptarnavimo padalinyje, atsiųsti paštu ar elektroniniais ryšiais, turi būti užregistruojami atitinkamame institucijos dokumentų registre, laikantis Lietuvos vyriausiojo archyvaro išleistų teisės aktų, reglamentuojančių dokumentų valdymą, reikalavimų. Į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatyta tvarka kitą nustatytos formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo priimto dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (47.3 papunktis).
Teismo nuomone, pareiškėjas, kaip poskyrio viršininkas, nepateikęs registruoti ir nenagrinėjęs minėto 2017 m. sausio 13 d. UAB „Judrės medis“ prašymo, o jį persiuntęs elektroniniu paštu aukštesniam pagal pareigas pareigūnui, netinkamai atliko tarnybines pareigas ir pažeidė minėtų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklių 32, 45, 46 punktus ir 47.3 papunktį. Tačiau įvertinus nurodytų aplinkybių visumą ir, pasisakant dėl vieno iš nusižengimo sudėties elementų, t. y. kaltės, konstatuotinas tik nedidelio laipsnio nepakankamas rūpestingumas.
Valstybės tarnautojo atsakomybės laipsniui galėtų turėti įtakos dėl ginčijamo tarnybinio nusižengimo kilusių pasekmių sunkumas ir numatymas, tačiau išvadoje duomenų, kad dėl pareiškėjo veiksmų (2017 m. sausio 13 d. UAB „Judrės medis“ prašymo nepateikimas registruoti ir nenagrinėjimas) būtų kilę kokių nors neigiamų pasekmių atsakovui, nėra, todėl laikytina, kad jų ir nebuvo.
Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir šalių paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas tarnybinio nusižengimo dėl Patikrinimų atlikimo tvarkos aprašo 30 punkto pažeidimo nepadarė, o Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo taisyklių 32, 45, 46 punktų, 47.3 papunkčio ir pareigybės aprašymo 6.1 ir 6.7 papunkčių pažeidimai buvo formalaus pobūdžio, nesukėlę neigiamų pasekmių atsakovui. Atsižvelgiant į nedidelį nusižengusio asmens kaltės laipsnį, neigiamų pasekmių nebuvimą, vertintini kaip mažareikšmiai, už kuriuos tarnybinės nuobaudos – papeikimas – paskyrimas šiuo atveju yra neproporcingas (teisinės atsakomybės neišvengiamumo principas reikalauja, kad pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pritaikyta jo nusižengimo sunkumui proporcinga nuobauda). Pažymėtina, kad tokią praktiką formuoja ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2013 m. kovo 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-109/2013).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjui tarnybinė nuobauda – papeikimas – paskirta nepagrįstai, todėl jo skundas tenkintinas, o ginčijamas įsakymas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. A. skundą patenkinti.
Panaikinti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2017 m. kovo 24 d. įsakymą Nr. TE-63 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.